Žemės ūkio naujienos: 2023-08-23. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šiųmetis derlius nedžiugina, bet mūsų ūkininkai išlieka optimistai
Vasara eina į pabaigą ir jau, pasižiūrėjus į žiemos atsargų lentynas ar grūdų aruodus, galima spręsti, koks šis šiltasis sezonas buvo mūsų krašto daržininkams, sodininkams ir apskritai ūkininkams. Tiesa, vasaros pradžia nieko gero nežadėjo, nešė tik vieną po kito iššūkius – tai birželio mėnesį prašliaužė besikandžiodamos šalnos, tai per patį daržovių augimą užsistovėjo sausra. Na, o atėjus rugiapjūtei iš dangaus pabiro kruša, pylė gūsingas ir nesiliaujantis lietus. Gerai, kad šiuo metu bent kiek gamta leidžia atsipūsti ir suskubti nuimti tai, kas užaugo ir dar išliko.
„Šilutės naujienos“ pakalbino keletą rajono ūkininkų ir pasiteiravo, koks šiemet jų derlius ir ko galima tikėtis nuėmus laukuose dar likusias gėrybes.
Derlius nedžiugina
Kai kalbėjomės su pirmuoju pašnekovu, ūkininku iš Saugų Donatu Jauniumi, mūsų krašte buvo tik ką nustojęs merkti kasdieninis lietus, o laukuose jau varpas svėrė prinokę javai.
„Stovim, laukiam, dar drėgni grūdai… Kai tik nustojo lyti, nusikūliau pirmuosius grūdus. Jie bus sėklai. Tačiau dabar kasdien einu ir perkasinėju, nes grūdai labai drėgni“, – apie kasdienį šių dienų rūpestį dalijasi Donatas.
Pašnekovas atsimena, kad pernai tuo pačiu metu buvo gerokai geriau, nes rugpjūtį laikėsi kaitra ir sausra, tad kūlimas ėjosi sklandžiai. O šiemet, anot pašnekovo, panašu, kad tik grybauti tinkamas metas. Prisiminė jis ir vasaros pradžioje buvusią sausrą, kuri tiek daug atnešė išbandymų. Pirmasis – nepavyko nieko prišienauti, tad teko net laikytus galvijus parduoti. „Jau pernai teko papildomai pirkti šieno žiemai, o šiemet jo iš viso nesurinkom. Tad pirkti visą šieną – tikrai per brangu, todėl ir pardaviau visus galvijus“, – sielojasi Donatas.
Dairydamasis po javų laukus ūkininkas džiaugiasi tik tais ploteliais, kurie buvo drėgnesni, nes ten sausra nepridarė daug žalos, o kur buvo sausiau – tuščios varpos. Javai – ne vienintelis ūkininko derlius. Donatas dar augina ir bulves. Tiesa, nors jas per patį žydėjimą ir pakando birželio šalna, tačiau pavyko „iš numirusių“ prikelti ir užauginti visai nemenkus vaisius. „Bulvių yra ir gražių, ir didelių, bet gana greitai jos genda šįmet…“ – sako pašnekovas.
Neblogai kol kas su garstyčių derliumi, mat jos buvo sėjamos po sausros. Kalbėdamas apie savo dienų aktualijas ūkininkas Donatas nėra visai pesimistas. Jis sako, kad svarbu, jog tik gamta leistų į laukus įvažiuoti ir nuimti, kas juose liko.
Bulvių derlius neprastas
Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Vanagių kaime gyvenantis ūkininkas Tomas Bartkus kol kas labai džiaugiasi savo užaugintų bulvių derliumi. Tiesa, nors jos po birželio šalnų, kurios užklupo per patį žydėjimą, daug vilties nedavė, tačiau vėliau atsigavo. O ir patys gumbai – gana dideli. „Šiemet net geresnis derlius nei pernai“, – sako Tomas.
