Žemės ūkio naujienos: 2023-10-27

„Kaip ir kasmet, VMI deklaracijas užpildo už žemės savininkus, todėl viską, ką reikia padaryti – laiku sumokėti mokestį. Kad tai būtų dar paprasčiau ir klientams nereikėtų papildomai jungtis prie EDS, pranešimuose nurodėme mokėtiną sumą, kurią iš karto galima ir sumokėti pasirinktu būdu“, – sakė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis, primindamas, kad VMI e. paslaugomis nesinaudojantys klientai deklaracijų sulauks klasikiniu paštu iki lapkričio 1 d.

Gyventojams primenama, kad žemės mokestį sumokėti galima pasinaudojus e. bankininkyste, pašto skyriuose, „Maxima LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose, kitose mokėjimų įstaigose.

Šaltinis: lrt.lt, 2023-10-26

Kaip teigė renginio iniciatorius, Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, pasirašytas dokumentas ateityje turėtų užtikrinti žemės ūkio ramybę. Tiesa, į šį teiginį kai kurie susitikime dalyvavę ūkininkai replikavo, kad ramybės jie nori jau šiuo metu, o ne ateityje, ir dabartiniai politikai taip pat jau galėtų pradėti spręsti kaimo problemas.

Susitikimo metu parengtame dokumente sutarta, kad turėtų būti stiprinamas apsirūpinimo maistu klausimas, o žemės ūkio ir maisto gamyba pripažinta Lietuvos strateginiu sektoriumi. To reikalauja pasaulyje susiklosčiusi geopolitinė ir ekonominė padėtis. Ūkininkai taip pat eilinį sykį priminė ES tiesioginių išmokų suvienodinimo visoms šalims būtinybę bei pabrėžė, jog privaloma tobulinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

Daug diskutuota ir žaliojo susitarimo klausimais. Žemės ūkio atstovų teigimu, dauguma Lietuvoje taikomų priemonių nėra efektyvios, net kenkiančios šalies žemdirbiams.

Kad situacija žemės ūkyje pagerėtų, susirinkimo dalyviai nustatė ir konkrečias gaires, kurių laikantis padėtis šiame sektoriuje imtų gerėti. Sutarta, jog reikia parengti argumentuotą ir skaičiais pagrįstą žemės ūkio strategiją, atitinkančią klimato kaitos politiką iki 2030 m., užtikrinti paslaugų prieinamumą bei žemės ūkio sektoriaus, turizmo, maitinimo ir socialinių verslų plėtrą kaime, nuolat rengti aukštos kvalifikacijos specialistus žemės ūkio sektoriui, remti mokslinius tyrimus, sukurti integruotą žemės ūkio konsultavimo sistemą, subalansuotos saugomų teritorijų ir miškų politikos įgyvendinimą bei konkurencingą gyvulininkystę klimato kaitos kontekste. Renginio dalyvių nuomone, taip pat būtina tobulinti teisinę bazę, užtikrinančią žemdirbių savivaldą.

Neišvengiama kaita

Susirinkusiuosius pasveikinusi renginio globėja Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išskyrė žemės ūkio svarbą. Ji akcentavo, kad be žemės ūkio Lietuva negalėtų egzistuoti. Kaip pavyzdį Seimo pirmininkė pateikė tai, kad pernai žemės ūkio sukurta pridėtinė vertė siekė net 2,68 mlrd. Eur ir pagal šį rodiklį pralenkė net informacinių technologijų sektorių.

Jai antrino ir V.Pranckietis, kuris savo kalboje pabrėžė, kad žemės ūkis aprėpia daugybę sričių, tarp jų – ir jau minėtas informacines technologijas.

„Prieš 40 metų Lietuvoje beveik niekas neaugino rapsų ar kukurūzų, o šiandien mūsų ūkininkų laukai be šių kultūrų neįsivaizduojami. Tai rodo, kad ūkininkavimo tendencijos kinta. Jos keisis ir ateityje. Jau dabar žemės ūkis neįsivaizduojamas be įvairių sensorių, robotų ar skaitmenizacijos priemonių. Greičiausiai ateityje bus galima koreguoti augalų genus ir pagal tai planuoti būsimą derlių“, – kalbėjo V.Pranckietis.

