Žemės ūkio naujienos: 2023-09-11. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Ministerijoje lankėsi Švedijos parlamentarai – pasikeista nuomonėmis apie bendrų žemės ūkio iššūkių sprendimo galimybes
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Vytenis Tomkus susitiko su Švedijos parlamento Aplinkos ir žemės ūkio komiteto nariais. Aptartos žemės ūkio sektoriaus aktualijos ir Lietuvos bei Švedijos pozicijos svarbiausiais žemės ūkio politikos klausimais. Ministras K. Navickas, sveikindamas gausią Švedijos parlamentarų delagaciją, pabrėžė dvišalio bendradarbiavimo svarbą ieškant sprendimų ne tik žemės ūkio srityje.
Viceministras V. Tomkus Švedijos parlamentarams pristatė bendrą Lietuvos žemės ūkio gamybos ir užsienio prekybos struktūrą, papasakojo apie žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tendencijas, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano prioritetus ir pagrindines priemones bei šių metų pasėlių deklaravimo rezultatus.
Jis taip pat pristatė, kokias priemones Lietuva jau įgyvendina ir dar tik planuoja siekiant, kad žemės ūkis prisidėtų prie klimato tikslų, kokios rizikos valdymo priemonės taikomos žemės ūkio sektoriui (pvz., pasėlių ir galvijų draudimas), taip pat pastaraisiais metais teiktą valstybės pagalbą Lietuvos žemės ūkiui, Ukrainai.
„2020–2022 m., siekdama išlaikyti žemės ūkio sektoriaus gamybos potencialą ir tvarią maisto tiekimo grandinę, likvidumą, didinti finansinių paslaugų prieinamumą ir mažinti skolinimosi kaštus valstybė skyrė 261,3 mln. eurų asmenims, patiriantiems ekonominių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos. 2022–2023 m. valstybės pagalbos priemonės, kuriomis siekta teikti paramą ūkininkams ir verslui jų likvidumui užtikrinti bei padėti įveikti finansinius sunkumus, susijusius su energijos ir kitų būtiniausių išteklių kainų augimu, siekė 85,8 mln. eurų. Per šiuos dvejus metus dar 35,4 mln. eurų skirti kaip išskirtinė ES biudžeto pagalba žemės ūkio sektoriams, turintiems specifinių problemų. Be to, Lietuva skyrė papildomą nacionalinį finansavimą iš valstybės biudžeto“,- apie paramą Lietuvos žemės ūkiui kalbėjo viceministras V. Tomkus.
Taip pat buvo pristatyti Lietuvos nacionaliniai tikslai mažinant žemės ūkio sektoriaus išmetamų ŠESD emisijų kiekį, pagrindinės veiksmų sritys šiam tikslui pasiekti bei jų finansavimo šaltiniai.
Švedijos parlamentarai domėjosi antibiotikų naudojimu ūkiuose ir priemonėmis valdyti antimikrobinio atsparumo didėjimą, pasėlių, augalų bei gyvulių draudimo galimybėmis mūsų šalyje, jaunųjų ūkininkų situacija bei ūkių dydžiais. Lietuva yra tarp labiausiai smulkius ir vidutinius ūkius remiančių šalių, nuo 2023 m. Lietuva 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų skiria ūkiams už pirmuosius 50 ha. Pagal šią priemonę 2023-2027 m. yra skirta net 602,5 mln. Eur. Be to, jaunųjų ūkininkų tiesioginė išmoka numatyta taip pat už pirmus 70 ha. Šioms išmokoms per 2023-2027 m. skirta 69,8 mln. Eur.
Švedijos atstovai taip pat domėjosi Lietuvos pozicija pagrindiniais ES darbotvarkės klausimais, tokiais, kaip naujų genominių technologijų reglamentavimas, dirvožemio monitoringo direktyvos ir gamtos atkūrimo reglamento pasiūlymai, ES laisvos prekybos susitarimų derybos ir kt.
Prieš susitikimą su Žemės ūkio ministerijos vadovybe ir specialistais Švedijos delegacija lankėsi Seime, ten susitiko su Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų nariais. Vėliau parlamentarai išvyko į vizitą „Auga group“.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-08
Posėlinius augalus būtina išlaikyti dirvoje bent 6 savaites
Žemės ūkio ministerija primena ūkininkams, siekiantiems atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB 7) reikalavimą ir planuojantierms atsėliuoti pasėlius: pirmaisiais metais tame pačiame plote jie privalo auginti posėlinius augalus. Posėlis turi būti sėjamas po derliaus nuėmimo iki rugsėjo 5 d. ir matomas lauke iki spalio 10 d. Posėliniai augalai bet kokiu atveju turi būti nepertraukiamai išlaikomi dirvoje bent 6 savaites, todėl, pavyzdžiui, pasėjus posėlį paskutinę termino dieną (rugsėjo 5 d.), jį reikės išlaikyti iki spalio 17 d.