Labai stipriai nesisieloja dėl bulvių derliaus ir ūkininkas Alvydas Degutis iš Laučių kaimo. Anot jo, kurie plotai birželį labiau apšalo – prastesnis derlius, kur šalnų nekliuvo – geriau. Ypač gerai užaugo tos, kurios buvo pasodintos iš padaigintos sėklos.
Vertindamas javų derlių A. Degutis sako, jog vasariniai grūdai – labai prasti, nes jie daugiausia ir turėjo atlaikyti iššūkių. Na, o žieminiai – neblogi.
„Išplovė“ grūdus
Vainutiškis ūkininkas Jonas Ercius šiemet susidūrė su dar niekada neturėta patirtimi. Jo laukuose, kurie užima apie 300 ha, užaugę žieminiai javai pirmą kartą tokios kokybės – prilyginti tik trečiai klasei, tai yra pašariniams. Paklaustas, kodėl taip atsitiko, ūkininkas sako, kad, matyt, nepastovios gamtos išdaigos, liepos lietus ir nulėmė grūdų kokybę – juos tarsi „išplovė“, o tai reiškia, kad grūde yra mažai baltymų.
Be to, kad reikia javus kulti laukuose, ūkininkas dar rugpjūtį įnirtingai ir šienauja, nes vasaros pradžios sausra to neleido padaryti. „Kai birželį buvo šienapjūtė, iš vieno hektaro tik du ritinius šieno tepavyko gauti, todėl dabar ir skubam surinkti šieną“, – sako Jonas.
Anot jo, ir kam čia bepasiguosi, kad taip atsitiko su visais derliais, ką čia bepadarysi? „Negana to, kad ir šiemet teko gerokai brangesnes trąšas pirkti, ūkininkavimas visada buvo loterija, kuri priklauso didžia dalimi nuo gamtos“, – sako Jonas.
Tačiau ir šis pašnekovas nėra pesimistas, jis džiaugiasi, kad dar yra sveikatos, kad derliaus, koks jis bebūtų, bet yra. O nuotaika, anot jo, taip pat priklauso nuo gamtos: kai šviečia saulė – ji gera, kai lyja – vietos neina rasti. Baigdamas pokalbį Jonas sakė, kad šiuo metu jo dienos – kaip šventė, nes saulė šviečia, darbų daug, tad reikia tik spėti suktis ir viską nuimti.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-22
Mikrobiologija žemės ūkyje – ūkininkavimo ateitis ir pagalbos ranka ūkininkams
Žaliojo kurso keliami reikalavimai perpus sumažinti cheminių pesticidų ir penktadaliu trąšų naudojimą iki 2030 m. kelia nerimą daugeliui ūkininkų. Norėdami padėti įgyvendinti tvarumo reikalavimus, mokslininkai atranda naujus būdus, kaip kurti sveikesnę visuomenę ir tvaresnes maisto sistemas į pagalbą pasitelkus specialius mikroorganizmų preparatus dirvožemiui. Šiandien žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas lankėsi vienoje iš lietuviško kapitalo įmonių „Bioversio“, kurioje mikrobiologijos mokslininkai jau kuria tokius preparatus, anot jų, galinčius padėti įgyvendinti Žaliojo kurso reikalavimus.
„Kai kalbame apie kovą su klimato kaitos krize, žemės ūkio sektorius yra ypatingas, nes gali prisidėti ne tik tiesiogiai mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, bet ir didinant absorbcijas, kai CO2 iš atmosferos yra sugeriamas ir ,,užrakinamas” dirvožemyje. Todėl praktikos, priemonės ir technologijos, kurios skatina didesnį anglies kaupimą bei tuo pačiu teikia ir kitas naudas, pavyzdžiui, saugo dirvožemio biologinę įvairovę ar didina derlingumą, yra labai svarbios ir perspektyvios. Sveikintina, kad tokios inovatyvios bei aplinkai draugiškos technologijos yra vystomos ir Lietuvoje“, – sako ministras K. Navickas.
