Žemės ūkio naujienos: 2023-08-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministras K. Navickas su Ukrainos ūkininkais aptarė grūdų eksporto galimybes
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, Žemės ūkio ministerijoje susitikęs su Ukrainos ūkininkų delegacija, aptarė ukrainietiškų grūdų eksporto ir tranzito per Lietuvą galimybes. Per ES šalis tranzitu ukrainietiška produkcija keliauja nuo tada, kai Rusija užblokavo Ukrainos tradicinius Juodosios jūros laivybos kelius. Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros susitarimo, eksportas šia jūra beveik sustojo, tad ukrainiečiai aktyviai ieško sausumos kelių.
Didžiausios Ukrainos žemdirbių organizacijos – Ukrainos žemės ūkio tarybos – pirmininkas Andrėjus Dykunas ir jos nariai – Vidurio Ukrainos ūkininkas Keisas Huizinga ir rusų okupuotoje Zaporižioje ūkį turėjęs Sergejus Šarapovas Lietuvoje lankosi jau ne pirmą kartą.
Pasak Ukrainos ūkininkų, grūdų eksportas – tai pinigai, o pinigai labai reikalingi Ukrainai, kariaujančiai sekinantį karą su agresore Rusija.
Ukraina yra paprašiusi Europos Komisijos prisidėti prie dalinio transporto sąnaudų kompensavimo už grūdų pervežimą per ES teritoriją iki uostų. Būtent dėl logistinių problemų grūdai užsilieka ES ir čia muša kainas, o tai kelia vietinių ūkininkų nepasitenkinimą.
Briuselyje vykusiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje ministras K. Navickas kreipėsi į EK ir šalių narių atstovus ragindamas padėti Ukrainai eksportuoti grūdus, išnaudojant visus prieinamus transporto koridorius. Taryba turėtų svarstyti dėl subsidijų grūdų transportavimui, kad būtų galima išvežti ukrainietiškus grūdus per Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Vokietijos uostus, taip pakeičiant Juodosios jūros grūdų kelią. Baltijos jūros uostai turi didelius birių žemės ūkio produktų pervežimo pajėgumus ir gali padėti Ukrainos grūdams pasiekti šalis, kurioms jų reikia.
Ieškodami galimybių, kaip per Lietuvą eksportuoti ukrainietiškus grūdus, ukrainiečiai taip pat susitiko su Seimo Ekonomikos, Kaimo reikalų ir Užsienio reikalų komitetų nariais, jie lankysis Klaipėdos jūrų uoste.
Kaip informavo ukrainiečius lydintis Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas, antradienį Dotnuvoje vyks susitikimas ir su Lietuvos žemdirbiais. Ukrainiečiams labai svarbu sulaukti jų pritarimo, kad nekiltų panašių problemų kaip Lenkijoje, kur dėl ukrainietiškų grūdų vyko žemdirbių protestai. Mūsų žemdirbių teigimu, turi būti užtikrinta grūdų tranzito kontrolė, kad į Lietuvą įvažiavę grūdai ir išvažiuotų iš jos, neliktų šalyje.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-08-21
Jau pradedami mokėti avansai smulkiesiems ūkininkams
Informuojame, kad jau pradedami vykdyti pirmieji mokėjimai smulkiesiems ūkininkams, iki birželio 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikusiems paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. visos smulkiajam ūkininkui skirtos paramos sumos, patvirtintus paramos gavėjus pasieks jau artimiausiomis dienomis – avansiniai mokėjimai bus išmokėti 99 ūkininkams, kurių paraiškos jau įvertintos teigiamai.
Primintina, jog likusioji išmokos dalis (20 proc.) ūkininkui bus išmokėta jam įgyvendinus verslo planą. Visa išmokos suma vienam ūkininkui, įgyvendinančiam projektą, gali sudaryti iki 15 000 Eur.
Iš viso šiuo paraiškų teikimo etapu (gegužės 2 d. – birželio 30 d.) paramą numatyta išmokėti 1 026 smulkiesiems ūkininkams: 217 ūkininkų, užsiimančių pienininkyste, ir 809 ūkininkams, užsiimantiems kita žemės ūkio veikla. Iš viso jiems numatoma išmokėti daugiau kaip 15 mln. Eur paramos suma.
