Žemės ūkio naujienos: 2023-12-11

Bendra prašoma paramos suma sudarė daugiau kaip 2 mln. Eur. Tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 4 955 466Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Atmetus išregistruotą pareiškėjo prašymu paraišką ir kitas, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų arba nesurinko minimalaus atrankos balų skaičiaus, NMA sudarytoje paraiškų pirmumo eilėje atsidūrė 22 paraiškos, surinkusios nuo 40 iki 65 atrankos balų. Joms galės būti išskirstyta 1,88 mln. Eur – atlikus paraiškų atitikties atrankos kriterijams vertinimą, toliau bus vertinamas šių paraiškų tinkamumas gauti paramą, po kurio paaiškės, kam bus skirta parama.

Su paraiškų pirmumo eile galima susipažinti čia.

Primintina, kad paraiškas dėl paramos tarpusavio bendradarbiavimui buvo kviečiami teikti fiziniai asmenys, smulkiųjų ūkių savininkai,smulkieji miško valdytojai, taip pat labai mažos įmonės. Pareiškėjas kartu su partneriais, rengdamas projektą, turėjo numatyti vykdyti bendrą ūkinę, komercinę, aplinkosauginę veiklą, organizuoti bendrus darbo procesus, dalintis įrenginiais ir ištekliais.

Parama vienam projektui įgyvendinti gali siekti 90 tūkst. Eur be PVM.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2023-12-08

Ūkininkams pristatoma pažangi naujovė – tręšimo planavimo funkcinio komponento beta versija, dar vadinama tręšimo programėle. Ji padės geriau planuoti tręšimą.

Gruodžio 14 d. vyks nuotolinis pristatymas

Tręšimo programėlė padės geriau suplanuoti tręšimą ir neviršyti cheminių trąšų naudojimo normų, o tai prisidės prie dirvožemio sveikatos ir tvaraus žemės dirbimo (saugos bioįvairovę, leis užauginti sveikesnius produktus, mažins taršą ir pan.).

Programėlė visada po ranka

Kėdainių rajone 450 ha žemės dirbantis ūkininkas Paulius Pikšrys pastaraisiais metais sumažino trąšų naudojimą savo ūkyje. „Pastebėjome tokią tendenciją, kad naudojant mažiau trąšų derliaus būna šiek tiek mažesnis, bet bendras rezultatas pasiekiamas geresnis, nes sumažėja savikaina. O ir derlius labai nenukenčia palaipsniui po truputį mažiau tręšiant, naudojant naujas pažangias technologijas“, – pasakoja Kėdainių rajono ūkininkas.

Jis įsitikinęs, kad jei tręši tik kad treštum, jokio stebuklingo derliaus nebus. „Vis tiek daugiausiai lemia gamta. Jeigu daugiau nei reikia trąšų išbersi, augalas tiek trąšų vis tiek nepasiims, o jei dar užeis sausra, tai nebus jokios naudos“, – sako P. Pikšrys.

Ūkininkas augina pupas, miežius, vasarinius ir žieminius kviečius, žieminius rapsus. Tręšimo darbus jis planuoja kiekvieną pavasarį ir rudenį – kiek ir kokių trąšų kultūroms reikės, per kiek kartų tas trąšas atiduoti.

Paulius sako, kad būtinai naudosis nauja tręšimo programėle, jei tai daryti bus paprasta. „Galėtų būti ne tik trąšų, bet ir kitų cheminių medžiagų naudojimui skirta programėlė, nes purškiamas chemines medžiagas irgi reikia fiksuoti elektroniniame žurnale. Manau, tai palengvintų pildymą. Juk dabar visi išmanius telefonus naudoja, tai programėlė visada būtų po ranka, net laukuose dirbdamas galėtum duomenis suvesti“, – sako P. Pikšrys.

Tręšia pagal rekomenduojamas normas

Tradicinis šeimos augalininkystės ūkį Akmenės rajone turintis Jonas Kiminas dirba 260 ha žemės – augina žieminius rapsus, žieminius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, miežius, žirnius.