Jau septynerius metus plėtojama ir tobulinama dirvožemiui skirtų mikroorganizmų preparatų technologija Žaliojo kurso kontekste tampa dar aktualesnė. Ji padeda žemės ūkio specialistams spręsti dirvožemio kokybinių parametrų ir produktyvumo klausimą.
„Mūsų gaminami mikrobiologiniai preparatai nėra trąša. Tai – pagalbinė priemonė, kurią naudojant tiek trąšų, tiek pesticidų reikia mažiau. Mikroorganizmams skaidant dirvožemyje esančias liekanas, skatinama ir humuso gamyba, kuriame lengviau išlaikomos visos augalams reikalingos maistinės medžiagos – CO2, kaip organinė medžiaga, kalis, fosforas ir azotas“, – aiškina S. Balion.
Kaip rodo „Bioversio“ penkerių metų bandymų rezultatai, naudojant mikroskopinius grybus per metus vidutiniškai yra „užrakinama“ 1 t anglies į ha, t.y. 3,67 t/ha CO2/ha. Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra 1,8 mln. ha pasėlių, per metus potencialiai galėtų būti sukaupta 6,6 mln. tonų CO2 – tai maždaug 2,4 mln. tonų daugiau nei visa Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija.
„Gavę tokius tyrimų ir bandymų rezultatus matome, kad mikrobiologiniai produktai gali būti vienas įrankių pasiekti Žaliojo kurso keliamus reikalavimus“, – teigia S. Balion.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-22
Įsijunkite NMA radiją – atnaujinome informaciją apie paramą
Nuolat atnaujiname radijo pranešimus aktualiausiomis temomis. Šiuo metu kviečiame neatsitraukiant nuo ūkio darbų per NMA radiją išgirsti naujausią informaciją apie išmokas už deklaruotus plotus bei gyvulius. NMA parengtame garso įraše ūkininkai jau gali išgirsti naujausią informaciją apie tiesiogines išmokas, kitas su plotu ir gyvuliais susijusias paramos priemones. Klausydamiesi radijo galėsite sužinoti svarbiausius reikalavimus paramai gauti ir pagrindinius įsipareigojimus.
Taip pat kviečiame išgirsti apie Automatinės laukų nuolatinio stebėjimo sistemos ALNSIS galimybes ir naudą, kur ir kaip galima susipažinti su šios sistemos teikiamų duomenų rezultatais ir kaip tuo pasinaudoti.
Pasirinkite norimą išgirsti temą ir įsijunkite NMA radiją čia:
Ekologinės sistemos – https://youtu.be/BZEMGJk0JgE;
Parama gyvulininkystei – https://youtu.be/YOZ50gBcn3Q;
Laukų stebėjimo sistema – https://youtu.be/YQxD4gk-DJs;
Tiesioginių išmokų pažeidimų prevencija – https://youtu.be/iLa5VXiPvV4;
Tiesioginių išmokų naujovės – https://youtu.be/GgMxb1M2W4A;
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės – https://youtu.be/BPc-q8hDHoM.
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-22
Per „NMA agro“ programėlę praneškite apie sutvarkytus naujus plotus
Pareiškėjai, kurie netinkamus paramai sutvarkė ir pavertė juos tinkamais gauti paramą, apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas jau gali informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūra (NMA) per „NMA agro“ programėlę, nelaukdami nustatyto termino – gruodžio 1 d. Ūkininkai, kurie buvusius netinkamus paramai plotus pavertė tinkamais, t. y. iškirto medžius, išrovė kelmus, išvežė nupjautus medžius ir medžių liekanas, sutvarkė akmenų krūvas ar kitus netinkamus paramai plotus, raginami jau dabar pranešti apie pakeistas KŽS ribas. Tai lengva ir paprasta atlikti per „NMA agro“ mobiliąją programėlę.
