Žemės ūkio naujienos: 2024-07-26

Išaugo tiesioginės išmokos

Niekas turbūt nesiginčytų, kad smulkūs ūkiai yra ne tik žemės ūkio pagrindas, bet ir ta visuomenės dalis, kurį pagyvina šalies regionų veidą. Smulkūs ir vidutiniai ūkiai aktyviau įsitraukia į trumpąsias maisto tiekimo grandines, gamina tautinio paveldo produktus ir imasi netradicinių bei inovatyvių veiklų ir kuria didesnę pridėtinę vertę.

2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu smulkiems ir vidutiniams ūkiams teikiama dar daugiau dėmesio – jiems tiesioginės išmokos išaugo net 70 proc. Jeigu 2017–2020 m. paramai už pirmuosius hektarus buvo skiriama vidutiniškai apie 70 mln. Eur, nuo 2023 m. – 120 mln. Eur, o išmokos mokamos už 50 pirmųjų ha (buvo mokama už 30 ha).

Ūkių nuo 30 iki 50 ha išmokų dydžiai padidėjo net 45 proc. Lietuvoje perskirstymo išmoka yra laiptuojama pagal tokį modelį: už pirmus 10 ha skiriama papildomai apie 75 Eur/ha; už 11-20 ha – 80 Eur/ha; už 21-30 ha – 95 Eur/ha ir už 31-50 ha – apie 105 Eur/ha. Dar vienas pokytis, kad dabar parama gali pasinaudoti tik tie ūkiai, kurie deklaruoja ne daugiau kaip 500 ha ploto.

Smulkiesiems ūkiams daugiau tenka ir investicinės paramos – 2021–2024 m. parama smulkiųjų ūkių investicijoms padidėjo 66 mln. eurų. Investicijoms skirta 15 000 Eur išmoka, kurią smulkus ūkininkas galėjo išleisti savo ūkio reikmėms, pirkti ir dėvėtą techniką, o įgyvendinus projektą nėra jokio kontrolės laikotarpio.

Be paramos būtų kitoks vaizdas

Kauno rajono Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas Arūnas Bačiūnas įsitikinęs, kad jeigu ne tiesioginės išmokos ir investicinė parama, smulkūs ir vidutiniai ūkiai dabar atrodytų visai kitaip – neturėtų tokios technikos bei padargų ir kažin kaip verstųsi. „Gavus paramos, gali pagerinti darbo sąlygas, modernizuotis, užsienyje tokia praktika seniai yra, ir mes, lietuviai, dabar neatsiliekame teikdami paramą“, – sakė seniūnas.

Jis pastebėjo, kad smulkieji ūkininkai dabar gauna daugiau tiesioginių išmokų, nes perskirstymo arba pirmųjų hektarų išmokos mokamos jau už 50 pirmųjų ha, anksčiau buvo už 30 ha. Tai rodo, kad Žemės ūkio ministerija skiria prioritetą smulkiems ūkiams. Seniūnas minėjo, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai dažniau organizuoja trumpąsias maisto tiekimo grandines.

„Stambiam ūkiui reikia stambių investicijų, o smulkiam užtenka ir nedidelės investicijos, kad jis taptų gyvybingesnis ir stipresnis. Kai smulkus ūkis gauna 15 tūkstančių eurų investicinės paramos, jam tai yra visai nemaži pinigai, galima atsinaujinti ir kažką nusipirkti. Stambiam ūkiui tai būtų menka suma, o smulkiesiems tai visai neblogas ramstis. Aišku, ūkininkai visada turbūt nori didesnės paramos, bet remiama yra pagal galimybes“, – svarstė A. Bačiūnas.

Vilkijos apylinkių seniūnijos seniūnas sakė, kad seniūnijoje yra nemažai ūkininkų, kurie pasinaudojo tokia parama ir yra tuo patenkinti. „Kitaip ir negalėtų būti, nes į ūkį įplaukia pinigų, tik sumaniai pasinaudok“, – kalbėjo A. Bačiūnas. Jis pridūrė, kad seniūnijoje yra nemažai ūkininkų – tiek stambių, tiek ir smulkių. Pastarieji augina įvairią produkciją: braškes, svarainius ir kt., ne vienas pieno gamintojas spaudžia sūrius ir pardavinėja turguose.

Sumažėjo nedarbas ir padidėjo pajamos

SP numatyti prioritetai – daugiau paramos smulkiesiems bei jauniesiems ūkininkams, teisingesnis paramos paskirstymas tarp regionų ir ūkių, ūkininkų kooperacijos skatinimas, realios paskatos ūkininkauti tvariai ir kt. – turi reikšmingos įtakos kaimo gyventojų užimtumui ir pajamų augimui. Tai patvirtina statistiniai duomenys. Kaime sumažėjo nedarbas – 2020 m. kaimo vietovėse nedarbo lygis siekė 11,4 proc., o 2023 m. – jau tik 8,8 proc.

