Žemės ūkio naujienos: 2023-09-08

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie svarbiausias iniciatyvas, skatinančias žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos technologijas, pabrėžė ne vieną teigiamą tokių technologijų aspektą.

„Kad atlaikytų kylančius iššūkius ir užtikrintų tvarų aprūpinimą maistu, žemės ūkis turi būti atviras pokyčiams ir naujoms technologijoms, kurių taikymas padėtų taupyti energiją ir kitus išteklius. Be to, sukaupti ir apdoroti duomenys padėtų ūkininkams priimti geriausius ūkio valdymo sprendimus bei skubiai reaguoti į iššūkius, tokius, kaip augalų ligos ar kenkėjai. Skaitmenizavimas gali prisidėti sprendžiant darbuotojų trūkumo bei kartų kaitos žemės ūkyje problemas. Reikšmingas ir skaitmeninių technologijų potencialas mažinti administracinę naštą bei optimizuoti kontrolės mechanizmus“, – teigia ministras.

Kita iniciatyva – tiksliojo ūkininkavimo propagavimas, kuris apimtų ne vien paramą moderniai, tausiai technikai įsigyti, bet ir šviestų apie tikslingą žaliavų (tokių kaip vanduo, trąšos, pesticidai ir t. t.) naudojimą pasėliams, siekiant padidinti jų produktyvumą ir derlingumą.

Tokia praktika leistų sumažinti naudojamų maistinių medžiagų ir piktžolių kiekį, tuo pačiu padidinant derlių. Tam reikalingas kompleksas į vieną sistema susietų priemonių: skaitmenizuota stebėsena, operatyvus duomenų rinkimas ir panaudojimas technikoje, naujos inovatyvios technikos įsigijimas ir naudojimas, ekonominių ūkio duomenų valdymas (pvz. naudojant dirbtinį intelektą), tinkamų augalų parinkimas.

Ministro teigimu, svarbu užtikrinti, kad ūkiai, ypač vidutiniai ir smulkūs, turėtų galimybę pasinaudoti naujomis technologijomis.

„Pagal naująją BŽŪP numatome remti ūkių lygmens investicijas į skaitmeninio ūkininkavimo technologijas, taip pat bendruomenės lygmens investicijas per priemonę „Sumanieji kaimai“. Ne mažiau svarbu skatinti ūkininkų kooperaciją, taip pat ugdyti reikiamas kompetencijas. Esame numatę paramą ūkininkų profesiniam mokymui ir konsultavimui, dalijimuisi žiniomis ir gerąja patirtimi. Lėšų poreikis visiems iššūkiams įveikti yra didžiulis. Vien tik BŽŪP negali visko išspręsti – būtinos bendros pastangos, sinergija su kitomis ES politikos sritimis“, – teigė ministras K. Navickas.

Naujosios technologijos tvaresniam ir atsparesniam žemės ūkiui

EK teigimu, naujų genominių metodų (NGM) augalai padės spręsti naujas klimato kaitos keliamas problemas ir gali sumažinti augalų apsaugos produktų bei trąšų naudojimą. Tikimasi, kad dėl siūlomų teisės aktų viešasis sektorius, mažosios ir vidutinės įmonės bei augalų selekcininkai daugiau investuos į žemės ūkio biotechnologijas.

Siekiantiems įteisinti NGM augalus gali tekti didelė ekonominė našta, nes jiems taikomi specialūs ES direktyvos reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti Europos vartotojams siūlomo maisto saugą.

Tai, anot ministro, gali tapti svarbia ekonomine kliūtimi genomo redagavimo būdu gautų naujų veislių tyrimams ir naudojimui Europoje. Nemažai klausimų kyla ir dėl to, kaip užtikrinti atsekamumo bei ženklinimo nuostatų vykdymą arba kaip taikyti galiojančius intelektinės nuosavybės reglamentus augalams ir augalų veislėms.

Manoma, kad ateityje NGM augalai labai prisidės prie to, kad maisto sistemos taptų tvaresnės ir atsparesnės klimato kaitai. Tačiau sutariama ir dėl to, jog dabartinis ES teisynas nėra tinkamas nūdienos situacijai.