Kaip pranešti apie KŽS ribų pasikeitimus
Jei pasikeitė KŽS ribos, per „NMA agro“ programėlę reikia atsiųsti vietovės nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas atliktas pakeitimas. Norint išsiųsti pranešimą, reikia pasirinkti skiltį „Pranešti apie atliktą veiklą“, nurodyti tipą „Sutvarkytas paramai tinkamas plotas“, o tuomet nufotografuoti spaudžiant fotoaparato ženkliuką. Nuotraukas išsiųsti galima paspaudus laiško ženkliuką.
Dėl kiekvieno atlikto pakeitimo reikia atsiųsti bent dvi nuotraukas, kuriose būtų matomi nustatyti vietą padedantys objektai, pavyzdžiui, medžiai, kelias, upė, namas ir pan. Taip pat teikiant informaciją būtina nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę / įmonės pavadinimą ir valdos kodą.
Svarbu, jog tik patikslinę KŽS ribas pareiškėjai kitais metais galės pretenduoti į išmokas už sutvarkytus ir tinkamai paramai skirti tapusius plotus.
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-22
Apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2023 m. liepos mėnesį
Informuojame, kad 2023 m. liepos mėn. vidutinė natūralaus (4,04 proc. riebumo ir 3,32 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 340,97 Eur už t, t. y. 1,0 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (2023 m. birželio mėn. – 344,39 už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2023 m. liepos mėnesį, palyginti su 2023 m. birželio mėn., sumažėjo 0,29 proc. ir buvo 284,60 Eur už t. 2023 m. liepos mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 33,4 proc. mažesnė, palyginti su 2022 m. liepos mėn. (2022 m. liepos mėn. – 511,99 Eur už t).
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2023 m. liepos mėnesį už natūralų pieną (4,09 proc. riebumo ir 3,40 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 389,15 Eur už t. Palyginus su 2023 m. birželio mėn., ši pieno kaina sumažėjo 0,6 proc. (2022 m. liepos mėn. ji buvo 565,78 Eur už t). Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2023 m. liepos mėn., palyginti su 2023 m. birželio mėn., sumažėjo 0,1 proc. ir buvo 316,60 Eur/t Eur už t (2022 m. liepos mėn. – 464,82 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://www.vic.lt/pieno-rinka/ meniu punkte „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2023 m. liepos mėn.).
2023 m. liepos mėn. buvo supirkta 126,78 tūkst. t pieno, 2,0 proc. mažiau, palyginti su 2022 m. liepos mėn.
Daugiau informacijos apie parduotą pieno kiekį, pieną parduodančių ūkių struktūrą rasite https://www.vic.lt/pieno-rinka/.
Šaltinis: vic.lt, 2023-08-22
Virginijus Sinkevičius: Lietuvos pastangos neišspręs Ukrainos grūdų eksporto problemos
Lietuvos iniciatyva Ukrainai padėti išgabenti grūdus per Klaipėdos ir kitus Baltijos šalių uostus uostą neišspręs problemos, nes Lietuvoje nėra pakankamos infrastruktūros, sako Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius. „Lietuvos pozicija ir siūlymas yra labai vertinamas kaip geranoriškas, bet realybė yra šiek tiek kitokia. Pirmiausia, tam nėra tinkamos pakankamai infrastruktūros, kad tuos grūdų kiekius išvežtų ir vienintelis būdas yra išnaudojant Juodąją jūrą.
Visa kita yra neblogai, bet nepakankama, plius imlu laikui dėl skirtingos vėžės (geležinkelio – BNS)“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė V. Sinkevičius.
Anot jo, nesant alternatyvios infrastruktūros, kelias per Lietuvą nebūtų pakankamas. Be to, tai nebūtų patogu ir verslui.
„Pridėkime ir paskutinę dedamąją – tai yra komercija. Grūdai, jų išvežimas svarbus ir kalbant apie verslo dedamąją, kad jie kuo greičiau pasiektų reikalingus uostus, pirkėjus ir čia taip pat tas gabenimas per Lietuvą apsunkėja, kadangi išvežimo kaštai taip pat išauga“, – sakė eurokomisaras.