Jonas laukus tręšia pagal rekomenduojamas normas, taip pat atsižvelgia į oro sąlygas ir kitus niuansus. „Žemės plotas nesiskiria, tai trąšų kasmet planuoju naudoti panašų kiekį. Būna, kad ne visas trąšas išberiu ir kelios tonos lieka, jas panaudoju kitais metais, tada ir naujų trąšų nuperku mažiau“, – pasakoja Akmenės rajono ūkininkas.

Neretai ir gamta savo pataisas tręšimo planuose padaro. „Būna, kad esi suplanavęs tręšti, bet prasideda sausra, tada betikslis yra bėrimas. Tai kam berti? Geriau pasilikti kitiems metams. Juk kainuoja pinigus. Išberti trąšas gali, bet reikia, kad būtų nauda“, – ūkiškai kalba J. Kiminas.

Tręšimo programėlė – ūkininkams patogi naujovė

Ūkininkai, įvertinę dirvožemio agrochemines savybes ir jame esančias maistines medžiagas, priešsėlį, auginamas kultūras, planuojamą derlių, galės sudaryti tręšimo planą, apskaičiuodami optimalias tręšimo normas pagal veikliąsias medžiagas – azotą, fosforą ir kalį, ir trąšų kiekius 1 ha (kg/ha arba t/ha). Tręšimo planai sudaromi remiantis vidutinėmis lauko charakteristikomis, o duomenis kol kas bus galima įvesti tik rankiniu būdu.

Tręšimo planas sudaromas pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojų parengtą Vieningą tręšimo planų sudarymo metodiką.

Iki 2024 m. liepos mėn. TPFK funkcionalumas bus išplėstas dirvožemio ir agrocheminiais rodikliais, kurie bus imami iš dirvožemio erdvinių duomenų rinkinio Dirv_DR10LT ir dirvožemio agrocheminių savybių duomenų rinkinio DirvAgroch_DR10LT duomenų bazių. Taip pat bus galimybė automatiškai tikslinti lauko tręšimo planą pagal turimus dirvožemio ir agrocheminių tyrimų duomenis, todėl TPFK naudojimas bus patogesnis.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-11

Patikrino elektroninį žemėlapį

„Kol kas iš valdžios institucijų nesame gavę įspėjančio laiško, bet nugirdęs žinią apie tai, kad yra sudarytas natūralių pievų ir šlapynių elektroninis žemėlapis, patikrinau jį. Pasirodo, tame žemėlapyje atsidūrė ir du hektarai mūsų žemės, esančios prie Nevėžio. Jos ribos pažymėtos palei upę. Tai – mūsų kultūrinė pieva, kuri, kaip ir visa teritorija, iki šiol buvo prižiūrima ir nuolat šienaujama“, – štai taip situaciją, į kurią pateko žmonos paveldėti 12 hektarų žemės, prakalbo Simonas Mykolaitis.

Jis su šeima gyvena Kėdainių rajone, ties Labūnava. Jo šeimą, kaip dar apie 100 tūkst. žemės savininkų, kliudė Aplinkos ministerijos (AM) užmojis aklai padidinti saugomas teritorijas.

Griežtos apsaugos režimas

AM, atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) reikalavimą Bendrijos šalyse saugoti 30 proc. teritorijos, o trečdaliui to ploto taikyti griežtos apsaugos režimą, nuo 18,25 iki 19,52 proc. padidino Lietuvos saugomų teritorijų plotus. Ir tai ji padarė papildydama juos natūralių pievų, ganyklų bei pelkių ir šaltinynų vietovėmis. Blogybė yra ta, kad visos tos teritorijos buvo suguldytos į elektroninį žemėlapiai faktiškai jose nė nesilankant – kokia tai žemė, niekaip nebuvo tikrinama. Užtat šie pakeitimai palietė kone 100 tūkst. žemės savininkų, o saugomas teritorijas padidino kone 170 tūkst hektarų. Su žemės turinčiais žmonėmis šie pokyčiai nebuvo derinami, nors daugumoje atvejų elektroniniame žemėlapyje sužymėtos natūralios pievos realybėje tokios net nėra. Tai žmonių prižiūrimos daugiametės pievos, kurios periodiškai yra atsėjamos vertingomis pašarinėmis žolėmis ir kuriose ruošiami pašarai gyvuliams. Paskaičiuota, kad, kultūrines pievas pakeitus į „natūralias pievas ir šlapynes“, savininkai patirs maždaug 850 mln. vertės nuostolį, – tie sklypai taps beverčiai.