Jeigu posėlio reikalavimas, taikomas atsėliavimui, yra nepriimtinas, tuomet rekomenduojama apsvarstyti galimybes atitikti GAAB 7 reikalavimą neauginant tos pačios kultūros dvejus metus iš eilės. Pavyzdžiui, nesėti tame pačiame lauke žieminių kviečių dvejus metus iš eilės, taip pat galima rinktis ir kitą žieminę kultūrą ar vasarinius kviečius. Tokiu atveju, jeigu 2023 m. ir 2024 m. deklaruojamos pagrindinės kultūros kodas bus skirtingas, pareiškėjas laikomas atitinkančiu GAAB 7 reikalavimą.
Kitais metais nebegalios GAAB 7 išimtis – deklaruoti pasėliai bus lyginami su 2023 m. deklaruotais pasėliais. Nustačius, kad nebuvo tarpinių augalų ar 6 savaites išlaikyto posėlio, bus fiksuojamas pažeidimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-09-11
Galima teikti paraiškas dėl paramos ūkių biosaugai
Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 15 d. priimamos paraiškos gauti paramą ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir su jomis susijusių pasekmių prevencijai. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ (Priemonė). Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 1 mln. Eur paramos lėšų.
Dėl paramos gali kreiptis ūkinių gyvūnų laikytojai:
-ne jaunesni nei 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai;
-juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai. Tuo atveju, jei įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje, tinkamos finansuoti išlaidos ir sutartiniai gyvuliai (SG) apskaičiuojami paraiškoje nurodytoms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms bendrai. Paramos gavėjas projekto kontrolės laikotarpiu turi išlaikyti ūkinių gyvūnų laikymo vietoje ne mažesnį vidutinį metinį gyvulių skaičių, negu nurodyta pateiktoje paraiškoje.
Remiama veikla ir forma
Pagal Priemonę remiama prevencinė veikla, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes gyvulininkystės ūkiuose.
Paramos galima kreiptis investicijoms, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose.
Parama teikiama negrąžintinos dotacijos forma.
Paramos dydis ir intensyvumas
Didžiausia galima paramos suma projektui:
-ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių gyvūnų (įskaitytinai), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 000 Eur; SG apskaičiuojamas Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka;
-ūkiams, kurie laiko 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 Eur, ir negali viršyti 100 000 Eur arba 300 000 Eur (paramos paraiška teikiama daugiau negu vienai ūkinių gyvūnų laikymo vietai); SG apskaičiuojamas Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka.
Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo, kuris negali būti mažesnis kaip 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės).
Pagrindinės sąlygos ir reikalavimai pareiškėjui
-Pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos.
-Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip vienus metus. Būtina vykdyti gyvulininkystės veiklą, realizuoti produkciją rinkoje ir gauti pajamas iš veiklos, į kurios biosaugą investuojama pagal biologinių priemonių taikymo planą.
-Iki paraiškos pateikimo turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planas dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose. Planas turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniu padaliniu.
-Prašomos finansuoti investicijos turi būti daromos tik į veiklą gyvulininkystės sektoriuose, ūkių vykdomą iki paramos paraiškos pateikimo.
Finansuojamos išlaidos
Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, patirtos (apmokėtos) po paramos paraiškos pateikimo dienos, kurios yra susijusios su projekto įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiami ne mažiau kaip trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai (su lygiaverčiais (gali skirtis ne daugiau kaip 10 procentų, lyginant su mažiausios kainos pasiūlyme nurodytais parametrais) išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais), o tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą.
Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti išvardytos pagal išlaidų kategorijas, o ne pateikiama bendra jų suma:
-vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, įėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos;
-ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos;
-žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos;
-dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių asmenims ir (ar) transporto priemonėms įsigijimo išlaidos;
-pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos;
-konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos;
-nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos (pvz., langų, grotų, tinklelių) įsigijimo išlaidos;
ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų:
-buitinių persirengimo ir prausimos patalpų įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos;
-darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidos;
-maitinimo patalpų įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra netinkamas finansuoti paramos lėšomis.
Paraiškų atrankos kriterijai ir suteikiami balai
Paraiškos vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį Taisyklių 35 skyriuje nustatytiems atrankos kriterijams. Didžiausia galima balų suma – 100 balų. Privalomas mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 35 privalomi balai. Jeigu paraiškų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad paraiška nesurinko 35 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.