„Šiuo atveju Lietuvos siūlymas labai svarbus, jis gali kažkiek padėti, bet vis dėl to problemos, deja, negali išspręsti“, – pridūrė jis. Lietuva siūlo kelią per Baltijos šalis, kuris palengvintų Ukrainos grūdų transportavimą ir eksportą – muitinės formalumai, fitosanitarinė patikra ir kitos procedūros galėtų būti perkeltos nuo Ukrainos-Lenkijos sienos iki Europos Sąjungos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.
Šaltinis: tv3.lt, 2023-08-21
Sprendimai žemės ūkio problemoms spręsti: kuo gyvens ateities ūkiai?
Žemės ūkio sektorius susiduria su rimtais iššūkiais: nuo išaugusių ūkininkavimo sąnaudų ir darbo jėgos trūkumo iki vis didėjančių visuomenės lūkesčių diegiant tvarius sprendimus. Akivaizdu, jog šių problemų svarba ateityje tik didės, todėl visi žemės ūkio srityje dirbantys specialistai privalo ieškoti inovatyvių atsakymų į svarbiausias problemas. Vienas iš patikimiausių pasirinkimų – technologiniai įrankiai, kurių progresas pastaraisiais metais viršijo net optimistiškiausias prognozes.
Tvarumo reikalavimai ūkininkams – aukštumose
„Pasaulio banko“ duomenimis, kas ketvirtas pasaulio žmogus dirba žemės ūkio sektoriuje, o globalioje rinkoje sukuriama vertė siekia 3,69 trilijono JAV dolerių. Kita vertus, milžiniškas sektoriaus dydis turi ir savąją kainą – Jungtinių Tautų organizacija skaičiuoja, kad beveik trečdalis (31 proc.) viso pasaulio išmetamų teršalų susidaro dėl žemės ūkio ir maisto produktų sistemų eksploatacijos.
Todėl dėmesys aplinkosaugai išlieka bene svarbiausia žemės ūkio sektoriaus ateities gaire. Tai puikiai atsispindi ir Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso programoje, kurios reikalavimai iš esmės formuoja naują ES ūkininkų dienotvarkę. Naujausioje Europos Komisijos strategijoje žemės ūkio atstovai yra skatinami efektyvinti savo darbo procesus, mažinti anglies pėdsaką, diegiant tvarias inovacijas ir taip kovoti su klimato kaitos keliamais padariniais. ES yra užsibrėžusi tikslą, jog iki 2030-ųjų Europoje ekologiškai ūkininkautų ne mažiau kaip 25 proc. žmonių, o pesticidų naudojimas mažėtų perpus (50 proc.).
Tarp konkrečių žaliojo kurso tikslų sektoriuje: bendrosios žemės ūkio politikos reforma bei ekologinio ūkininkavimo veiksmų plano įgyvendinimas, ekologiškų maisto produktų plėtros skatinimo politika, dėmesys auginamų gyvulių gerovei bei modernus produktų maistingumo ženklinimas. Visus šiuos tikslus apibendrinant, galima aiškiai išskirti ekologiškos ūkininkystės svarbą artimiausiems dešimtmečiams. Tai akcentuoja ir agro technologijų kūrėjai, kurie savo produktus pristato ne tik dėl efektyvesnės veiklos išskaičiavimų, bet ir aplinkosauginių reikalavimų.
Automatizacijos sprendimai
Ūkininkams tenka nuolat tenka atlikti pasikartojančias užduotis laukuose, todėl jų veiklos sritis yra paranki automatizuotų įrankių pristatymui. Remiantis „Global Market Insights“ prognoze, tikimasi, kad iki 2027-ųjų autonominio ūkininkavimo sektorius viršys 95 mlrd. JAV dolerių žymę.
Išmanieji traktoriai, pažangūs jutikliai, dronai, programinė įranga ūkiui valdyti ar išmaniosios programėlės po mažu keičia iki šiol egzistavusį žemės ūkio sektoriaus veidą. Moderniame ūkyje automatizuotos mašinos geba susidoroti su įvairiomis užduotimis: derliaus nuėmimu, laistymu, sėja. Šios sistemos efektyvina svarbiausių išteklių vartojimą, įskaitant vandens, degalų sąnaudas, taip pat leidžia atsisakyti trąšų bei mažina anglies dvideginio išmetimą.