Vietoj pajamų – tik išlaidos

„Mūsų sodyba prie Labūnavos, ten nuolat gyvename. Žemė driekiasi nuo pat kelio, vedančio į miestelį, iki Nevėžio upės. Visą šį 12 hektarų plotą nuomojame „Labūnavos“ žemės ūkio bendrovei. Ji per metus pievas po du tris kartus nušienauja, ruošdama pašarus gyvuliams – bendrovė laiko apie 800 karvių. Taigi tos mūsų pievos nuolat yra gerai prižiūrimos, nušienavus atrodo, tarsi tai būtų didžiuliai golfo laukai“, – kalbėjo S.Mykolaitis. O dabar, pagal AM nustatytus reikalavimus, iš jo šeimos atimamas gerai prižiūrimas šeštadalis žemės.

„Pievoje nesiruošiame nieko statyti – nuomojame ją ir taip gauname pajamų. Dabar gi situacija tampa absurdiška. Dalies žemės nebegalėsime nuomoti, ir dar patys turėsime mokėti už šienavimą. Užuot gavę pajamų, patirsime išlaidų, o apie jokias kompensacijas nė nekalbama,“ – nuoskauda dalinosi S.Mykolaitis.

Tai ir yra didžiausias akibrokštas, – dalies savo kultūrinių pievų savininkai nebegalės nuomoti žemdirbiams, jose gyvuliams ruošdavusiems pašarus. Mat į saugomas teritorijas patenkančių pievų negalima nei tręšti, nei naudoti jose augalų apsaugos priemonių ar apsėti vertingomis kultūrinėmis žolėmis.

Skaičiuojama, kad praradę natūraliomis pievomis ar šlapynėmis paverstos žemės plotus jos savininkai kasmet praras maždaug 17 mln. eurų – nebegaus pajamų už jos nuomą.

Gali grėsti ir baudos

„Atrodytų, kad ministerija yra dvilypė. Vieni valdininkai reikalauja prižiūrėti žemę – neapleisti jos. Už neprižiūrimą žemę skiriamos baudos bei didinamas žemės mokesčio koeficientas. O štai kituose kabinetuose įsikūrę valdininkai reikalauja išsaugoti pievų natūralumą – nekliudyti jų“, – kalbėjo S.Mykolaitis. Kita vertus, sunku patikėti, kad tokiomis priemonėmis AM pavyks padidinti natūralių pievų plotus.

Paprastai neprižiūrimos daugiametės pievos ilgainiui apauga beverte žole, jose ima želti krūmai bei augti medžiai. Tokios vietovės maždaug per dešimtmetį virsta šabakštynu, vėliau – ir mišku. „Su mūsų žeme ribojasi kitų savininkų žemė, kuri yra žemumoje ir ją gerokai dažniau nei mūsiškę apsemia Nevėžio potvynis. Ją išsinuomojusi žemės ūkio bendrovė investavo į sklypą – atnaujino pievą, pasėdama kultūrinę žolę. Per potvynius ji natūraliai patręšiama, ir žolė ten auga gerai. Bendrovė ruošė joje pašarus gyvuliams šerti, o dabar staiga ir ji netenka tokios galimybės. Tad kas vyksta Lietuvoje? Juk smulkūs pieno ūkiai ir taip yra išnaikinti, o čia kėsinamasi ir į stambų pieno ūkį. Kur gyvylininkystės bendrovė gaus žalios masės pašarams?“ – situaciją apibūdino S.Mykolaitis.