Atrankos kriterijai
Už specializaciją:
-pareiškėjas yra specializuotas kiaulininkystės arba paukštininkystės ūkis – suteikiama 30 balų;
-pareiškėjas yra specializuotas galvijininkystės ūkis – suteikiama 20 balų.
Vertinant atitiktį šiam kriterijui, atrankos balai suteikiami tik už vieną pareiškėjo pasirinktą kriterijų.
Pareiškėjo ūkis laikomas specializuotu, kai pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio sektoriaus (pvz., kiaulininkystė, paukštininkystė ir pan.), į kurio biosaugą investuojama, ataskaitiniais metais sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.
Už SG:
-iki 20 (įskaitytinai) SG – suteikiami 35 balai;
-didesnis kaip 20 iki 200 SG (įskaitytinai) – suteikiama 15 balų;
-daugiau kaip 200 SG – suteikiama 10 balų.
Už ūkinių gyvūnų laikymo vietą: kai pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vieta yra vietovėje, kurioje ES sprendimu arba VMVT direktoriaus įsakymu yra taikomos užkrečiamosios ligos prevencinės ir kontrolės priemonės laikomai gyvūnų rūšiai, skiriami 35 balai.
Paraiškų teikimo tvarka
Paramos paraiškos ir prašomi dokumentai Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) teikiami pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siunčiant el. paštu dokumentai@nma.lt, arba teikiami naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos (ŽŪMIS) pranešimų siuntimo funkcionalumu (ŽŪMIS meniu punktas „Pranešimai“). Paraiška ŽŪMIS turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kvietimo teikti paramos paraiškas paskutinės dienos 24 val.
Šaltinis: nma.lt, 2023-09-11
Jaunimas nenoriai sieja ateitį su žemės ūkiu
Rugsėjo 1-oji į mokyklų ir universitetų suolus vėl sukvietė būsimus žemės ūkio specialistus. Specializuotų žemės ūkio mokyklų tinklui traukiantis, moksleiviams mokytis agroverslo pradmenų tenka vykti į tolimesnius rajonus. Tačiau kol vienos mokyklos sulaukia daugiau moksleivių nei buvo planavusios, kai kurios vargsta nerasdamos mokinių, kurie norėtų sieti savo ateitį su žemės ūkiu. Studentų dėmesiu kol kas patenkinta ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Agronomus ruošiančios aukštosios mokymo įstaigos vadovybė džiaugiasi, kad būtent ši mokslų kryptis laikosi populiariausių studijų programų dešimtuke.
Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais profesinio mokymo įstaigose buvo paruošti 198 žemės ūkio specialistai. Tiesa, kiek iš šio skaičiaus yra žemės ūkiui tinkančių specialistų – tiksliai pasakyti sunku, nes į šį skaičių taip pat patenka ir dekoratyvinio apželdinimo ir aplinkos tvarkymo darbuotojo mokslus krimtę jaunuoliai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prieš kelias savaites skelbė, kad profesinės mokyklos šių metų pagrindinio priėmimo vasaros etapo metu pakvietė mokytis daugiau stojančiųjų negu pernai. Kvietimą mokytis gavo 18 632 stojantieji (2022 m. – 18 490), iš jų 18 161 – į valstybės finansuojamas mokymo vietas (2022 m. – 18 107).
Daugiausia stojančiųjų yra kviečiami į inžinerijos profesinio mokymo programas (3,7 tūkst.). Didžiausio populiarumo taip pat sulaukė paslaugų (3,3 tūkst.), architektūros ir statybos (2 tūkst.), sveikatos priežiūros sritys (1,8 tūkst.).
„Džiugu, kad būsimi profesinių mokyklų mokiniai dažniausiai renkasi būtent tas profesijas, kurių šiuo metu darbo rinkoje trūksta labiausiai: inžinerijos, statybos sektoriuose, sveikatos priežiūros srityse. Siekdami paskatinti šių programų populiarumą, joms esame numatę ir daugiausia valstybės finansuojamų vietų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Į VL siųstus klausimus apie profesinių mokyklų, kurios ruošia žemės ūkio specialistus, skaičių ir šių studijų paklausą, minėtos ministerijos specialistai nerado laiko atsakyti.
Paklausos neprarado
Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas Vytautas Zubras sako, kad susidomėjimas žemės ūkio profesijomis išlieka stabilus ir savo paklausos dar neprarado. Anot jo, šiuo metu yra maždaug 14 mokyklų, kurios kloja teorinius ir praktinius pagrindus moksleiviams, siekiantiems įgyti žemdirbiškos profesijos diplomą.
