Žemės ūkio naujienos: 2024-01-16

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, stengiasi pritraukti kuo daugiau jaunųjų ūkininkų į kaimą, todėl sudaro palankias sąlygas jiems įsikurti, stiprinti ir plėsti ūkius. O jaunimas aktyviai naudojasi sudarytomis galimybėmis – „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo ir išlieka viena populiariausių ir reikalingiausių KPP priemonių.

Tai patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenys: 2014–2020 m. KPP priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ pasinaudojo ir jau įsikūrė apie 2 700 jaunųjų ūkininkų, kuriems išmokėta apie 98 mln. eurų. Iš viso 2014–2022 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta daugiau kaip 107 mln. eurų.

Nuo kartų kaitos žemės ūkyje labai priklauso kaimo gyvybingumas ir žemės ūkio gamybos konkurencingumas. Tad nenuostabu, kad daug dėmesio skiriama jauniesiems ūkininkams. Jauni žmonės įneša pažangos, imliau taiko naujas technologijas, nebijo inovatyvių veiklų. Tai ne tik išplečia veiklos galimybes žemės ūkyje, bet ir suteikia šiai sričiai patrauklumo.

Tai liudija sėkmingos jaunųjų ūkininkų įsikūrimo istorijos. Yra pastebėta, kad jaunieji ūkininkai dažniau orientuojasi į nišines veiklas. Tai nulemia ne tik drąsesnis ir inovatyvesnis jaunų žmonių mąstymas, bet ir realybė. Norint įsitvirtinti tradiciniuose grūdininkystės ir gyvulininkystės sektoriuose, reikia turėti daugiau žemės. Tam reikia nemažai investicijų, taip pat ir laisvos žemės ūkio paskirties žemės. Tad dažnai jaunieji ūkininkai ieško veiklų, kurioms nereikia daug žemės, tačiau galima sukurti didesnę pridėtinę vertę. Įdomių idėjų į mūsų kaimą yra parvežę jauni žmonės, įgiję patirties užsienyje.

Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo paramos lėšomis yra įveista šilauogynų, serbentynų, braškynų, jaunieji ūkininkai augina šaltalankius, sausmedžius, aktinidijas ir kitas uogas. Kita jiems patraukli sritis – daržininkystė, grybų auginimas, bitininkystė. Tarp jaunųjų ūkininkų populiarėja riešutmedžių auginimas. Paramos gavėjai kuria ir tradicinius ūkius – grūdininkystės ir gyvulininkystės. Ypač linkstama į mėsinę galvijininkystę.

Nestinga ir inovatyvių veiklų – štai vienas jaunasis ūkininkas įsikūrimo paramą investavo į liofilizavimo įrangą ir į rinką tiekia aukštos kokybės produktus – liofilizuotus česnakus, braškes.

„Iš tikrųjų jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios. Ir dabartinis laikas, kai aplinkui vyksta daug pokyčių, skatina domėtis naujovėmis, netradiciniais produktais, kultūromis ir veiklomis“,– pastebėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.

Per pirmąjį 2023–2027 m. kvietimą – rekordinis paraiškų skaičius

Dar daugiau galimybių jauniesiems ūkininkams atveria 2023–2027 m. finansinis laikotarpis, bus teikiamos ne tik dotacijos, t. y. vienkartinė parama, bet ir lengvatinės paskolos. Tai, kad jiems labai reikalinga įsikūrimo parama, išryškėjo per pirmąjį paraiškų pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teikimą, kuris vyko pernai nuo gegužės 2 d. iki birželio 30 d.

Buvo sulaukta rekordiškai daug paraiškų – 1 158 (dotacijoms finansuoti gautos 1 037 paraiškos, lengvatinėms paskoloms – 121 paraiška), o bendra visose pateiktose paraiškose prašoma dotacijų ir lengvatinių paskolų suma sudaro 66,2 mln. Eur – tai maždaug du kartus daugiau, nei buvo skirta šiam kvietimui (apie 35 mln. Eur). Ši suma vėliau ūgtelėjo, nes dotacijoms papildomai buvo skirta daugiau kaip 3 mln. Eur. Tad iš viso jaunųjų ūkininkų įsikūrimui pagal SP jau atriekta apie 37,9 mln. Eur, iš kurių dotacijoms – apie 18 mln., lengvatinėms paskoloms – per 19,9 mln.