Sukurpė skaitmeninį žemėlapį

Lietuva, įsipareigodama ES padidinti saugomas teritorijas, sudarė natūralių pievų ir šlapynių žemėlapį. Tačiau visa tai buvo daroma tarsi aklomis, nė nevažiuojant apžiūrėti konkrečių vietovių. Atrodytų, kad teritorijos aplink vandens telkinius ar šlapynes yra apibrėžtos kone taip pat, kaip anksčiau sudarytame potvynių žemėlapyje. „Pavyzdžiui, Labūnava – miestelis, o prie miestelių paprastai visos teritorijos yra stropiai tvarkomos, taigi žemėlapio sudarytoji nors į tai galėjo atsižvelgti“, – kalbėjo S.Mykolaitis.

Pasak jo, galbūt institucija, rengusi žemėlapį, tai darė viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi už mažiausią kainą. Tokių nuogąstavimų kyla regint, kad jis panašius į potvynių žemėlapį, kuris irgi pridarė žmonėms didelių bėdų ir kurio esą negalima keisti net penkerius metus. Iš tiesų Lietuvoje yra daug natūralių pievų, kurios želia nekliudomos. Bet dabar sudarytame žemėlapyje ribos nustatytos aklai, brėžiant jas ant prižiūrimos žemės – daugiamečių pievų, kuriose vyrauja kultūrinė, o ne natūrali žolė. „O ir dėl potvynių žemėlapio buvo kreiptasi į AM prašant, kad būtų leista jį pakoreguoti. Yra mokslininkų – atestuotų specialistų, kuriuos būtų galima pasamdyti ir parengti korekcijas.

Tačiau aiškinama, kad potvynių žemėlapį galima keisti kas penkerius metus, o natūralių pievų žemėlapis esą yra nepajudinamas. Esu perkaitęs daugybę ES direktyvų, nė vienoje jų nenurodyta, kad jos – nepajudinamos. Paprastai visada pažymima, kad jų reikalavimus galima koreguoti atsižvelgiant į situaciją konkrečioje šalyje. Bet korekcijoms reikia ir pinigų, ir noro, ir sveiko proto. O kadangi to koreguoti nesirengiama, ir žmonės, ir verslas sukiršinami su valstybe“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Apie žemėlapį – įsakyme

Natūralių pievų žemėlapį, kaip nurodyta ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše, sudaro erdvinių duomenų rinkinys. Jame nustatytos natūralių pievų ir ganyklų ribos, o šį žemėlapį galima peržiūrėti internete. Įsakyme išvardinta kone 30 skaitmeninių šaltinių, kuriais naudojantis buvo sudaromas šis žemėlapis, pavyzdžiui, didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijų žemėlapiai, Lietuvos pievų inventorizavimo 2002–2005 m. duomenys, kadastrinės bylos, topografiniai planai, inžinerinių tinklų planai ir kiti.

Teigiama, kad tokiais atvejais, kai įvairių šaltinių duomenys nesutampa, pirmenybė teikiama biologinės įvairovės „Natura 2000“ teritorijų duomenų bazei. Nurodoma, kad natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio erdvinių duomenų rinkinio duomenys kaupiami ir tvarkomi kaip atskiras sluoksnis Biologinės įvairovės duomenų rinkinyje (biomon.lt) ir viešinami Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos interneto svetainėje.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-11

Siekdama padėti ūkininkams apsaugoti savo gyvūnus nuo plėšrūnų Žemės ūkio ministerija remia prevencinių priemonių įsigijimą. Iki gruodžio 29 d. ūkinių gyvūnų augintojai kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.

Šiam kvietimui skirta 600 540 Eur. Tai yra pirmasis šaukimas pagal naująjį Strateginį planą.

Nuo plėšrūnų nukentėjo nekartą

Rokiškio rajone, Strepeikių kaime, netoli miško ekologinį pienininkystės ir augalininkystės ūkį turinti Dalia Lūžienė nuo vilkų nukentėjo ne kartą. Ūkininkė pasakoja, kad kai augino iki 500 avių, nuo plėšrūnų apsiginti buvo sunku.