Pažangios drėkinimo sistemos
Europos Komisijos duomenimis, dėl sausrų ES žemės ūkio sektorius kasmet patiria vidutiniškai 9 mlrd. eurų ekonominės žalos, įskaitant energetikos ir vandens tiekimo išlaidas. Besikeičiančios klimato sąlygos ir nepastovus kritulių kiekis ūkininkus verčia pritaikyti skaitmenines derliaus drėkinimo sistemas. Tarp moderniausių sprendimų – lauke esantys davikliai, kurie gali realiu laiku siųsti duomenis į centrinį valdymo įrenginį, prižiūrintį optimalius drėgmės ir temperatūros rodiklius. Automatizuotos vandens drėkinimo sistemos leidžia sumažinti išlaidas dėl minimalaus vandens švaistymo, atsisakyti mažiau efektyvaus žmonių darbo ir nuolat turėti duomenimis pagrįstą ūkio vaizdą.
Savaeigė technika
Nors dar prieš kurį laiką tokie sprendimai galėjo priminti mokslinės fantastikos filmą, šiandien rasime pilnai automatizuotų traktorių, kuriuos turintys ūkininkai gali techniką valdyti per atstumą: nustatyti traktoriaus padėtį, manevruoti, atlikti būtinus darbus ir apvažiuoti kliūtis. Dėl smarkiai sumažėjusių laiko ir dėmesio sąnaudų vienas ūkininkas įprastai valdo net kelis traktorius tuo pačiu metu. Ateityje išmanieji traktoriai turėtų būti vis savarankiškesni, o naujai pritaikomos technologijos, pavyzdžiui, stebėjimo bei šviesos aptikimo sistemos, modernūs GPS prietaisai, turėtų paskatinti pilnai autonominių ūkių kūrimą.
Taip pat vis didesnio ūkininkų susidomėjimo sulaukia dronų technologijos panaudojimas. Bepiločiai orlaiviai jau dabar padeda ūkininkams stebėti pasėlių derlių ir analizuoti augalų augimą. Dronų renkami duomenys suteikia galimybę paimti dirvožemio mėginius ir tikrinti temperatūrą, drėgmę ir derliaus kiekį.
Dar vienas inovatyvus dronų panaudojimo būdas – sėjai. Prieš kelis metus pasaulio dėmesio sulaukė viena iš inovatyviausių viso pasaulio kompanijų „DroneSeed“, kuri siūlo dronų pagalba užsodinti gaisrų paveiktus miškų plotus. Šiuo metu pilnai veikiantis bendrovės dronas „iššaudo“ sėklas iš anksto nustatytose vietose. Nors tai labai specifinė drono pritaikymo funkcija, galime tikėtis, kad artimiausioje ateityje laukuose vis dažniau pamatysime bepiločius orlaivius, kurie į mūsų laukus geba efektyviai pasėti įvairias augalų kultūras.
Žinoma, šiuo metu panašaus lygio technika vis dar yra neįtikėtinai brangi, tačiau laikui bėgant technikos įperkamumo reikšmė turėtų tapti mažiau aktuali, o naujausių technologijų privalumais galės džiaugtis vis didesnis ratas ūkininkų.
Apibendrinant, šiuolaikiniai ūkiai, turintys pažangiausias technologijas gali dirbti pelningiau, efektyviau ir ekologiškiau. Dėl to kiekvienas ūkininkas turi nuolat stebėti rinkos naujoves ir atnaujinti savo žinias. Ateityje technologijų virsmas bus tik spartesnis, todėl žemės ūkio specialistai kiekvieną savo veiklos sprendimą turi pagrįsti strateginiu mąstymu ir nuolat pritaikyti technikos naujoves.