„Svarbu, kad šios srities teisinis reguliavimas būtų proporcingas, aiškus ir praktiškai įgyvendinamas. Turime suteikti galimybes Europos mokslininkams kurti ir tiekti rinkai saugius, tvarius ir naudingus aplinkai bei visuomenei augalus, o juos norintiems naudoti ūkininkams nesukurti nepagrįstos administracinės ir ekonominės naštos. Labai svarbus aspektas – vartotojų pasitikėjimas. Visuomenei trūksta informacijos apie technologinių inovacijų žemės ūkyje naudą sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, prisidedant prie apsirūpinimo maistu, ekonominės ir socialinės gerovės. Todėl šioje srityje svarbus vaidmuo tenka kompetentingoms institucijoms“, – teigė ministras K. Navickas.

Svarbu paminėti ir dar vieną labai svarbų apsektą, be kurio negalima tikėtis didelio proveržio šioje srityje – tai vartotojų pasitikėjimas. Didelė visuomenės dalis apskritai nežino, kad technologinės inovacijos žemės ūkyje gali prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės, kad žemės ūkio pažanga padės geriau susidoroti su klimato keliamais iššūkiais.

„Sprendžiant šį klausimą kompetentingos institucijos turi suvaidinti labai svarbų vaidmenį. Norint supažindinti vartotojus su technologinių naujovių vaidmeniu žemės ūkyje, tikriausiai reikėtų aiškinti ne techninius niuansus, o vaizdžiai pasakoti apie tai, kaip šios naujovės gali prisidėti siekiant visa apimančio tvarumo. Šiuo aspektu turime skatinti NGM augalų kūrėjus skirti daugiau dėmesio toms kuriamų augalų savybėms, kurios padėtų pagerinti tvarumo charakteristikas ir būtų naudingos visuomenei plačiąja prasme“, – pabrėžė ministras K. Navickas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-07

„Mūsų turima statistika rodo, jog augalų ir pasėlių draudimas tampa vis populiaresnis: 2020 m. nuo rizikų už kurias kompensuojama iš KPP lėšų apdraustas plotas siekė 155 tūkst. ha, 2021 m. – 185 tūkst. ha, o 2022 m. apdrausti plotai išaugo iki 256 ha. Bendras draudžiamas augalų ir pasėlių plotas yra apie 500 tūkst. ha“, – pažymi Regina Voverytė-Šimkienė, Žemės ūkio ministerijos

Strateginio planavimo departamento Strateginio planavimo skyriaus patarėja

Lietuvoje žemės ūkio veiklos subjektai apdraudę augalus ir pasėlius gali gauti vieną didžiausių kompensacijų ES, kuri siekia iki 70 proc. draudimo įmokos. „Rizikos valdymo priemones taiko ne viena ES šalis, tačiau kiekviena valstybė taiko skirtingą paramos intensyvumą. Analogiškų augalų ir pasėlių draudimo priemonių kompensavimo intensyvumas tokiose Europos Sąjungos valstybėse, kaip Slovakija Vokietija, Ispanija, Čekija, Slovėnija, siekia 50 proc., Austrijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Vengrijoje šis rodiklis sudaro 65 proc., taip pat kiekviena šalis pasirenka skirtingas draudimo rizikas nuo kurių draudžiantis mokama parama“, – teigia R. Voverytė-Šimkienė.

Kas gali gauti kompensaciją už pasėlių draudimą?

Nuo rugsėjo 1-osios parama pasėlius apdraudusiems žemdirbiams teikiama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. Šiam paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta 2 170 109 Eur paramos lėšų. Visa paramos suma paramos gavėjams bus išmokama tiesiogiai neatsižvelgiant į tai, ar draudiminis įvykis įvyko, ar ne.

Kaip numatyta šios priemonės taisyklėse, ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, apdraudusios savo pasėlius bet kurioje pasirinktoje draudimo įmonėje, gali gauti kompensaciją už dalį draudimo įmokos. Parama teikiama tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, jei jie yra aktyvūs ūkininkai.

Aktyvus ūkininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kurio gauta tiesioginių išmokų suma už praėjusius deklaravimo metus neviršija 5 000 Eur. Tiems ūkininkams, kurie praėjusiais metais neteikė paraiškos, 5 000 Eur suma bus apskaičiuojama pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus.

Tuo atveju kai, pareiškėjas už praėjusius deklaravimo metus gavo tiesioginių išmokų sumą kuri viršija 5 000 Eur, arba, jei praėjusiais metais neteikė paramos paraiškos pagal einamųjų metų deklaruotą plotą už praėjusius metus ir apskaičiuota paramos tiesioginių išmokų suma viršyja 5 000 Eur, jis turi atitikti bent vieną aktyviam ūkininkui taikomą kriterijų: ūkis turi būti registruotas Ūkininkų ūkių registre; pagrindinė valdos ekonominė veikla yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė; turintiems bent vieną Ūkinių gyvūnų registre registruotą gyvulį ar registruotą žemės techniką.