„Jaunųjų ūkininkų aktyvumas buvo labai didelis, palyginti su ankstesniais metais, gauta itin daug paraiškų. Tai rodo, kad jaunimas domisi žemės ūkio veikla, ji nėra tokia jau neviliojanti. Aišku, ūkininkų senėjimo ir kartų atsinaujinimo problema jaučiama, ir ne tik pas mus, bet ir visoje Europos Sąjungoje, todėl daug dėmesio skiriama finansinėms paskatoms. Jos duoda tam tikrų rezultatų, be paramos jauniesiems ūkininkams, manau, situacija būtų prastesnė“, – teigė D. Rutkauskaitė.

ŽŪM atstovė pabrėžė, kad atsirado palengvinimų, kurie galėjo paskatinti jaunuosius ūkininkus prašyti paramos – iki paraiškos teikimo galima deklaruoti žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius tiesioginių išmokų reikalavimus. Anksčiau tokios galimybės nebuvo.

Dar viena naujovė – paraiškas gali teikti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, kuriuos valdo ne vyresni nei 40 metų fiziniai asmenys bei atitinkantys kitus reikalavimus gauti paramą. 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu jauniesiems ūkininkams bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP jie gaudavo 40 tūkst. eurų.

Dar jie galės gauti ir lengvatinę paskolą – iš viso bendra įsikūrimo išmokos ir paskolos suma gali pasiekti iki 100 tūkst. eurų. Pareiškėjai gali prašyti tik dotacijos ar tik lengvatinės paskolos, arba abiejų kartu. Iš viso 2023–2027 m. laikotarpiui jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta 95 mln. Eur, iš jų – 20 mln. Eur paskoloms.

2023– 2027 m. laikotarpiu jauniesiems ūkininkams didėja ir tiesioginė parama. Ankstesniu laikotarpiu už pirmuosius 90 ha jiems buvo mokama po 87 Eur/ha, o nuo 2023 m. už pirmuosius 70 ha gali gauti iki 137 Eur/ha.

Jauniesiems ūkininkams palankesnės paramos gavimo sąlygos numatytos ir pagal kitas intervencines priemones – „Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-01-16

Paraiškas surikiavus į pirmumo eilę, paaiškėjo, jog 80 balų surinko 9 paraiškos, 75 balus surinko 15 paraiškų, 4 paraiškoms suteikti 45 balai, dar 4 paraiškoms skirti 35 balai.

Toliau bus vertinamas paraiškų tinkamumas gauti paramą, t. y. bus tikrinama, ar pareiškėjo paraiškoje pateikta informacija atitinka pateiktuose dokumentuose ir viešuosiuose registruose esančią informaciją, taip pat, ar projektas atitinka priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus gauti paramą. Atlikus šį vertinimą, pareiškėjai bus informuoti apie paramos jiems skyrimą arba neskyrimą.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-01-16

Karvei reikalingos ne tik pievos

Prie kelio Utena–Kaunas laužą su bendraminčiais sukrovęs Arūnas Kudrevičius VL sakė, kad protestuoti ūkininkai susirinko todėl, kad jie baiminasi ilgainiui galintys likti be pagrindinio savo darbo įrankio – žemės. „Prisidengiant Žaliuoju kursu iš mūsų atimama konstitucinė teisė auginti maistą: duoną, pieną, mėsą. Bėda ir ta, kad mūsų valdininkai pasižymi per dideliu uolumu vykdant ES biurokratų reikalavimus. Mes turime daugiau taisyklių, nei to prašo ES“, – kalbėjo A.Kudrevičius.