Šaltinis: nma.lt, 2023-08-21
Politikai siūlo pieno gamintojams skirti lėšų iš ir valstybės biudžeto
Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) ketina kreiptis į Vyriausybę ir siūlyti be Europos Sąjungos (ES) finansavimo paramai pieno gamintojams numatyti ir lėšų iš valstybės biudžeto. Tokiam KRK nario Juozo Baublio pasiūlymui komitetas pritarė trečiadienį, vykdant parlamentinę kontrolę dėl ES žemės ūkio rezervo Lietuvai skirtos finansinės paramos paskirstymo. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pieno ūkiams rugsėjį planuoja skirti 10,66 mln. eurų europinių lėšų.
„Nėra gerai, kad ŽŪM nesikreipė į Vyriausybę dėl to prisidėjimo. Esmė gal ne piniguose, bet požiūryje. Jei valstybė neranda galimybių prisidėti, reiškia ji nepripažįsta problemos, nepripažįsta, kad žemdirbiams sunku“, – KRK posėdyje sakė J. Baublys. „Mano pasiūlymas kreiptis į Vyriausybę, kad būtų prisidėta pagal leistiną procentą“, – sakė parlamentaras. Skirdama daugiau 10 mln. eurų finansavimą iš ES žemės ūkio rezervo, Europos Komisija kartu leido Lietuvai pieno ūkiams papildomai skirti iki 200 proc. dydžio nacionalinę paramą. Ar ŽŪM kreipėsi į Finansų ministeriją ir Vyriausybę su prašymu šią galimybę svarstyti, žemės ūkio viceministro Vytauto Abukausko teiravosi KRK nariai Jonas Gudauskas ir Kęstutis Mažeika.
Kritiką, kad tokia ES palikta išlyga ministerija nesinaudoja, išsakė ir KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Neabejoja, jog be prekybininkų Pieno įstatymas nieko vertas: tai neatneš laukiamų pokyčių
Pieno ūkių atstovai prašo keisti ŽŪM pasiūlytą ES lėšų paskirstymą pieno ūkiams „Negirdėjome, kad būtų kreiptasi į Finansų ministeriją ar Vyriausybę, kad tokia papildoma parama būtų bent svarstoma. Tokio kreipimosi ir nebuvo“, – teigė V. Pranckietis. „Padėsime ŽŪM, nes jie nesikreipė“, – akcentavo jis. Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas taip pat sakė, kad žemdirbiams reikia daugiau lėšų, nei ŽŪM ketina paskirstyti.
Anksčiau šiemet, ženkliai nukritus pieno supirkimo kainoms, žemdirbių bendruomenės atstovai prašė skubios 40 mln. eurų paramos. „Pieno krizė neišspręsta, 1,5 mlrd. yra krizių fonde ir tą tikrai būtų galima išspręsti. Prieš EK mes, kaip valstybė, atrodome juokingai, patys prašome pieno krizei išspręsti finansavimo, EK duoda ir sako: „va, prašome, prisidėkite dvigubai tiek“. Mes to nedarome“, – teigė I. Hofmanas.
Stambius žemdirbius vienijančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis KRK nariams pabrėžė, kad ŽŪM siūlomas paramos skirstymo modelis, nors ir buvo pakoreguotas atsižvelgiant į socialinių partnerių pasiūlymus, nėra tikslus.
Anot jo, „už borto“ paliekami tie ūkiai, kurie investavo į gamybos modernizavimą, dėl ko jų produkcija savikaina yra didesnė – apie 47–50 ct/kg. „Nepritaria tie, kurie dar ruošiasi gaminti pieną ir aprūpinti pieno pramonę kokybišku produktu, kokybiška žaliava“, – sakė J. Sviderskis. Trečiadienio posėdyje, pirmininko V. Pranckiečio iniciatyva, KRK taip pat nutarė siūlyti ŽŪM pakeisti paramos skyrimo modelį. Pasak parlamentaro, pieno gamintojus galima remti išmokas apskaičiuojant ne pagal gaunamą pieno kainą, o pagal karves. Taip esą paramą gautų ir tie ūkiai, kurių parduodamo pieno savikaina yra didesnė. Šiems gamintojams išmokos būtų proporcingai mažesnės, nei mažiau produktyvias karves auginantiems smulkiesiems ūkininkams, aiškino parlamentaras. „Tarkime 10 tūkst. litrų duodanti karvė būtų paremta tokia pačia suma kaip ir 5 tūkst. – t. y., investavusių ūkių karvė būtų remiama mažiau ir tie 10 tūkst. litrų būtų mažiau paremiami. Kitaip sakant, laikantis socialinės politikos, kurios dabar laikosi ministerija – stipriau reikia remti smulkiuosius“, – teigė V. Pranckietis.