Parama taip pat teikiama mokslo ir studijų institucijoms arba profesinio mokymo įstaigos, kurios vykdo formalųjį ir neformalųjį švietimą ir mokslinius tyrimus ar eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams, arba jei pareiškėjas dalyvauja kaimo plėtros intervencinėse priemonėse „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.

Šiemet ūkininkai aktyviai draudėsi nuo vasaros stichijų

„Lietuvoje galima vidutiniškai kasmet apdrausti nuo 1,5 iki 1,8 mln. sėjamų auginamų pasėlių. Savidraudos fondo „Vereinigite Hagelversicherung filialo VH Lietuva“ apdrausta apie 30 proc. šio ploto – tai yra apie 450 tūkst. ha pasėlių. Didžiausius apdraustus plotus sudarė tradiciškai javai, rapsai, tačiau savo būsimą derlių draudė ir tie, kas augino bulves, ankštinius augalus, kukurūzus, uogas, vaismedžių sodus. Daugiausia ūkininkai draudėsi nuo įvairių vasaros rizikų, tokių kaip kruša audros, liūtys, kurios pasėliams ar sodams pridaro daug žalos. Šiemet taip pat buvo populiari ir šalnos rizika, nes su ja susidūrė daug ūkininkų auginusių rapsus pastaruosius dvejus metus. Tuo tarpu nuo iššalimo rizikų dažniau draudžiasi ūkininkai šiaurės Lietuvos regionuose. Už iššalimo žalą jau gegužės mėnesį ūkininkams buvo išmokėta apie 3 mln. eurų draudimo išmokų. Už šalnų, kurios tęsėsi beveik mėnesį nuo balandžio pabaigos, padarytą žalą ūkininkams išmokėta apie 6 mln. eurų draudimo išmokų. Su šalnų padarytais nuostoliais šiemet susidūrė net pusė nuo šios rizikos apsidraudusių ūkininkų“, – pažymi Martynas Rusteika, savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas.

Po ilgo pavasario ir šalnų ūkininkų šiemet laukė ir dar viena stichinė nelaimė – sausra, dėl kurios

net 8 savivaldybėse buvo paskelbta ekstremali situacija.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis stichinė sausra 2023 m. birželio pabaigoje buvo fiksuojama visoje Rokiškio bei Palangos ir Šiaulių miesto savivaldybėse, beveik visoje Kretingos, Neringos, Mažeikių, Šiaulių r., Biržų, Radviliškio, Kėdainių bei kai kuriose Telšių, Plungės, Šilutės, Pasvalio, Ukmergės ir Panevėžio r. sav. seniūnijose. O sausra, kaip pavojingas reiškinys, buvo fiksuojamas šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Tačiau savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VH Lietuva“, kuri naudoja kitą skaičiavimo metodiką, paremtą kritulių kiekio indeksu (SPI), šių metų duomenys atskleidė, jog stichinė sausra fiksuota daugiau kaip dvejuose trečdaliuose Lietuvos teritorijos.

Nuo sausros nukentėję ūkininkai šiemet jau galėjo gauti kompensacijas už dalį draudimo išmokos. Iki birželio pabaigos apsidraudę žemdirbiai galėjo teikti paraiškas dėl augalų draudimo nuo stichinės sausros pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas“. Šiam paraiškų kvietimui buvo skirta 235 461 Eur., o kompensacija siekė iki 70 proc. draudimo įmokos.

Pasak M. Rusteikos, dėl stichinės sausros šiemet ūkininkai apdraudė ne itin didelius pasėlių plotus -– vos 9,6 tūkst. ha. Pusė jų patyrė nuostolių dėl sausros. Skaičiuojama, kad dėl šios rizikos ūkininkams bus išmokėta apie 0,5 mln. eurų draudimo išmokų.

Šiemet savidraudos fondas „VH Lietuva“ Lietuvos ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl įvairių gamtos reiškinių, iš viso išmokės apie 19,5 mln. eurų draudimo išmokų.

Sausos karštos vasaros, ilgai besitęsiančio liūtys, neprognozuojamos pavasario šalnos, krušos kasmet tampa vis dažnesniais klimato kaitos reiškiniais Lietuvoje. Žemės ūkis – tapo ta verslo šaka, kuri pirmiausiai su šiais reiškiniais susiduria, o ūkininkams tenka ieškoti būdų, kaip šias rizikas suvaldyti.