Arūnas – pieno ūkio šeimininkas. Jis laiko apie 200 karvių, turi apie 200 ha nuosavos ir 100 ha nuomojamos žemės. Jis pabrėžia, kad melžiamoms karvėms reikia ne tik daugiamečių pievų, bet ir kukurūzų, kitų grūdinių pašarų.

„Dabar man aiškinama, kad negaliu prasiarti pievos ir ten sėti, – apgailestavo ūkininkas. – Mes neprašome pinigų šiuo protestu. Mes norime atkreipti dėmesį į nelogiškus sprendimus, kurie mums trukdo dirbti. Aš ūkininkauju Utenos krašte, pas mus apie 70 proc. žemės ūkio naudmenų plotų sudaro pievos ir ganyklos. Niekaip nesuprantu, kodėl mums dar reikia atstatyti pievas? Mokslininkai yra apskaičiavę, kad su 1 ha žemės galima išlaikyti karvę. Tačiau tai ne 1 ha pievos, nes su ja nieko nebus – reikia turėti ir grūdų, kukurūzų silosui. Šiandieną visus savo ūkyje užaugintus grūdus sunaudojame ūkio reikmėms, dalį nusiperkame.“

Ūkininkas atviras: jei Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kartu su visa Vyriausybe priešakyje nesiims veiksmų sprendžiant susiklosčiusią situaciją agroversle – traktoriai atriedės iki sostinės. „Mes irgi visuomenės dalis, mus turi suprasti. Jeigu šiuo protestu mes nieko nepasieksime, imsimės kitų žingsnių. Jau ūkyje esu numatęs traktorių, su kuriuo riedėčiau į Vilnių pasikalbėti su Vyriausybe“, – sako ryžtingai nusiteikęs A.Kudrevičius, pieno ūkio šeimininkas iš Utenos rajono.

Šaltinis: Monika Kazlauskaitė, valstietis.lt, 2024-01-15

Marijampolės savivaldybės administracija paskelbė, kad miesto pašonėje, šiaurės rytinėje dalyje planuojama statyti iki 35 vėjo elektrinių. Pasigyrė, kad jos kasmet generuos apie 2 mln. Eur papildomų lėšų savivaldybės biudžetui bei bendruomenėms, pigesnę ar nemokamą elektrą daliai gyventojų bei savivaldybės įstaigų, mokykloms, darželiams, o vystytojai atnaujins iki 15 km kelių infrastruktūros planuojamoje parko teritorijoje. Be to, sklypų ar sklypo dalių, esančių 350 m spindulio zonoje nuo vėjo elektrinės, savininkams bendrovė mokės po 100 Eur/ha kasmetines kompensacijas.

„Projekte tiriame 48 potencialias vietas vėjo turbinoms, bet esame nusimatę pastatyti iki 35 elektrinių plačiai išdėstytų 7 000 ha teritorijoje, kuri šiaurėje ribojasi su automagistrale Marijampolė–Kaunas, pietuose – su keliu Marijampolė–Prienai, rytuose – su Varnabūdės mišku, vakaruose – su LEZ ir geležinkelio trasa. Tiriame daugiau nei planuojame statyti tam, galėtume rasti geriausias vietas, nedarančias reikšmingo poveikio aplinkai, paukščiams bei tinkamas gyventojams. Projekte planuojame statyti moderniausias egzistuojančias vėjo elektrines, kas reiškia, kad jos gamina daugiau energijos, skleidžia mažiau garso ir visomis prasmėmis yra tobulesnės“, – pranešime spaudai komentavo projekto vadovas Aidas Gelbūda, iš parką vystančios bendrovės „Evecon“, valdančios UAB „Naudingas vėjas“.

Vėjo malūnų parko vystymas skirstomas į kelis etapus: teritorijos nustatymą, sklypų tinkamumo nustatymą, poveikio aplinkai vertinimą bei prijungimą ir statybas. „Noriu akcentuoti, kad visos preliminarios vėjo malūnų vietos yra atokiai nuo gyvenamųjų pastatų, šiuo metu esame sutarę dėl žemės nuomos vėjo malūnams su 90 proc. žemės savininkų toje teritorijoje. Netrukus, kaip reikalauja įstatymai, siųsime informavimo laiškus teritorijoje esančių žemių savininkams ir greitai pradėsime likusias poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios gali trukti iki vienų metų. Tiesa, paukščių stebėjimas, kaip poveikio aplinkai vertinimo dalis, jau yra atliekamas nuo praėjusių metų sausio vidurio“, – aiškino A.Gelbūda.