„Dalis mokinių, ypač tie, kurie dalyvauja tęstiniame profesiniame mokyme, dažnai jau yra susiję su žemės ūkiu ir jie atvyksta į mokyklas įgyti tam tikrų kompetencijų, kurios jiems yra labai svarbios vystant savo ūkį. Žinoma, yra jaunesnių mokinių, kurie galvoja dirbti kaip samdomi specialistai. Jų paklausa tikrai nemaža tiek Alytaus, tiek kituose žemdirbiškuose rajonuose. Ūkininkai domisi apie mokyklose ruošiamus mokinius, leidžia jiems atlikti praktiką, o vėliau įdarbina. Mokiniai nesiskundžia, jiems sudaromos neblogos darbo sąlygos. Kam ūkiuose dirbti nepasiseka ar jie ten savęs nemato, nesunkiai savo vietą suranda pramonės srityje“, – dėsto V.Zubras.
Ir nuveža, ir parveža
Aukštaitijos profesinio rengimo centro vadovas Vladas Pusvaškis sako, kad šiemet žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesiją panoro įgyti 19 moksleivių. Tiesa, šiais mokslo metais ateitį su agroverslu susieti nusprendė mažiau jaunuolių nei paprastai. V.Pusvaškis sako, kad ankstesniais metais tokių specialistų jo atstovaujamoje mokykloje būdavo apie 30.
„Siūlome bendrabutį, tačiau teikiame ir pavežėjimo paslaugas. Penktadieniais moksleivius pravežame į Anykščių autobusų stotį, o sekmadienį juos atsivežame į mokyklą. Pas mus mokytis atvažiuoja ir iš Panevėžio, ir iš Kupiškio, Ukmergės, Širvintų“, – tikina Aukštaitijos profesinio rengimo centro vadovas.
Prašė papildomų kvotų
Joniškio žemės ūkio mokykla jau nuo seno garsėja kaip viena pagrindinių žemės ūkio specialistų kalvių Šiaurės Lietuvoje. Šios mokyklos direktorė Juventa Jurgelienė sako, kad mokinių dėmesiu skųstis negali, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo profesija šiais mokslo metais sulaukė daugiau susidomėjimo nei mokykla turėjo kvotų. Teko kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl kvotų padidinimo. Šiemet žemės ūkio profesiją sieks įgyti 44 moksleiviai. „Mūsų mokinių geografija gana plati. Jie pas mus atvyksta iš Plungės, Pasvalio ir kitų rajonų. Dauguma vaikų jau dirba savo tėvų ūkiuose, dalį mokinių siunčiame į praktiką užsienyje. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą vienas iš mūsų mokinių taip patiko Austrijos ūkininkui, kad jis jam pasiūlė likti ir dirbti visą vasarą“, – tikina J.Jurgelienė.
Pasak J.Jurgelienės, šiais metais mokykloje startuoja ir dar dvi grupės, kuriose bus ugdomi specialiųjų poreikių mokiniai, kuriems diagnozuotas intelekto sutrikimas. Mokyklos vadovė sako, kad šiems jaunuoliams itin svarbu sėkmingai integruotis į visuomenę, rasti savo vietą ir darbo rinkoje. Ji pasidžiaugė, kad yra mokinių, kurie jau dirba daržininkystės ir grybų ūkiuose.
Magnetas – nauja technika
Pasiteiravus, kodėl vienos žemdirbiškos profesijos nesulaukia dėmesio, o Joniškio žemės ūkio mokykla atsidūrė tarp tų nedaugelio profesinių mokyklų, kurioms net teko ieškoti papildomų kvotų moksleivių priėmimui, pašnekovė sakė, kad viena svarbiausių priežasčių yra naujos technologijos, moderni ir šiuolaikiška technika. „Neseniai atnaujinome savo mašinų parką, todėl moksleiviai gali mokytis, valdydami naujus kombainus, traktorius. Šiemet taip pat nupirkome išmanųjį sėklų barstytuvą. Norime, kad jaunieji specialistai būtų ruošiami su nauja technika. Į ūkius pamažu ateina ir dirbtinis intelektas, tad ir mes negalime atsilikti. Tenka pabendrauti su moksleiviais, klausiu jų, kodėl jie mokytis į Joniškį atvyksta iš kitų rajonų, tai dažnai išgirstu vieną atsakymą – mūsų technika labai nauja“, – pagrindinę priežastį, viliojančią būsimus ūkininkus, atskleidžia J.Jurgelienė.