ELTA primena, kad šį pirmadienį ŽŪM pranešė apie pakoreguotą liepą ES skirtos paramos pieno ūkiams skirstymo modelį – siūloma rugsėjį finansiškai paremti tuos ūkininkus, kurie už natūralų žalią pieną balandį–birželį gavo iki 40 ct/kg. Ekologiniai ūkiai ir kooperatyvų nariai galės pretenduoti į paramą, jei tuo pačiu laikotarpiu pieną pardavinėjo už 45 ct/kg ar mažiau.
Anksčiau siūlyta 8,66 mln. eurų išmokėti tiems ūkiams, kurie už žalią pieną gaudavo ne daugiau kaip 35 ct/kg. Paramos dydis būtų diferencijuotas pagal liepos 1 dieną ūkyje laikomų karvių skaičių: laikantiems nuo 1 iki 10 karvių, paramos dydis siektų 70 proc., nuo 10 iki 50 karvių – 90 proc., nuo 50 iki 150 karvių – 100 proc., virš 150 karvių – 75 proc. „Šiai paramos schemai gavome didžiosios daugumos asociacijų pritarimą“, – KRK posėdyje sakė V. Abukauskas. Birželį ministerija pieno gamintojams jau paskirstė 8 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ūkiams, kurie pirmąjį metų ketvirtį už kilogramą pieno vidutiniškai gaudavo iki 35 centų.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-21
ŽŪM: EK nepritaria daliai strateginio plano pokyčių
Europos Komisija (EK) nelinkusi pritarti visiems siūlymams dėl pirmojo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano keitimo, praneša Žemės ūkio ministerija. „Keitimo derinimo procedūra tęsiasi, šiuo metu rengiami atsakymai EK (…) dauguma siūlymų keisti strateginį planą, ypač susijusių su geros aplinkosauginės ir agrarinės būklės (GAAB) ir ekologinių sistemų reikalavimais, kilo diskutuojant su ūkininkais ir socialiniais partneriais“, – rašoma ministerijos pranešime.
EK perspėja nepritarianti ambicijų mažinimui aplinkosaugos srityje, t. y. pateiktiems pasiūlymams dėl GAAB 5 „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją“, reikalavimų įgyvendinimo: praėjusiame BŽŪP periode buvo taikoma išimtis – pažeidimas nefiksuojamas, kai pažeidimo plotas mažesnis nei 10 proc. lauko ploto, bet ne daugiau nei 1 ha. ŽŪM siūlė tęsti išimties taikymą naujajame laikotarpyje, tačiau EK nepritarė tokios išimties taikymui.
Taip pat – dėl GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“: taip pat buvo atmestas Lietuvos siūlymas įtraukti atsėliavimo galimybę (du metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje vietoje) ne didesnėje nei 60 proc. ariamosios žemės ploto teritorijoje įgyvendinant GAAB 7 reikalavimą. Todėl ūkininkams ir toliau reikės laikytis augalų kaitos reikalavimo visame plote.
Ministerija primena, kad laikantis GAAB 7 reikalavimo ir atsėliuojant pasėlius (jeigu 2023 ir 2024 m. ta pati pagrindinė kultūra tame pačiame lauke), pirmaisiais atsėliavimo metais (2023 m.) tame pačiame plote turi būti auginami posėliniai augalai. Posėliniai augalai turi būti nepertraukiamai išlaikomi dirvoje bent 6 savaites. Pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas turi apie tai informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, taip pat šį veiksmą turi pažymėti ir Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS).
Derybos dėl GAAB 6 „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“ keitimo – juodojo pūdymo sėjos datos vėlinimo – dar vyksta, tikimasi teigiamo rezultato.