„Gal kokius aštuonis metus nebuvo vilkų, bet paskui, kai jie pasirodė, turėjome didelę problemą. Nakčiai avis uždarydavome fermoje, o ryte išleisdavome ganytis lauke į didelį apie 30 ha aptvarą. O ten jų tykodavo vilkai. Nors lauką, kuriame ganėsi avys, buvome aptvėrę elektriniu aptvaru, suaugę vilkai jį peršokdavo“, – pasakoja ekologinio ūkio savininkė.

Vieną vasaros rytą, kai jau buvo šviesu, vidury lauko, kuriame ganydavosi avys, D. Lūžienės sūnus per žiūronus pamatė plėšrūną. Iš pradžių pamanė, kad tai atklydęs kažkieno šuo, bet po to suprato, kad tai vilkas, ir su draugu, sėdęs į visureigį, nuskubėjo gelbėti avių. Tąkart plėšrūną nubaidyti pavyko, bet buvo ir dienų, kai vilkai pridarė žalos.

D. Lūžienė pamena, kad kartą neteko trijų avių, dar kelios buvo sužeistos, kitos labai išgąsdintos. Vilkų puldinėjimas buvo viena iš priežasčių, kodėl ekologinio ūkio šeimininkai nusprendė avių nebeauginti. „Kai ateina vilkai, jie jau neatstoja. Su vilkais sutarties neįmanoma sudaryti“, – juokauja Dalia.

Vilkai puolė ir telyčaites

Dabar D. Lūžienė augina karves ir veršelius, kuriuos taip pat tenka saugoti nuo miško plėšrūnų. Dabar ekologiniame ūkyje iš viso yra beveik 120 galvijų.

Pernai vasarą bandos prieauglį buvo užpuolę ir išvaikę vilkai. Jaunos telyčaitės ganėsi elektriniu aptvaru aptvertoje pievoje, bet vilkai jas išgąsdino ir suvijo į miško pelkę, esančią maždaug už pusantro kilometro.

„Tąkart viskas gerai baigėsi, bet turėjome labai daug vargo, kol išgąsdintus gyvulius suradome ir pargynėme namo. Telyčaitės bijojo eiti iš pelkės, kurioje vilkai negalėjo jų pasiekti“, – pasakoja Rokiškio rajono ūkininkė.

D. Lūžienė sako, kad pievoje besiganančios palaidos karvės nuo vilkų gali apsiginti – tam joms ir duoti ragai, o bandos prieaugliui apsiginti sunku. Todėl ūkyje veršeliai ganomi prie namų įrengtame aptvare. „Bet ir čia nesame garantuoti, kad vilkai neatsėlins. Visą laiką nejauku. Bet kai veršeliai arčiau namų, psichologiškai ramiau. Pajutę vilkus, jie pradėtų bliauti ir praneštų apie pavojų“, – kalba ūkininkė.

Ekologinio ūkio savininkė dar nėra pasinaudojusi parama, skiriama apsaugos nuo vilkų priemonėms įsigyti ir įsirengti. „Galvojame, nes investicija pakankamai didelė. Aptvaras nuo vilkų turėtų būti gan aukštas, nes žemesnį aptvarą vilkai gali peršokti. Tokiame aptvare galėtume ganyti veršelius. Tai palengvintų situaciją – žinotume, kad veršeliai saugūs, tada ir patiems miegoti būtų ramu“, – sako D. Lūžienė.

Parama aptvarams ir aviganiams

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ remiamas šių apsaugos nuo vilkų priemonių įsigijimas ir įsirengimas:

· vielinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

· juostinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

· tinklinio elektrinio aptvaro ir (arba) jo dalių (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

· elektros tiekimo ir palaikymo įrenginio (-ui) ir (arba) jo (-ų) dalių;

· iki 4 mėnesių amžiaus aviganių, turinčių kilmės dokumentus, įsigijimo išlaidos. Gali būti įsigyjami ne daugiau kaip 2 aviganiai.

Pareiškėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, įregistravę žemės ūkio valdą ir turintys avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje.