Agronomija – populiariausių dešimtuke
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė sako, kad agronomijos studijų programa yra viena iš 10 populiariausiųjų bakalauro studijų programų Vytauto Didžiojo universitete. 2023 m. į bakalauro studijas priimta 42 studentai, į magistrantūros – 26 studentai. Besirenkančių I ir II pakopos studijas šioje studijų programoje studentų skaičius pastaruosius 3 metus išlieka pastovus.
„Abiturientai savo gyvenime regi modernų žemės ūkį, jaunimui rūpi Žaliojo kurso tikslai, moksleivių apsisprendimui labai svarbūs susitikimai su agroverslo įmonių ir VDU ŽŪA atstovais, – jaunimo motyvaciją rinktis agronomijos mokslus apibendrina dr. A.Blinstrubienė. – Mūsų absolventai randa darbą pagal specialybę arba sėkmingai sukuria įvairius inovatyvius verslus, ūkininkauja. Tą teigia Agronomijos ir Inžinerijos fakultetų dekanai, taip pat lyderiaujančių agroverslo įmonių vadovai. Kitu atveju jie nesteigtų skatinamųjų stipendijų ir neorganizuotų praktikų potencialiems darbuotojams. Manau, taip pat sėkmingai įsidarbina ir finansininkai, logistai, ekologai, kaimo plėtros administratoriai.“
Susidomėjimas auga
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos vicekanclerės, I pakopos (bakalauro) studijų programomis, priklausančiomis Žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei, susidomėjimas auga, nes šiemet priimta 21 proc. daugiau nei 2022 m., o į Verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupę – 23 proc. daugiau. Pašnekovę džiugina ir minimalų balą tenkinančių asmenų susidomėjimas studijų programomis, priklausančiomis Gyvybės mokslų bei Inžinerijos mokslų studijų krypčių grupėms, atitinkamai 47 proc. ir 44 proc. daugiau nei 2022 m.
II pakopos (magistrantūros) studijų programomis, priklausančiomis Žemės ūkio mokslų studijų krypčių grupei, susidomėjimas taip pat auga, nes šiemet priimta 24 proc. daugiau nei 2022 m., o į Verslo ir viešosios vadybos bei į Socialinių mokslų studijų krypčių grupes – po 35 proc. daugiau. Minimalų balą tenkinančių asmenų susidomėjimas studijų programomis, priklausančiomis Gyvybės mokslų bei Inžinerijos mokslų studijų krypčių grupėms, pastaruosius metus išlieka stabilus.
Šaltinis: valstietis.lt, 2023-09-08
Pasaulinė kviečių sunaudojimo 2023– 2024 m. prognozė sumažinta 3,38 mln. t (iki 796,07 mln. t)
Prognozė sumažinta dėl mažesnio kviečių sunaudojimo ES (maistui, sėklai) ir Kinijoje (pramonėje). USDA duomenimis, analizuojamu laikotarpiu, kviečių eksportas pasaulyje turėtų sumažėti 2,23 mln. t ir sudaryti 209,39 mln. t. Kviečių eksporto prognozė sumažinta dėl numatomo mažesnio jų eksporto Kanadoje ir JAV. Kviečių importo prognozė pasaulyje sumažinta 0,57 mln. t ir turėtų sudaryti 207,39 mln. t.
2023 m. rugpjūčio mėn. USDA prognozės duomenimis, 2023–2024 m. pasaulyje kitų grūdų (kukurūzų, sorgų, miežių, rugių, avižų, sorų ir grūdų mišinių) derliaus prognozė, palyginti su liepos mėn. prognoze, sumažinta 16,12 mln. t – iki 1 497,26 mln. t. Mažesnį kukurūzų derlių ES, Kinijoje ir Rusijoje iš dalies turėtų kompensuoti laukiamas didesnis kukurūzų derlius Ukrainoje ir Kanadoje. ES kukurūzų derlius laukiamas mažesnis dėl sumažėjusio ploto. Didžiausias nuosmukis prognozuojamas Vengrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir Italijoje.
Kinijos kukurūzų derlius prognozuojamas mažesnis dėl per didelio drėgnumo pagrindinėse šiaurės rytų Kinijos provincijose. Ukrainoje dėl didesnio kukurūzų pasėlių ploto ir derlingumo (iškritus pakankamam kritulių kiekiui liepos mėn.) derliaus prognozė padidinta 2,5 mln. t (iki 27,5 mln. t). Rusijos kukurūzų derliaus prognozė sumažinta atsižvelgiant į mažesnį jų pasėlių plotą. Mažesnis miežių derlius prognozuojamas ES šalyse, Kanadoje ir Rusijoje.
Šaltinis: Agro RINKA, Nr. 15 (429) / 2023 m.
Ankstesnės žemės ūkio naujienos