Anot jo, ateityje dar didesnę įtaką žemės ūkiui turės klimato kaita. Beveik neabejojama, kad ji padidins skurdą, tarp gyventojų išaugins dar didesnę nelygybę. Tai lems, jog mažės ūkių skaičius, augalų derlingumas, keisis ūkių verslo modeliai. V.Pranckietis pateikė ES prognozes iki 2040 m. Pagal jas, iki to laiko visoje Europoje neliks bent 6,4 mln. šiuo metu egzistuojančių ūkių. Tai reiškia, kad nuo dabar kasdien išnyks po 700 ūkių. Visa tai lems ir kaimų ateitį. Prognozuojama, kad vis daugiau gyventojų kelsis gyventi į didmiesčius.

Anot KRK pirmininko, panašus scenarijus greičiausiai laukia ir Lietuvos. „Mūsų šalyje jau vyko daug reformų, kuriomis siekta didinti žemės ūkio produkcijos gamybą, tačiau pastaruoju metu skiriamas dėmesys žalinimui ir žaliajam susitarimui kaip tik ją mažina. Blogiausia, kad dabartinę žemės ūkio politiką formuoja „nežinomieji atsitiktinukai“. Tai – žmonės, kurie neturi nieko bendro su žemės ūkiu“, – pabrėžė V.Pranckietis.

Už politikų klaidas moka žemdirbiai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida Miceikienė, kreipdamasi į susirinkusiuosius, išskyrė mokslo svarbą žemės ūkio sektoriuje. Anot jos, ateityje ūkininkauti turėtų būti lengviau išmaniems ūkiams, nes mokslininkų surenkamų duomenų kiekiai nuolat didėja, o pagal juos valdyti įvairias rizikas – daug lengviau. Ji ragino nebijoti pokyčių ir drąsiai visiems sykiu kurti ateities žemės ūkį.

Vaizdo pranešimą atsiuntė ir ES žemės ūkio komisaras Janušas Voicechovskis. Jis pripažino, kad pastarųjų metų geopolitiniai pasaulio pokyčiai dar kartą visiems priminė, jog be kaimo bendruomenių pagalbos Europa netaps atspari išorės poveikiams ir vieninga. Anot jo, Europos Komisijos parengtą ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją iki 2040 m. gali pavykti įgyvendinti tik sutelkus visų nacionalinės, regioninės, vietos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų pastangas.

„Manau, kad svarbiausia yra surasti dialogą ne tik tarp žemdirbių ir kaimo žmonių, bet ir tarp valdžios atstovų, politikų. Tik suradę bendrus interesus ir sutelkę jėgas galime pasiekti kur kas daugiau. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) organizacijos, kurių yra 40, dirba susitelkusios, apibendrinome dokumentą, kurį esu įpareigotas pasirašyti, kad žemės ūkis ir kaimas išliktų gyvybingas ir tvarus. Išlaikyti kaimą ir paremti jaunąją kartą, tuos, kurie ateis į kaimą ir žemės ūkį, siekiant užtikrinti kartų kaitą – turi būti mūsų visų tikslas. Turime ieškoti bendrystės ir sprendimų, kad žemės ūkis, miškininkystė, kaimo bendruomenė, verslas kaime išliktų. Esame stiprus Vidurio Europos ramstis“, – kalbėjo ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus.

Renginio metu pranešimus taip pat skaitė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas (LŽŪBA) Eimantas Pranauskas, asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė bei Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

„Gaila, kad niekas negirdi ūkininkų nuogąstavimų, jog Europos žaliasis kursas pražudys visą sektorių. Iš tikrųjų Žaliuoju kursu geriausiai pasinaudojo ne ES ūkininkai, o trečiųjų šalių verslininkai, gaminantys saulės baterijas“, – pasipiktinimo neslėpė E.Pranauskas. Po šių jo žodžių salėje nuskambėjo griausmingi aplodismentai.

Jis taip pat kritikavo ekoschemas, kurių Lietuvoje, anot LŽŪBA prezidento, yra sukurtas rekordinis skaičius, o efektyvių – vos viena kita. Anot jo, blogiausia, kad už ekoschemų neefektyvumą ir kitas ŽŪM klaidas moka ūkininkai, kuriems dėl to yra mažinamos įvairios išmokos.