Kaip rodo statistika, šiemet šalies ūkininkai draudėsi nuo visų 8 rizikų ir visos jos (liūtis, audra, kruša, šalna, iššalimas (peržiemojimas) stichinė sausra, ilgalaikis lietus ir ugnis) Lietuvoje pridarė vienokių ar kitokių nuostolių. Pasak savidraudos fondo filialo vadovo, Lietuvoje vis dar yra ūkininkų, kurie pasėlius patiki gamtos priežiūrai, tačiau kasmet jų rizika dėl nenuspėjamų gamtos reiškinių smarkiai didėja. Senosiose Europos šalyse didžioji dalis ūkininkų naudojasi pasėlių draudimo paslaugomis, pavyzdžiui, Vokietijoje pasėlius draudžia 75 proc., Austrijoje – daugiau nei 80 proc., Prancūzijoje – apie 70 proc. žemdirbių.

„Tarp ūkininkų populiarus priežodis, teigiantis, jog 50 proc. žemdirbio sėkmės priklauso nuo jo paties, o kita pusė – nuo pono Dievo. Dabar jau juokaujame, jog šiandien tik 40 proc. sėkmės priklauso nuo ūkininko pastangų, o likę 60 proc. – nuo gamtos. Šiandien iš tiesų, ūkininkai taiko vis daugiau pažangių ūkininkavimo technologijų, tinkamai parenka augalus, kurie lengviau prisitaiko prie gamtos pokyčių ir kaprizų, tačiau, kaip rodo statistika, labiausiai apsaugoti ūkininkus nuo milžiniškų nuostolių gali pasėlių draudimas. Tuo labiau, kad žemdirbiai gali pasinaudoti parama ir gauti kompensaciją už dalį sumokėtų draudimo įmokų“, – pažymi M. Rusteika.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-07

„Čia va kita pusė – jau tiesiog krušos paveiktas“, – sako K. Zinkevičius.

Kai kurie paveikti krušos – nebetinkami vartoti, nes supuvo jų vidus. Kiti nepaisant to, sunoko sultingi ir dideli.

„Šeimininkas augino, tai pirmas ir paragaus, koks skonis. Puikiai, tobulas, sultingas, ne per saldus, lietuviškas skonis“, – mini jis.

Dešimtmetį auginantis arbūzus, Kęstutis sako, kiekvienais metais sunku prognozuoti koks bus derlius, tačiau šiemet jis nenuvylė.

„Derliaus šeimynai tikrai pakaks ir pažįstamiems pavaišinti. Ar derlius jau į pabaigą? Taip, derlius į pabaigą, paskutinės vėlyvesnės veislės jau noksta, iš esmės po savaitės, dviejų, jau baigsim nuskinti visus arbūzus“, – pasakoja pašnekovas.
Nors Lietuvoje arbūzų kasmet užauginama vis daugiau, šiemet dalį uogų derliaus sugadino praūžusios audros

Skirtinguose regionuose arbūzų derlius nevienodas. Šiaurės Lietuvoje, Biržuose, jų derlių augintojai nuėmė prieš kelias savaites.

„Čia Pietų Korėjos veislė“, – sako kitas ūkininkas.

Ugniagesiu dirbantis Algimantas vienas pirmųjų Lietuvoje daugiau nei prieš 30 metų pradėjo auginti arbūzus. Šiemet nuimtas derlius apie 300 kilogramų.

„Pradžioje iš vis tokie 1 kilogramo, pusantro, kai patirties nebuvo. Patirtis daug ką reiškia, daug kas nori auginti, bet ne visiems pasiseka“, – paaiškina Biržų rajono gyventojas.

Pasak Algimanto, Lietuvoje sunku rasti gerų arbūzų sėklų, todėl jis dažniausiai siunčiasi iš svetur.

„Lietuvoje asortimentas siauras yra ir kažkodėl verslininkai veža tokias, kaip Janosik. Nėra tokių rimtesnių vaisių sėklų iš Europos, kad užvežtų“, – nurodo jis.

Kitas biržietis Drąsutis, auginantis arbūzus, taip pat jau nuėmė derlių. Šiemet jam pavyko užauginti 400 kilogramų arbūzų.

„Iš šiųmetinio derliaus, kurį nuėmiau visai neseniai, tik prieš porą savaičių, liko tik tiek“, – kalba Drąsutis.

Drąsutis arbūzus sako auginantis tik dėl pomėgio. Anot jo, tokių, kaip jis, Lietuvoje daugėja, prieš kelerius metus arbūzų augintojų buvo vienetai, o dabar jau tūkstančiai.