Anot jo, poveikio aplinkai vertinimo metu tiriama, ar teritorijoje yra saugomų paukščių rūšių, jautrių vėjo energetikos poveikiui paukščių, ar ten nėra potencialios paukščių veisimosi ar maitinimosi buveinės ir ar nevyksta intensyvi paukščių, šikšnosparnių migracija. Greta poveikio paukščiams, modeliuojamas garso sklidimas ir šešėliavimas, įvertinama, ar garsas neperžengs esamų normų, o šešėlių nebus ilgiau nei 30 val. per metus.

„Atlikus poveikio aplinkai tyrimą gaunamas konkrečių vietų žemėlapis ir tuomet individualiai kalbamasi su gyventojais, kurių gyvenamosios paskirties pastatai yra 680 m spinduliu nuo planuojamos vėjo elektrinės“, – tikino A.Gelbūda.

„Vėjo elektrinių operatoriai Lietuvoje įstatymu yra įpareigoti finansuoti vietos bendruomenių veiklą 5 km spinduliu nuo vėjo malūnų parko, tokią kaip darželių ir mokyklų renovacija, kelių tvarkymas, takelių tiesimas, apšvietimo bei kitos infrastruktūros gerinimas, bei sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, kurį nustato savivaldybė. Be to, vystant vėjo elektrinių parką bendrovė atnaujins apie 15 km kelių projekto teritorijoje. Svarbu ir tai, kad projektą įgyvendinus pilna apimtimi, pigesne elektra galės naudotis mokyklos, darželiai, ligoninės, nes projektą vystanti bendrovė Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigoms, Marijampolės ligoninei įsipareigoja skirti 5 GWh, kas yra 5 mln. kWh, per metus elektros energijos lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct/kWh“, – pranešime spaudai tvirtino Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda.

Be to, esą žmonės, kurių gyvenamosios paskirties sodybos stovės 680 m spinduliu, gaus apie 2 000 kWh nemokamos elektros per metus, o sodybos, esančios 680–1 000 m spinduliu, elektrą gaus lengvatinėmis sąlygomis – po 8 ct/kWh, neįskaičiavus ESO perdavimo mokesčio.

Įsileisti nesiruošia

Smilgių ŽŪB (Sasnavos sen., Marijampolės sav.) pirmininko Romo Vilionio teigimu, jų bendrovės žemėje projekto vystytojai vėjinių nepastatys – jeigu atvažiuos statyti ant jų žemės, tai žemdirbiai „sės į traktorius, ištemps trosus ir vys vėjinių statytojus nuo savo žemės paviršiaus, o jeigu darbus pradės – ištrauks jėga“, nes žemė yra bendrovės nuosavybė. Vėjinių R.Vilionis neketina įsileisti ir į nuosavo ūkio žemę, nes jo šeima taip pat ūkininkauja.

„Žemė mūsų, tai niekas nieko ant mūsų žemės daryti negali. O juk iki jėgainių reikės ir kelius nutiesti, reikės per laukus po žeme nuvesti kabelius – jeigu laido neatvesi, tai kur elektrą dėsi? Dėl to žinau, kas būtų, todėl mes jų ir neįsileisime“ , – aiškino R.Vilionis.

Jis sakė, kad Smilgių ŽŪB dirbamuose laukuose dar nuo sovietinių laikų likę daugybė stulpų, maždaug gal net 100 ha plote – vien stulpai, todėl sudėtinga dirbti žemę šiuolaikiška žemės ūkio technika. Ypač kai nusipirko 500–600 arklio jėgų traktorių, kuris traukia didelių gabaritų kultivatorių, taip pat 15–20 m pločio sėjamąją. Ne tik su jais, bet ir purkštuvui sudėtinga sukiotis viduryje lauko, vis „atsimuša“ į stulpą. Todėl, anot vadovo, net tokių minčių nėra, kad leistų pasėlių laukuose pristatyti dar ir gigantiško dydžio vėjo jėgainių.