Lietuva be ūkininkų – Lietuva be ateities

Po pranešėjų pasisakymų eilė atėjo iš anksto kalbėti norą išreiškusiems įvairių žemdirbiškų asociacijų atstovams, pavieniams ūkininkams. Iš viso į susirinkusiuosius kreipėsi net 17 asmenų. Visi jie aktyviai įsitraukė į diskusiją, išsakė nuomonę ir poziciją opiausiais klausimais, įvardijo didžiausius žemės ūkio sektoriaus skaudulius, problemines vietas.

Bene geriausiai situaciją apibendrino Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ vadovas Jonas Kuzminskas. Nuolat į Briuselį įvairiais darbiniais reikalais keliaujantis vyras teigė pastebintis tendencijas, kad kuo toliau, tuo mažiau lieka bendros ES žemės ūkio politikos.

„Išnaikinome linus, baigiame išnaikinti kiaules ir karves, greičiausiai netrukus teks valgyti su 3D spausdintuvu atspausdintus jautienos kepsnius“, – vaizdžiai į ateitį žvelgė J.Kuzminskas.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius teigė, kad nemaža dalis šalies žemdirbių šiuo metu yra ant perdegimo ribos. Juos smaugia ŽŪM daromos klaidos, priimami nelogiški sprendimai, užkrauta milžiniška administracinė našta.

„Dabar už maistą mokame kone daugiausiai Europoje. Kodėl niekas visuomenei nepaaiškina, kad taip yra dėl to, jog šalies ūkininkai yra įtraukti į visišką chaosą? Be ūkininkų nė viena šalis negali turėti kokybiško maisto ir žemų kainų“, – pabrėžė M.Maciulevičius.

Jaunasis ūkininkas Vytenis Grigas taip pat piešė niūrią šalies žemės ūkio ateitį. Anot jo, Lietuvoje visiškai nepadedama jauniesiems ūkininkams, kuriems, be tėvų užnugario, praktiškai įkelti koją į šį sektorių nėra galimybių.

Kaimas sostinėje

Kartu su Kaimo sueiga Vilniuje surengta ir „Kaimo diena mieste“. Seimo Vitražo galerijoje buvo galima susipažinti su žemės ūkio inovacijomis, šiuolaikinio ūkininkavimo technologijomis, paskanauti produkcijos. Seimo prieigose norintieji galėjo pamatyti moderniausius traktorius su tiksliuoju vairavimu, išmaniuosius tręštuvus, padedančius ūkininkams tiksliai ir tausiai tręšti, „plačiasparnį“ purkštuvą, kurio išskleistų sparnų plotis siekia net 36 metrus!

Visai šalia žemės ūkio technikos Nepriklausomybės aikštėje mažus ir didelius džiugino mažųjų ūkinių gyvūnų paroda. Buvo galima susipažinti su nenuorama ožkyte ar linksmąja avyte, ponių veislės arkliuku ar stilingąja alpaka.

Savo veiklą taip pat pristatė bitininkai, miškininkai, daržovių augintojai. Renginio lankytojai turėjo galimybę aplankyti daugiau nei 10 stendų, kuriuose jų laukė patyrę žemės ūkio srities ekspertai. Norintieji galėjo pamatyti naujausias mokslininkų sukurtas inovacijas, taikomas praktikoje, sužinoti, kaip tiksliojo ūkininkavimo technologijos ir dirbtinis intelektas keičia šiuolaikinio žemės ūkio veidą.

Šaltinis: vastietis.lt, Asta Krasauskaitė, 2023-10-27

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie įgyvendina projektus ir nori gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones ir veiklos sritis ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencines priemones, turėtų žinoti, kad pirkimų procedūros nuo šiol privalo būti vykdomos, kai įsigyjamų prekių ir paslaugų pirkimo vertė lygi arba yra didesnė kaip 70 000 Eur be PVM (anksčiau buvo nustatyta 58 000 Eur be PVM), o įsigyjamų darbų (jeigu pagal priemonių įgyvendinimo taisykles numatytas jų finansavimas) vertė lygi arba yra didesnė kaip 174 000 Eur be PVM (anksčiau buvo nustatyta 145 000 Eur be PVM).

Ši nuostata negalioja projektų vykdytojams, kurie, pirkdami prekes, paslaugas ar darbus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, taip pat negali būti taikoma įgyvendinant projektus, kuriuose tinkamoms finansuoti išlaidoms taikomi supaprastintų išlaidų mokėjimo būdai (fiksuotieji įkainiai, fiksuotosios sumos ar fiksuotoji norma), nustatomi konkretūs įkainiai tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal KPP ar SP priemonės įgyvendinimo ar administravimo taisykles.