„Dabar jau augintojų tikrai daugėja, nesakyčiau, kad tai lemia šylantis klimatas. Bet, manau, žmonės ieško daugiau egzotikos, daugiau įvairovės“, – teigia Biržų rajono gyventojas Drąsutis Valeckas.

Nors Lietuvoje užauginamų arbūzų derlius kasmet gausesnis, prekybos centruose ūkininkai jų parduoti neplanuoja. Anot jų, riziką kelia orai, taip pat sunkiai pavyktų konkuruoti kaina su atvežtiniais.

Šaltinis: Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, 2023-09-07

Kinijoje taip pat prognozuojamas 3 mln. t mažesnis kviečių derlius (sumažinta iki 137 mln. t). Kanadoje dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (drėgmės trūkumo) kviečių derliaus prognozė sumažinta 2 mln. t (iki 33 mln. t). Dėl didesnių pasėlių plotų ir derlingumo Ukrainoje kviečių derlius laukiamas 3,5 mln. t didesnis ir turėtų sudaryti 21,0 mln. t, o Kazachstane dėl tos pačios priežasties turėtų padidėti 1 mln. t (iki 15,0 mln. t).

Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 15 (429) / 2023 m

10 elevatorių valdančios agroverslo bendrovės komercijos direktorius sako, kad šiemet „Agrochemos“ punktus pasiekė daugiausia 2 klasės kviečiai. Jie yra labai gero saiko svorio ir kritimo skaičiaus, bet ne tokie baltymingi, mažai glitimo. O tai turi didžiausios įtakos grūdų kokybei ir tam, kuriai klasei bus priskirti superkami grūdai.

Paklaustas, ar galėjome gauti geresnės kokybės grūdų, kai oras šiemet Lietuvoje buvo toks kontrastingas, G. Brazaitis teigė, kad didesnės įtakos grūdų kokybei turi auginimo technologija negu oro sąlygos. Tręšiant tinkamu laiku, laikantis optimalių normų, augalai visą vegetacijos laikotarpį pildo grūdą maisto medžiagomis ir išlaiko gerus biometrinius rodiklius. Yra paskaičiuota, kad pieninės brandos tarpsnyje javus patręšus 30-40 kg/ha amidiniu azotu, baltymų kiekis grūduose padidėja maždaug 1 proc. Komercijos direktoriui pritaria ir „Agrochemos“ Augalų apsaugos skyriaus vadovas, pats ūkininkaujantis Mantas Mačėnas.

„Matome, kas nutiko šiemet laukuose: pavasarį į dirvožemį išbertų ar išpurkštų azoto trąšų augalai tinkamai nepasisavino per šaknis dėl sausros. Didžioji dalis nitratinio azoto liko dirvoje, o amoniakinio ir amidinio azoto užteko tik tiek, kad augalai išgyventų, nekalbant apie kokybę ar gausų derlių, – patirtimi dalijosi M. Mačėnas. – Tuo tarpu ūkiai, kurie laikėsi aukšto potencialo auginimo technologijos ir kritiniais augalo vystymosi tarpsniais toliau tręšė augalus per lapus tiek aminorūgštimis, tiek mikroelementinėmis trąšomis, kūlė rekordinius, aukštos kokybės derlius“.

Todėl šiemet sklandęs klausimas, kur dėti kablelį sakinyje „tręšti negalima taupyti“, turi atsakymą: laimėjo ūkininkai, kurie laikėsi auginimo technologijų ir, prisitaikę prie oro sąlygų, maitino augalus ir per lapus mikroelementinėmis trąšomis – medžiagomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nebūtinos, bet yra ypač svarbios grūdų kokybės rodikliams.

Grūdų kokybės rodikliai

Pagrindiniai grūdų kokybės rodikliai yra baltymų kiekis ir glitimas, saiko svoris arba lyginamasis svoris, Hagberg kritimo skaičius (HKS). Pagal baltymų kokybę kviečiai skirstomi į skirtingas klases. Didesnis baltymų kiekis ir geresnė jų sudėtis turi įtakos galutinei gaminių kokybei. Glitimo kiekis ir kokybė lemia duonos ir kitų kepinių technologines savybes.

Abiem šiems komponentams didžiausios įtakos turi azoto ir sieros atsargos augaluose įvairiais jų vystymosi tarpsniais. Kritimo skaičius grūduose leidžia prognozuoti technologines būsimų gaminių tešlos savybes, kepinio kokybę. Saiko svoris parodo, kiek sveria 1 litras grūdų gramais.

Šaltinis: delfi.lt, 2023-09-07