Svarbu įsidėmėti, kad įsirengimo darbų išlaidos kompensuojamos tik įsirengiant stacionarius aptvarus.

Kokios galimos kompensacijos?

Ūkininkai, kurių paraiškos atitiks reikalavimus, galės gauti 8 tūkst. Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) techninius reikalavimus atitinkančiai elektrinei tvorai įsigyti ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginiui įsigyti ir įsirengti.

10 tūkst. Eur be PVM bus skiriama techninius reikalavimus atitinkančiai elektrinei tvorai įsigyti ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginiui įsigyti bei įsirengti, taip pat aviganių šunims įsigyti. Vienam Podhalės aviganiui įsigyti skiriama ne daugiau kaip 1 000 Eur be PVM, o vienam Vidurio Azijos aviganiui – ne daugiau kaip 850 Eur be PVM.

Paramos lėšomis PVM nekompensuojamas. Finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM (išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas), bet ne daugiau, nei nurodytos sumos.

Paraiškas įsigyti ir įsirengti apsaugas nuo vilkų buvo kviečiama teikti pagal panašią Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš plėšrūnų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ nuo 2020-ųjų. Iki 2023 m. patvirtintos 242 paraiškos ir išmokėta beveik milijono eurų parama.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-11

Vietoje saugotinų augalų siūlo arimą

Tie, kam teko lankytis Valdo ir Vilmos Živatkauskų ūkyje, puikiai žino, kad šie ūkininkai savo darbo filosofiją grindžia ūkininkavimu drauge su gamta, o ne iš gamtos. Jų ūkis ne tik sertifikuotas kaip ekologinis – jiedu savo galvijus gano vaizdingose Nevėžio upės apylinkėse Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje, pievose, kurių dalis pripažintos kaip europinės svarbos buveinės. Šiose vietovėse bujoja įspūdingas sąrašas saugotinų augalų, išlaikoma bioįvairovė.

Tačiau V.Živatkauskienė praėjusią savaitę socialinio tinklo paskyroje pasidalijo nerimą keliančiu įrašu. „Artėja gruodžio 1 diena ir jei pagal galiojančias tvarkas mūsų pievose „Natura 2000“ teritorijoje neiškirsime pavienių medžių ir neišarsime pievos, kitais metais negausime išmokų. Pieva, kurioje auga daugiau kaip 100 skirtingų augalų rūšių, netinkama deklaravimui, netinkama paramai, ją reikia suarti…“ – rašė V.Živatkauskienė.

Ji taip pat pridūrė, kad, atsižvelgiant į susiklosčiusią šalyje situaciją – pievų mažėjimą, neteisinga pievas, kuriose veši įvairūs augalai, ganomi galvijai, neleisti deklaruoti ar reikalauti iškirsti medžius ir persėti saugomą teritoriją biologiniu požiūriu menkavertėmis žolėmis. Ūkininkę stebina tai, kad ES reglamentai to nereikalauja, tačiau vietinės institucijos primygtinai ragina šalinti augančius krūmus ir medžius.

Skirtingi vertinimo kriterijai

Ūkininkė minėtose saugomose teritorijose ūkininkauja jau daugiau kaip dešimtmetį, tačiau tik prieš kelerius metus dalis plotų gavo kodą NEP – netinkamas paramai plotas. Tai, anot jos, padarė Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), palydovinėse nuotraukose identifikavęs medžius ir krūmus. Savo ruožtu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) esą matė, kad pastarieji plotai ganomi, prižiūrimi. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybai (VSTT) taip pat šie plotai neužkliuvo.

VSTT specialistės Dagmaros Žebrauskienės teigimu, jie rengia deklaravimui skirtus sluoksnius žemėlapiuose, tačiau ŽŪDC gali pakeisti statusą, jeigu jie įsitikinę, kad pievos plotas per daug apžėlęs medžiais ar krūmais. Trumpai tariant, ŽŪDC gali pažymėti paramai netinkamus plotus net jei jie ir tiko VSTT.