Atsižvelgus į naujai patvirtintas Pirkimų taisykles, atitinkamai buvo patikslintos KPP priemonių įgyvendinimo taisyklių nuostatos.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-24

NMA, naudodamasi ALNSIS, patikrino visus 2,9 mln. ha deklaruotų plotų. Atlikus žemės dangos, juodojo pūdymo įdirbimo ir šienavimo pagal tiesioginių išmokų schemos, paramos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, Strateginio plano ir KPP intervencinių priemonių reikalavimus stebėjimą nustatyta, jog 4100 ha deklaruoto ploto neatitinka nustatytų reikalavimų, tačiau šis plotas gali būti didesnis, nes NMA, pasibaigus ALNSIS stebėsenai, ir toliau atlieka patikras pagal kitus reikalavimus.

Džiugu, kad, išsiuntus pranešimus apie juodojo pūdymo įsipareigojimų priminimą, net 82 proc. laukų, o išsiuntus pranešimus apie šienavimo pagal tiesioginių išmokų schemos reikalavimus, net 78 proc. laukų įsipareigojimai buvo įvykdyti.

Taigi ALNSIS leido iš anksto informuoti ūkininkus apie dar neįvykdytas veiklas ir įsipareigojimus, sumažinti NMA apsilankymų ūkininkų laukuose skaičių, sutaupyti lėšų ir daugiau paramos skirti ūkininkams, besilaikantiems reikalavimų.

Ūkininkai, prisijungę prie NMA informacinio portalo, gali susipažinti su pasėlių deklaravimo rezultatais, kur rodomi augalų auginimo ariamojoje žemėje, pasėlių rūšies, šienavimo ir juodojo pūdymo tvarkymo reikalavimų vykdymo rezultatai. Žalia spalva deklaruotame lauke rodo, jog reikalavimai yra įvykdyti, geltona – įsipareigojimas stebimas, oranžinė – įsipareigojimas yra neįvykdytas artėjant termino pabaigai, raudona – įsipareigojimas neįvykdytas po termino pabaigos.

Šaltinis: nma.lt, 2023-10-24

„Pamatėme kelis visiškai skirtingus trumpos tiekimo grandinės pavyzdžius. Vienas ūkis ir gamina, ir perdirba, o realizaciją vykdo per žemės ūkio kooperatyvus, asociacijas, nes be tiesioginės savo veiklos, užsiima dar ir tarsi socialine žemės ūkio veikla organizuodamas įvairias edukacijas, lauko dienas, seminarus. Kitas daugiau dirba su rinkodara, bet taip pat labai plačiai įveiklina savo ūkyje esančius pastatus, investicijas, ieškant savo rinkos gaminamai produkcijai realizuoti. Geriausias pavyzdys turbūt yra vaikų darželis „Žiogelis“, parodantis, ko reikia, kad atsirastų paklausa“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius.

Šis Ukmergės darželis yra vienas pirmųjų Lietuvoje, pradėjusių vaikus maitinti ekologišku ir pagal Nacionalinės maisto kokybės(NKP) sistemos reikalavimus pagamintu maistu. Tokią galimybę darželis turi, nes gauna paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles. Produktus iš vietos ūkininkų „Žiogeliui“ teikia Ukmergės kooperatyvas.

Šis darželis yra pirmasis, gavęs sidabrinį viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą – jis gautas už tai, kad daugiau kaip 80 proc. raciono sudaro ekologiški produktai.

Kancleris V. Aleknavičius pabrėžė, kad šis darželis įrodo, jog turint noro įmanoma viskas, o ministerija vaikų maitinimui ekologiškais ir pagal kokybės sistemas pagamintais produktais skiria didelį dėmesį ir kasmet didina finansavimą, skiriamą šiai programai.

„Vien ministerijos paramos nepakaktų tam, kad vaikai būtų maitinami ekologiškais, NKP produktais. Be galo svarbus ir ikimokyklinių įstaigų vadovų iniciatyvumas ir noras keisti situaciją, taip pat didelį vaidmenį vaidina ir savivaldybės, jų palaikymas labai reikalingas“, – mano ŽŪM kancleris.