Komisija nepalankiai įvertino siūlymą naują priemonę „Melioracijos griovių tvarkymas“ priskirti aplinkosauginėms priemonės, preziumuojama, kad tai konkurencingumą didinanti gamybinė investicija, neturinti reikšmingos įtakos aplinkosaugai. Lietuva paprašyta atsiimti savo siūlymą arba pasiūlyti investicinę priemonę ar perkonstruoti priemonę taip, kad ji būtų skirta biologinės įvairovės apsaugai.
Sulaukta teigiamo atsakymo dėl daugiamečių pievų. Siekiant tinkamai pasiruošti naujojo GAAB 1 „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 m. rodiklį, buvo atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius duomenis ir įrankius. Naujausiais duomenimis (t. y. nustatomas žemėnaudas, palydovinius vaizdus, įvertinus ekologinių ūkių plotus, kurie tapo netinkami paramai, bet vis tiek yra daugiametė pieva (namų valda)) patikslinti (perskaičiuoti) referenciniai rodikliai.
2018 m. referencinis daugiamečių pievų rodiklis sumažėja nuo 25,83 proc. (746 079 ha) iki 23,77 proc. (686 725,99 ha). EK patvirtinus šį keitimą atstatytinų daugiamečių pievų plotas būtų gerokai mažesnis – preliminariai atstatytinų pievų plotas sumažės iki 110 tūkst. ha.
Ministerija tikisi, kad EK patvirtins naują Susietosios paramos išmoką pripažintų žemės ūkio kooperatyvų nariams už pienines karves, taip pat sojos įtraukimui į baltyminių augalų grupę.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-08-18
Ekologiniai ūkiai apimti nevilties: taip blogai dar niekada nebuvo
Ekologiniai ūkiai Lietuvoje traukiasi. Šiais metais tokių ūkių šalyje sumažėjo rekordiškai. Pasak ūkininkų, tai lemia Žemės ūkio ministerijos išmokų politika. Ukmergės rajone 120-ties hektarų ekologinį ūkį valdantis Saulius Daniulis ūkininkauja 22-ejus metus. Vyras sako, jam svarbu, kad produkcija būtų ekologiška, bet išlaikyti tokį ūkį – vis sunkiau.
„Taip blogai dar nebuvo. Jeigu nebūtų išankstinių sutarčių, išankstinių kontraktų, kas yra padaryta kelis metus į priekį su gamintojais dėl kokybiškų maistinių kviečių, tai praktiškai būčiau pasitraukęs iš ekologijos jau šiemet, nes situacija tokia krizinė, katastrofiška, kurios nebuvo nuo 2001 metų“, – tikina S. Daniulis.
Kitas Ukmergės rajono ūkininkas Ramūnas Nanartavičius, valdęs 200 hektarų ekologinį ūkį, šiemet atsisakė tokio ūkininkavimo.
„Tokios produkcijos praktiškai niekam nebereikia. Ji susilygino su įprastine mūsų produkcija. Ekologinės produkcijos kaina šiuo metu tokia pat, kaip įprastinės, o darbo įdėtina tenka daug, įsipareigojimų daug – piktžolių kontrolė ir visą kitą“, – aiškina R. Nanartavičius.
Anot ūkininkų, dabartinė žemės ūkio politika labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą.
„Žemės ūkis yra normalus verslas ir norisi kažką užsidirbti. Negali dirbti tik ir virti savo sultyse, norisi nusipirkti ir geresnės technikos, kad tu būtum našesnis, pasidarytum viską pigiau, bet viskas kainuoja, o produkcijos gaunam žymiai mažiau iš ekologinio ūkio“, – tikina R. Nanartavičius.
Lietuva išsikėlė tikslą iki 2027–ųjų naudoti 13 procentų šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui, o iki 2030–ųjų – 15 procentų. Tačiau per metus tokių ūkių sumažėjo beveik 14 procentų ir tai sparčiausias nuosmukis šalies istorijoje.
Žemės ūkio ministerija kaip pagrindinę priežastį įvardija vartojimo sumažėjimą, tačiau žada peržiūrėti ir išmokų sistemą.