Pasak ŽŪB pirmininko, jau ir dabar laukai pilni stulpų, todėl juos reikėtų išrauti ir suvesti kabelius po žeme, be to, prisideda nemažai griovių, taip vis sumažėja žemdirbystei panaudojamos žemės. „Nuosavybė – šventas reikalas, jeigu kuris nors savininkas sutinka, tegul ir įsileidžia vėjo jėgaines, mes nesutinkame ir baigta šneka“, – kalbėjo pienininkyste ir augalininkyste užsiimančios bendrovės pirmininkas.

R.Vilionis apgailestavo, kad atėjo tokie sudėtingi laikai, kai žemdirbiams nėra ramybės, greitai neturės kur sėti, nes vos ne pusę laukų – du didžiausius plotus iš jų paima ir „suniokoja“ nauja „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė. Todėl ir vėjinių parko statyba žemdirbiams sukėlė dar didesnę sumaištį.

„Atsiuntę mums raštų, kad toje ar kitoje vietoje pas mus statytų, bet mes to neleisim“, – kalbėjo R.Vilionis, pridūręs, kad investuotojai jėgainėms galėjo pasirinkti kitą vietą. Jo nuomone, galbūt tokios statybos būtų naudingos ant kalniukų Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, kur vėjuotos vietovės, bet ne derlingiausiose Suvalkijos lygumose. Be to, anot pašnekovo, gal labiau vertėtų vėjinių parkus įrenginėti Varėnos, Alytaus, Ignalinos ar kituose rajonuose, kur yra nemažai nedirbamos žemės.

Nėra pasitikėjimo

Smilgių ŽŪB pirmininko teigimu, apmaudu, jog tokių projektų vystytojai atvažiuoja žvalgytis vietų statybai į ten, kur labai derlingos, našios žemės – dirbami laukai. Pasakojo, kad ir jis pats, kaip ūkininkas, sulaukė pasiūlymo – vėjinių parkui labai tiktų jo asmeninio ūkio apie 10 ha žemės sklypas prie jau esančio elektros transformatoriaus. Už tai, kad šiame sklype leistų kurtis vėjinėms, jam duotų 10 tūkst. Eur per metus. Žemės šeimininkas mąstė, kad statantiems labai patrauklu, nes jiems beliktų tik atsivesti kabelį į transformatorinę ir daugiau beveik niekuo nereikėtų rūpintis. Tačiau siūlymas R.Vilionio nesudomino – ūkininkas nesutiko, kad viduryje asmeninio ūkio laukų būtų pastatytos vėjinės.

R.Vilionis VL teigė, kad vargu ar kas nors vėliau norėtų tą žemę su vėjo jėgainėmis pirkti – ji prarastų patrauklumą. Be to, dar labai neaišku, kaip aplinkiniuose laukuose augalai reaguotų į itin intensyviai judančius oro srautus. Jam abejonių kelia ir finansiniai projekto vystytojų pažadai: kas bus, jei susiviliojęs leisi pastatyti keletą vėjo jėgainių, o jie mokėti atsisakys. Negi žemdirbiai dar turės bylinėtis? „Pasitikėjimo niekuo nėra“, – tikino R.Vilionis.

Priima kaip realiją

Į vėjo elektrinių parko teritoriją patenka ir Kuktų ŽŪB laukai. Pasak šios bendrovės pirmininko Antano Jasiulevičiaus, jis pats šią žinią priima kaip neišvengiamą progresą. „Kad konkrečiai kažką tai mums duos, negalėčiau pasakyti, bet manau, jog čia – žingsnis į ateitį. Mūsų bendrovė pateks į parko teritoriją, viename mūsų nuomojamame lauke jau numatytos statybos, bus ir daugiau aplinkui“, – kalbėjo jis.