Žemė padiktavo sprendimą, atnešusį sėkmę ūkiui

18 metų ūkininkaujanti Genovaitė, siekdama didesnės ūkio pridėtinės vertės, greitai suprato, kad reikia vystyti trumpą maisto tiekimo grandinę ir 35 ha plote ėmėsi ne tik uogas auginti, bet ir jas perdirbti.

Įsirengė perdirbimo cechą, ėmė plėsti asortimentą ir nebeapsiribojo vien avietėmis ir juodaisiais serbentais. Šiandien pirkėjai gali įsigyti įvairiausių ūkininkės gamintų uogienių ir pagardų, taip pat ir daržovių bei produkcijos iš jų.

Pradėti auginti daržoves ją paskatino taip pat ŽŪM parama ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – noras prisidėti prie to, kad darželinukai gautų išties kokybišką, sveikatai palankų produktą. Trumpa maisto tiekimo grandinė tapo jos ūkio sėkmės raktu.

Viena idėja vijo kitą ir dabar ūkis ne tik tiekia savo pagamintą ir perdirbtą produkciją ikimokyklinio ugdymo įstaigoms, parduotuvėms, bet ir tapo pragyvenimo šaltiniu Genovaitės šeimai bei kelioms dešimtims vietos gyventojų, kurie čia darbuojasi.

„Ūkis tikrai duoda pridėtinę vertę, nes ir žmonėms yra darbo, sugebame iš to išgyventi ir džiaugiamės“, – sako kooperatyvui „BIO LEUA“ priklausanti ūkininkė, papasakojusi trumpomis tiekimo grandinėmis besidomintiems ūkio lankytojams, kaip vyksta jos ūkio darbai, kaip produkcija pasiekia vartotoją trumpiausiu keliu.

Trumpa tiekimo grandinė ir kooperacija padeda pasiekti daugiau

Ūkininkas Mindaugas Stragys neslepia, kad ekologiškai ūkininkauti nelengva, tačiau randa laiko ir edukacijoms, ir ūkio darbų organizavimui, kad pirkėjus pasiektų ekologiška, kokybiška produkcija. Tik iš tokios produkcijos pagamintas maistas, anot Mindaugo, yra skanus.

Darbų netrūksta – kiekvieną savaitę realizuojama apie tona produkcijos. Ūkyje auginami moliūgai, bulvės, ropės, ridikai, kiti šakniavaisiai, įvairūs kopūstai. Gavęs paramą trumpoms tiekimo grandinėms Mindaugas kartu su partneriais įkūrė UAB „EKOMARKET“, kuri šiandien superka ir parduoda partnerių (ūkininkų) užaugintą ir pagamintą produkciją.

„Dabar mes einame prie galutinio produkto, nepasitenkiname tik rope ar obuoliu, turime puikią džiovyklą, kur džioviname viską, ko per daug. Turime savotišką partnerystę, kai mums žmonės atveža perteklinę produkciją, kurios neturi kur dėti, o mes viską džioviname ir tuo labai džiaugiamės“, – sako Mindaugas, tokiu būdu ne tik plečiantis siūlomos produkcijos asortimentą, bet ir kovojantis su maisto švaistymu.

Ūkininkas negaili kritikos nesikooperuojantiems žemdirbiams, tai, anot jo, yra didelis trukdis efektyviai veiklai, o priežastis, kodėl Lietuvoje taip vangiai kooperuojamasi – žinių ir tarpusavio pasitikėjimo trūkumas.

Trumpa tiekimo grandinė suteikia daug galimybių – šio rudens paraiškoms skirta beveik 5 mln. eurų

„Susitikome pamatyti, kaip praktiškai veikia trumpos tiekimo grandinės, išgirsti problemas. Turime tikslą toliau populiarinti trumpas maisto tiekimo grandines, kad jų Lietuvoje daugėtų, jos augtų“, – pristatydama informaciją apie šių grandinių specifiką ir privalumus kalbėjo ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Ilona Javičienė renginio dalyviams pristatė ruošiamą virtualią trumpų tiekimo grandinių platformą – čia ateity susitiktų pardavėjas ir pirkėjas.

Norintys kurti ir dalyvauti trumposiose žemės ūkio ir maisto teikimo grandinėse, iki lapkričio 30 d. gali kreiptis paramos į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos.

Šiam paraiškų teikimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ etapui skirta kiek daugiau beveik 5 mln. Eur.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2023-10-26