„Bus peržiūrėtos didėjimo tvarka, bet mes leisim ir daugiau vadinamose ekologinėse ekoschemose dalyvauti, ten išvengiant dvigubo finansavimo dalykų. (…) Mūsų pastangos taip pat turi būti didesnės, bet kas neramina, kaip sakiau, vartojimo mažėjimas“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Europos Sąjungos „Žaliajame kurse“ pažymėta, kad iki 2030–ųjų šalys narės bent 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų valdyti pagal ekologinio ūkininkavimo principus.
Seimo komitetai: Ukrainos grūdams vežti reikalingas žaliasis koridorius, ES subsidijos
Seimo Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai siūlo intensyvinti ukrainietiškų grūdų tranzitą Lietuvos teritorija – tam esą reikalingas žaliasis grūdų koridorius, Europos Sąjungos (ES) subdisijos jų transportavimui. Taip siūloma vykdyti intervencinius sukauptų grūdų pirkimus. „Žaliasis koridorius – kad Ukrainoje pagaminama produkcija iškeliautų į pasaulį. Antras etapas – norint, kad grūdai keliautų ir būtų konkurencingi, reikia galvoti apie ES subsidijas transportui, nes kol šios prekės atkeliauja iki Lietuvos patiriami dideli kaštai.
Trečias dalykas – gali būti ir prevenciniai pirkimai. (…) Dabar kai kurios įmonės tą daro: tiesiog superka (grūdus – ELTA) ir jie yra saugomi. Tuo pat metu padedama žemdirbiams ir Ukrainos ekonomikai“, – pirmadienį spaudos konferencijoje – po bendro komitetų susitikimo su Ukrainos žemės ūkio tarybos atstovais – sakė Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.
Pasak Kaimo reikalų komiteto (KRK) vadovo V. Pranckiečio, be ES finansavimo gabenti grūdus per Lietuva nėra finansiškai naudinga.
„Be subsdijų gabenti neapsimoka ir neapsimokės, todėl tie grūdai ir nekeliavo visą pusmetį. Arba keliavo labai nežymiais kiekiais“, – spaudos konferencijoje sakė V. Pranckietis.
Ukrainos grūdų tranzitas itin nuslopo Lenkijai ir dar kelioms regiono šalims sustabdžius ukrainietiškų grūdų importą, baiminantis grūdų kainų kritimo. V. Pranckiečio teigimu, pritaikius susitikime aptartas priemones, grūdų kainos nekristų, nebūtų pakenkta ir Lietuvos ūkininkams.
„Subsidijos transportui, internvenciniai pirkimai galėtų palaikyti ir kainos lygį čia Lietuvoje, nedempinguojant žemyn ir nekenkiant Lietuvos žemės ūkiui tokiais veiksmais“, – teigė V. Pranckietis.
Pasak jo, rugsėjo pabaigoje arba spalį turėtų vykti Ukrainos Rados, Lenkijos Seimo ir Lietuvos parlamento kaimo reikalų komitetų susitikimas, kuriame būtų aptartas grūdų tranzitas.
„Džiaugiuosi, kad pradedame klausimą konkretizuoti, įtraukdami ir ES. Nes tikrai turėtume išvengti tokių neramumų, kokie buvo Lenkijoje“, – dėstė V. Pranckietis.
Ukrainos žemės ūkio tarybos nariai: Ukraina negali išvežti 30 mln. tonų pertekliaus
Pirmadienį su parlamentarais susitiko Ukrainos žemės ūkio tarybos delegacija.
„Norime pardavinėti savo grūdus. Neprašome pinigų, tik padarykite sąlygas, kad galėtume parduoti, kad už tuos pinigus galėtume mokėti mokesčius kariuomenei, liaudžiai, žmonėms“, – po susitikimo sakė jos narys Sergejus Šarapovas.
Tarybos pirmininkas Andrėjus Dykunas teigė, kad Ukrainos grūdai itin stringa pasienyje su Lenkija.
Jis antrino, kad logistikos įmonėms būtinos subsidijos, nes tik tuomet vykdyti grūdų tranzitą joms būtų ekonomiškai naudinga.
„Labai gaila, tačiau šiandien Ukrainos grūdai vos kerta sieną su Lenkija, Lenkijoje trūksta inspektorių, visa logistika vyksta labai ilgai. Norime, kad grūdai galėtų tiesiogiai pasiekti Lietuvos, Vokietijos uostus“, – žurnalistams sakė A. Dykunas.