A.Jasiulevičiaus pastebėjimu, saugotinų objektų – paukščių buveinių, gamtos – yra visur, o arti gyventojų sodybų vėjo jėgainių nestato. Be to, esą gyventojai, kurių sodybos bus netoli jėgainių, jau yra gavę projekto vykdytojų pranešimus. Todėl būsimą vėjo jėgainių parko kaimynystę jis priima kaip suplanuotą būtinybę. „Tiesiog tokia yra gyvenimo realija“, – tikino A.Jasiulevičius, neneigęs, kad girdi įvairių nuomonių ir tai yra normalus reiškinys – žmonės naujieną priima skirtingai, diskutuoja.

Namų nesistatys

Dvejonėmis žinią apie pašonėje kuriamą vėjinių parką sutiko ir Navasodų kaimo jaunieji ūkininkai broliai Paulius ir Ąžuolas Gvazdaičiai. Pasak ūkininko Pauliaus, gavęs pasiūlymą, jis pirmiausia nuvažiavo pasižiūrėti, pasižvalgyti ten, kur jau tokie parkai veikia, ir įsitikino, kad neigiamas poveikis žmogui yra tikrai didelis. „Ten, kur buvau nuvykęs, sužinojau, kad vėjinės skleidžiamas garsas ir jos keliamos oro bangos esą jaučiamos ne tik iki 600 m, bet ir net už 1,5 km. Tik vargu ar kam tai įdomu, nes daugeliui yra svarbiau pinigai. Ir kaip nebus svarbu, jei iš šio projekto į Marijampolės savivaldybės iždą įkris keli milijonai eurų“, – kalbėjo P.Gvazdaitis.

Jo duomenimis, užsienyje požiūris jau keičiasi. Neseniai Prancūzijos spaudoje esą pasirodė straipsnis dėl kilniojo erelio žūties. Buvo paskelbta, kad jo kūną rado po to, kai atsitrenkė į vėjo elektrinės sparnus, todėl dėl vieno paukščio žūties teismas Prancūzijoje nurodė nugriauti visą vėjo jėgainių parką. O Lietuvoje arti jų gyvena žmonės.

Ūkininkas pasakojo, kad mūsų šalyje kaimo žmonės esą patiria vos ne grasinimų – esą jei ne tavo sklype pastatys, tai kaimyniniame, bet vis vien panašiu atstumu. Tuo įsitikino pats aplankęs vieną ūkininką kitame Lietuvos pakraštyje. Jo teiravosi, kodėl vėjinė stovi prie pat jo namų? Šis ir paaiškino, kad sutiko leisti statyti vėjines savo laukuose ir įsipareigojo netrukdyti statyti kitų vėjinių, tai prie jo namų ir pastatė vėjinę, tik kitų žmonių žemės sklype.

„Gerai apgalvojęs, apsvarstęs leidau statyti vieną vėjinę savo sklype, bet tik atokiau, kur tikrai nėra gyvenančių žmonių. Už nuomojamą žemę žada mokėti nuomos mokestį. Juk jas vis tiek pastatys“, – pasakojo Paulius.

Pabendravus su investuotojų atstovais, ūkininkui neliko abejonių, kad šie turi gerą užnugarį, jau duota „žalia šviesa“, todėl jos bus pastatytos. „Jei ne mano laukuose pastatys, tai kur nors greta ir vis vien jausime garsą, triukšmą, šešėlius, žalą sveikatai ir net neturėsime pinigų. Sutikę bent gausime už tai kompensaciją“, – teigė entuziazmu netrykštantis Navasodų kaimo ūkininkas.

Kaimuose žmonės tarpusavyje aptarinėja situaciją ir žino, kad vienas kaunietis, kurio nuosava žemė yra netoli Baraginės, nesiruošė jos dirbti, todėl 100 metų ją perleido vėjinėms ir saulės elektrinėms ir esą tuo miesto žmogus tik džiaugiasi. Tuo tarpu Gvazdaičių šeimos ūkio situacija priešinga, jie čia tėviškėje ir gyvena.