„Mes matome, kad pieva atitinka keliamus reikalavimus ir sudarome atitinkamus sluoksnius, o paskui NMA ir ŽŪDC sprendžia pagal savo kriterijus, ar plotas tinkamas paramai, ar ne. Jie turi savo specifines vertinimo sistemas“, – atsakyti, kodėl viena tarnyba nuotraukose mato pievą, o kita – medynus, tiksliai atsakyti negalėjo D.Žebrauskienė.

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė patikino, kad NMA nesprendžia dėl kontrolinių žemės sklypų plotų išskyrimo – ji vadovaujasi ŽŪDC pateiktais duomenimis ir gali mokėti išmokas tik už plotus, pažymėtus kodais, kuriais žymimi paramai gauti tinkami plotai pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas taisykles.

Medžiai – ir maistas, ir pavėsis

V.Živatkauskienė niekaip nesuprato, kodėl ŽŪDC užkliuvo medžiai ir krūmai, mat po jais auga žolė, ją nuėda mėsiniai galvijai. Be to, karštomis vasaros dienomis nuo saulės pavargę raguočiai turi kur pasislėpti medžių pavėsyje. Anot ūkininkės, po jais formuojasi labai įdomi agroekosistema, medžiai ir krūmai kaip mini bonsai, mat galvijai juos formuoja nuėsdami ūglius. Jai kelia nuostabą tai, kad išmoką už plotą gautų tik tuo atveju, jei iškirstų dalį medžių ir krūmų. Tačiau ji pasiryžusi išlaikyti ten susiformavusią augaliją, institucijų raginimo atsikratyti krūmų ir medžių ji vykdyti nesiruošia.

Sunaikinus – greit neatkursi

V.Živatkauskienė į pievas su sunkiąja technika riedėti rauti medžių nenori. Ji įsitikinusi, kad gamtine prasme tai labai svarbi teritorija, sunaikinus taip paprastai neatsistatys. „Jei pasamdyčiau frezą, kuri šalintų medžius, vietoje pievos liktų arimas, – apgailestavo pašnekovė. – Nesuprantu, kodėl pievos aš deklaruoti negaliu, kai iš kitų ūkininkų reikalaujama pievas atstatyti. O ir mokestis už žemę nuo šių metų toks kaip ir derlingos Kėdainių krašto žemės, nors Nevėžio upės slėnyje žemės našumas nesiekia 30 balų. Tai liūdina ir skatina galvoti apie ūkininkavimo ir pievų, esančių Nevėžio slėnyje, priežiūros atsisakymą, o teritorija, kurioje ūkininkaujame, identifikuota kaip europinės svarbos buveinė, tokių pievų Lietuvoje likę apie 5 proc.“

Nuolat skiria sankcijas

Maža to, už saugomas teritorijas, kurias prižiūri jų šeima, neseniai atkeliavo ir žemės mokesčiai. Nors ūkinė veikla teritorijoje ribojama, jau teko susimokėti kaip ir už derlingas Kėdainių krašto žemes, tačiau net deklaruoti šių plotų jie negali. Taigi, Živatkauskai žemės mokestį sumokėjo, bet į išmoką už saugomą žemės lopinėlį jie pretenduoti negalės.

V.Živatkauskienė taip pat pažymėjo, kad kontrolinių žemės sklypų ribos kasmet kaitaliojamos jos neinformavus, todėl kiekvienais metais dėl ribų pakeitimų plotų dydis keičiasi. Jau ne pirmas kartas, kai plotas mažėja. Tai didelė bėda ūkininkaujant ekologiškai, nes laukai yra sertifikuoti, todėl gamybinės dalies ji įsipareigojusi nesumažinti, jai būtina išlaikyti įsipareigotą žemės ūkio plotą. Sumažinus tinkamus deklaruoti plotus, ūkininkė sulaukia sankcijų.