„Galėtume vežti 2 mln. tonų, bet vežame tik 500–600 tūkst. tonų“, – pabrėžė Ukrainos ūkininkų atstovas.
Ukrainos žemės ūkio tarybos narys Kornelis Hendrikas Huizinga pabrėžė, kad 90 proc. eksportui gaminamų grūdų keliaudavo per Odesos uostą. Jam užsidarius, teigė K. Huizinga, gabenimas alternatyviais maršutais pabrango apie 50–70 JAV dolerių už toną.
„lšvežame per Dunojų, šiek tiek vagonais, šiek tiek autotransportu. Tai mums yra papildomi 50–70 dolerių per toną, kuriuos išleidžiame eksportui. Juos turime atimti nuo bendros kainos. Šiuo metu mokame maždaug 100 eurų už grūdų toną (…) anksčiau kaina buvo 150–160“, – spaudos konferencijoje sakė K. Huizinga, pridūręs, jog visi ukrainiečių ūkininkai per sezoną dėl išaugusių transporto kaštų patiria apie 10 mlrd. dolerių nuostolį.
„Mums reikia įvairių laikinų sprendimų, kad išgyventume“, – akcentavo jis.
A. Dykunas dar pridūrė, jog šį sezoną Ukraina negalės išvežti apie 30 mln. grūdų pertekliaus.
Jis pabrėžė, kad supirkus derlių būtų suvaldytos ir grūdų kainos rinkoje.
„Net pasitelkus Dunojaus uostus, didelė dalis tų grūdų liktų pas mus. Reiškia, jog šie grūdai bus itin pigūs ir tai iškreiptų rinkos kainą. Mūsų sprendimas tam būtų intervenciniai pirkimai – grūdų užpirkimas ir laikymas sandėliuose Ukrainoje“, – dėstė A. Dykunas.
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Po šio pasitraukimo Rusijos kariuomenė pradėjo grudų terminalų Odesos srityje apšaudymą sparnuotosiomis raketomis, o Kremliaus rėžimas pabrėžė, kad krovininius laivus, plaukiančius į Ukrainą per Juodąją jūrą, laikys potencialiais kariniais taikiniais.
Pagal šį susitarimą iš Ukrainos uostų buvo galima saugiai išvežti apie 33 mln. tonų grūdų, taip sumažinant nuogąstavimus dėl pasaulinio maisto trūkumo.
Reaguojant į tai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis Europos Komisijai pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto, ragindami stiprinti alternatyvų maršrutą per Baltijos šalis, bei pasiūlydami sprendimą – žaliąjį koridorių per Lenkiją į Klaipėdą. Visgi, pasak K. Navicko, ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lietuvą šiuo metu yra sustojęs dėl geležinkelių tinklo užimtumo, Lenkijai iki rugsėjo 15 d. taikant grūdų ir maisto produktų importo iš Ukrainos draudimą, taip pat – dėl Lenkijos ir Ukrainos pasienyje vykdomos griežtos krovinių patikros.
Tiek „Lietuvos geležinkeliai“, tiek Klaipėdos uostas teigia esą pasiruošę didesniems kiekiams ukrainietiškų grūdų ir palaikytų jų gabenimą per Lietuvą.
„Lietuvos geležinkeliai“ dar 2022 metų gegužę pradėjo gabenti nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius į Klaipėdos uostą per Lenkiją. Visgi, susidurta su iššūkiu – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojama rusiška vėžė, o Lenkijoje – europietiška, tad pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis, kas smarkiai riboja gabenimo mastus.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas yra sakęs, kad per uostą būtų galima perkrauti papildomus 10–15 mln. tonų grūdų, tačiau tokio kiekio neįmanoma atvežti dėl logistikos problemų, kurias išsprendus dalį grūdų iš Ukrainos uostas tikrai galėtų priimti.
Tuo metu šalies jūrinio verslo ir mokslo bendruomenę telkiantis Lietuvos jūrinis klasteris praėjusią savaitę pasiūlė optimalaus sprendimo ieškoti jungčiai su uostu pasitelkiant Nemuno arteriją.