„Mes galvojome atskirus namus statytis savo šeimoms. Tai dabar būtent dėl vėjinių šios minties atsisakiau ir ieškausi sklypo kitoje vietoje, kur nebūtų vėjinių parko. Nenorėtume gyventi greta jų. Sakoma, kad šuo kariamas irgi pripranta, gal prie vėjinių irgi priprastume, bet dar yra galimybė rinktis. Juk nebus taip, kad šiandien jos pastovės, o rytoj – jų jau nėra“, – atvirai kalbėjo Paulius.

Anot P.Gvazdaičio, nors jis pasirašė sutartį ir leido savo žemėje pastatyti vieną vėjinę, pats tuo nesidžiaugia. Jam teko girdėti, kad jau esą yra pasirašytos ir 40 ha labai derlingos žemės sklypo nuomos sutartys saulės elektrinėms, kurios iškils kitoje Marijampolės savivaldybės teritorijoje – greta pačios Marijampolės. Dėl to ne vienam ūkininkui skauda širdį, nes trūksta ūkininkavimui tinkamos žemės.

„Gal reikėtų vėjo, saulės jėgaines statyti ten, kur nederlingos žemės, kur miškai, medžiai galėtų sugerti vėjinių skleidžiamą triukšmą. Tikrai per Lietuvą yra kur kas mažiau apgyvendintų teritorijų, kur kas mažesnio našumo žemių nei Suvalkijoje. Bet kai pasiūlo didelius pinigus, neretas ir susigundo – išnuomojęs 1 ha gali uždirbti kur kas daugiau nei dirbdamas tą žemę 3 ar daugiau metų. Nė vienas ūkininkas nepajėgus konkuruoti su vėjininkais ar saulės elektros gamintojais“, – pripažino pašnekovas.

Pasigenda aiškesnės informacijos

Gudinės kaimo ūkininkas Raimundas Brizgys į susiklosčiusią situaciją žvelgia kiek platesniu žvilgsniu. Jo duomenimis, artėjančios permainos gali paveikti ūkių veiklą, girdima aplinkui įvairių atgarsių.

„Vieniems gal bus gerai, kitiems – gali būti blogai. Taip, iš atsinaujinančių šaltinių (vėjo, saulės) pagaminta elektra bus gėris ir progresas, bet kartu ūkininkaujantieji patirs dar daugiau ir įvairesnių ribojimų – bus numatyti įvairūs draudimai tam tikru atstumu, daug ūkininkų praras teisę į ūkių plėtrą, statybas. Daugeliu atvejų tolimesnis ūkininkavimas gali labai priklausyti nuo jėgainių parko vystytojų“, – nuogąstavo R.Brizgys.

Jis pripažino, kad nežino, kokiu atstumu vėjinių parkas bus nuo jo ūkio. Esą tokią informaciją sunku gauti. Vis dėlto viliasi, jog jėgainės jo ūkį gal ir aplenks. Mat virš Gudinės kaimo driekiasi paukščių migracijos takas. Netoliese prasideda saugomų teritorijų ribos.

„Lieka tikėtis, kad į tai bus atsižvelgta, nes aplinkosauginiai reikalavimai turėtų galioti ir tokių projektų vystytojams. O kaip bus, tai patys vėliau sužinosime. Tik gaila, kad dar nebuvo rengiami kaimų gyventojų susitikimai su investuotojais, nebuvo jiems viešai aiškinama, atsakoma į iškilusius klausimus – apie tai girdėti dar neteko. O iš karto ieškoma žemės pardavėjų arba sutinkančiųjų žemę išnuomoti“, – pastebėjo Gudinės kaimo ūkininkas.

Jis neneigė įtariantis, kad žemę šalia tokių vėjo jėgainių sumaniusieji parduoti žemės savininkai gali patirti nemenkų sunkumų – potencialūs pirkėjai į tokius pardavimus žvelgs labai atsargiai, nes tokioje žemėje galės tik sėti ar ją užleisti pieva, o planuojantys plėsti sodybas, statyti naujus pastatus, ne visais atvejais galės tai padaryti.