Medžiais apaugusi pieva – vertybė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žolių selekcijos skyriaus vedėjos dr. Eglės Norkevičienės teigimu, jei Živatkauskų prižiūrimose ganyklose auga krūmai ir medžiai, tikėtina, kad ten yra miškapievės arba medžiais apaugusios ganyklos. Pasak jos, prieš dešimtmetį visa Lietuva buvo inventorizuota ir pažymėta, kur ir kiek turime europinės svarbos buveinių.

„Medžiais apaugusios ganyklos, ypač tos, kuriose auga ąžuolai, gudobelės, yra salpos, veši botaninė rūšių įvairovė, gali būti saugoma europinė buveinė. Tiesa, tam yra kriterijai, kuriuos buveinė privalo atitikti. Šiose buveinėse paprastai susiformuoja savita augmenija, o galvijai besiganydami suformuoja ir geni medžius taip, kad jie auga vienodo aukščio. Medžiai auga tartum su galvijų nugaros aukščiu. Jeigu Živitkauskų teritorijoje tikrai yra saugoma buveinė, jokiu būdu negalima kirsti medžių. Priešingai, už iškirstus medžius būtų galima susilaukti ir baudos“, – pažymėjo E.Norkevičienė.

Anot jos, medžiais apaugusiose ganyklose medžių lajų danga gali siekti nuo 10 iki 70 proc., taigi, iš tiesų gana plačios ribos. Todėl vieniems gali atrodyti medžių per daug, kitiems – pakankamai. Mokslininkė pažymi, kad medžiais apaugusiose ganyklose neturėtų būti miško ardų, t.y. skliauto arba krūmų. Kadangi pievos ganomos, visi krūmokšniai galvijų nugenimi arba visai nuėdami, todėl nereikalingi krūmokšniai neplinta.

„Teko matyti Živatkauskų prižiūrimų pievų botaninius aprašymus. Augalų įvairovė tikrai didelė, tai, kas ten auga – nuostabu. Ne veltui kažkas tas vietoves priskyrė „Natura 2000“. Negalima viena ranka saugoti, o kita kenkti. Čia ir yra problema, kad skirtingos institucijos nesusikalba“, –susiklosčiusią situaciją apibendrina LAMMC mokslininkė E.Norkevičienė.

Nepasitvirtino tvarkos

Savo ruožtu ŽŪDC specialistai VL teigia, jog pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą Lietuva nėra pasirinkusi, kad medžiais ir krūmais, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti, kai žolės ir kiti žoliniai pašarai tradiciškai nėra vyraujantys arba ganyklose jų nėra, apaugusios teritorijos gali būti tinkamos paramai gauti, kaip daugiametės pievos.

ŽŪDC nurodė, kad pareiškėjos deklaruotame plote, dėl kurio kyla problemos, nėra nustatyta Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų, šlapynių ir rūšių buveinės. Šios buveinės nustatytos aukščiau ir patenka į tinkamus paramai plotus. Taip pat medžiais ir krūmais apaugusi teritorija neatitinka kraštovaizdžio elementams keliamų reikalavimų (tiesioginių išmokų taisyklių 58.6 punktas medžių ir krūmų grupės, miškeliai, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,01 ha ir ne didesnis kaip 0,5 ha (medžių ir krūmų grupės, miškeliai įbraižomi pagal lajų projekciją, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai įbraižomi pagal ribas), ir kurie yra įsiterpę arba ne didesniu kaip 5 metrų atstumu ribojasi su pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme ar daugiametėmis pievomis.

Pareiškėjos medžiais ir krūmais apaugusi teritorija 2,27 ha). Todėl siekiant gauti tiesiogines išmokas, šiam plotui galioja 5.8 punkto reikalavimai, t.y. plotai turi būti sutvarkyti, jeigu būtina – atlikti medžių, kelmų, krūmų, akmenų valymo darbai, o darbų atliekos pašalintos iš lauko ir kt., tada bus tinkami paramai. Pažymime, jog reikalavimas, kad deklaruojami laukai, už kuriuos prašoma tiesioginių išmokų, turi patekti į tinkamus paramai KŽS, galiojo ir praeitame mokestiniame periode.

Šaltinis: valstietis.lt, 2023-12-11