Vienas geriausių Lietuvoje augalų formavimo meistrų, sodininkas-gėlininkas Vitalius Dereškevičius iš Baraginės kaimo VL sakė, kad pigesnės elektros kaimo gyventojams labai reikia, bet ar ji tikrai bus pigesnė, niekam neaišku, o kitas dalykas – žmonės dar nežino, kaip vėjo jėgainių kaimynystė paveiks jų sveikatą. Tačiau svarbiausia – kol kas labai mažai informacijos, kur ir kas bus.

„Mes kol kas nieko nesame girdėję apie vėjo jėgainių parko statybas – tik tiek, kiek viešai buvo paskelbta, įvairiausias nuogirdas. Kalbama, kad vėjo jėgainės stovės netoli Tautkaičių kaimo. Bet ir vėl – tik kalbama. Norėtųsi kažkokio konkretumo“, – pastebėjo V.Dereškevičius.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-01-09

„Atšaukite siūlomą mokesčių didinimą, tada mes atsitrauksime“, – sakė Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas Joachimas Rukwiedas. Anot jo, protestu politikams siunčiama žinia, jog „per daug yra per daug“.

„Esame svarbi Vokietijos dalis – prašau, nepamirškite to“, – kalbėjo J. Rukwiedas.

Finansų ministras Christianas Lindneris, gindamas patikslintą vyriausybės planą, sulaukė švilpimo ir skanduočių „Nešdinkis“. Jis pripažino, kad pirminis pasiūlymas ūkininkų atžvilgiu buvo per griežtas ir per staigus, ir sakė, kad protestai buvo teisėti ir taikūs.

Ministras pridūrė, kad žemės ūkio sektorius neturėtų aukotis, tik sąžiningai prisidėti prie Vokietijos finansų sutvarkymo. J. Rukwiedui jis sakė, kad ūkininkų protestas sulaukė sėkmės, ir teigė, kad mokesčių lengvatų mažinimo atidėjimas suteikia laiko rasti būdų, kaip sumažinti biurokratijos naštą ūkininkams ir padidinti jų produktyvumą.

Planas sumažinti mokesčių lengvatas atsirado dėl poreikio užpildyti didelę 2024 metų biudžeto skylę. Ūkininkų protestai vyksta tuo metu, kai jaučiamas didelis visuotinis nepasitenkinimas O. Scholzo centro kairiųjų vyriausybe, kuri pagarsėjo dažnais viešais ginčais dėl kartais prastai iškomunikuotų sprendimų.

Šeštadienį paskelbtame vaizdo pranešime kancleris pripažino, kad nerimą kelia ne tik žemės ūkio subsidijos, bet ir krizės, konfliktai bei nerimas dėl ateities. Apklausos parodė, kad dauguma gyventojų pritaria ūkininkų protestui, o prie pirmadienį vykusios demonstracijos prisijungė ir Vokietijos kelių transporto asociacija.

Tuo metu ūkininkai teigia, kad nerimą jiems kelia ne tik dabartiniai vyriausybės planai dėl lengvatų mažinimo.

„Šiandien čia stovime ne tik dėl žemės ūkyje naudojamo dyzelino [mokestinių lengvatų] mažinimo, – mitinge kalbėjo jauniesiems ūkininkams atstovaujančios asociacijos vadovė Theresa Schmidt – Pastaraisiais metais ir dešimtmečiais esame nepaliaujamai mušami – vis daugiau reikalavimų, griežtesnės taisyklės ir apribojimai.“

„Mums keliami vis didesni reikalavimai, o iš užsienio vežami maisto produktai, kurie gaminami nesilaikant mūsų standartų“, – sakė ūkininkas iš Frankonijos regiono Alfredas Winkleris.

Ch. Lindneris nurodė, kad žemės ūkis yra išskirtinis sektorius ir kad valstybės parama jam teikiama pagrįstai, pažymėdamas, kad kasmet vyriausybė ir Europos Sąjunga jam skiria 9 mlrd. eurų.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-01-15