Svarbu ir tai, kad 2023 m., palyginti su 2020-aisiais, 44,4 proc. išaugo vidutinis darbo užmokestis žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Dar vienas kaimui labai palankus pokytis tai, kad sumažėjo pajamų atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų – 2023 m., palyginti su 2020 m., piniginės pajamos kaimo vietovėse išaugo 26,5 proc., o mieste – 21,5 proc.

Šaltinis: delfi.lt, 2024-07-23

Kaimynystėje – apie 60 stumbrų

Miškuose prie ūkininko Vytauto Žmuidzinavičiaus laukų stumbrai pasirodė tik pradėjus dygti pupoms. Pupos jiems patiko – ūkininkas sako, kad dalyje lauko stumbrai net duobes išgulėjo.

„Jie ateina į laukus, atsigula ir trina sprandus, nugaras“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo ūkininkas. Jis skaičiuoja, kad kaimynystėje miškuose gyvena apie 60 stumbrų, jau yra ir jauniklių.

„Mes labai liūdni, kad laukia tokia perspektyva. Neaišku, kiek jie pas mus dar čia gyvens. Dabar po 130 ha pupų sėsime, žieminius kviečius, po kviečių – žieminį rapsą, tai žieminiame rapse jie visą žiemą gyvens“, – svarsto V. Žmuidzinavičius.

Kokių nuostolių patyrė, ūkininkas sako, kad kol kas anksti suskaičiuoti, nukentėjo ne tik pupos.

Kauno rajono savivaldybė dronu filmuoja ūkininkų laukus ir skaičiuos stumbrų padarytą žalą.

„Jau šįmet vien dėl stumbrų kreipėsi 7 ūkininkai. Bendras plotas didesnis kaip 400 hektarų, kurį stumbrai paveikė“, – teigė Kauno rajono savivaldybės atstovas Tomas Kantaravičius.

Stumbrai Kauno rajone pasirodė pernai, jie atklydo iš Kėdainių rajono. Ūkininkai kalbėjo, kad Aplinkos ministerija vėluoja priimti sprendimus.

„Buvo labai geras sprendimas perkelti stumbrus į Dzūkiją. Jei jau nevaldome tos bandos, tai reikia grįžti prie medžiojimo“, – pažymėjo Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Sprendimus žada po kelerių metų

Aplinkos viceministras tvirtino, kad nėra planų leisti medžioti sveikų stumbrų, o perkelti į Dzūkiją ne taip paprasta, jų ten irgi daugėja.

„Šiuo metu turime virš 300 stumbrų, dar prieš dešimt metų jų nebuvo 200. Stumbrų banda gausėja, variantų yra įvairių, jų turime gal 5: vežti į kitas valstybes, kalbėtis, skaidyti bandas į kitus miestus“, – dėstė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Tačiau sprendimus ministerija žada po maždaug ketverių metų. Paguoda ūkininkams – kompensacijos ne tik už stumbrų suniokotus grūdinių kultūrų pasėlius, bet ir uogynus.

„Bet kokiu atveju sodininkas arba ūkininkas greičiausiai turės turėti apsisaugojimo priemonių, tai tvoros, kiti dalykai“, – pastebėjo K. Šetkus.

Ūkininkams kasmet sumokama maždaug 240 tūkst. eurų už stumbrų padarytą žalą.

Šaltinis: Jūratė Anilionytė, Giedrė Budzeikė, lrt.lt, 2024-07-25

NMA specialistams įvertinus pateiktų paraiškų atitiktį atrankos kriterijams, pirmumo eilėje atsidūrė 12 paraiškų, kuriose bendra prašoma paramos suma sudaro 418,1 tūkst. Eur. Paaiškėjo, kad net 7 paraiškos surinko didžiausią atrankos balų skaičių – 100. Bendra jose prašoma paramos suma yra 258,4 Eur, tuo tarpu šiam paraiškų teikimo etapui skirta 176,3 Eur paramos lėšų. Taigi šiems projektams skirtų paramos lėšų pakanka iš dalies. Artimiausiu metu NMA dėl papildomų lėšų skyrimo šiems 7 projektams kreipsis į Žemės ūkio ministeriją, kuri priims sprendimą dėl prašomų lėšų skyrimo ar neskyrimo.

Likusioms 5 Lietuvos kaimo tinklo narių paraiškoms, surinkusioms 95, 90, 90, 85 ir 65 atrankos balus, paramos lėšų nepakako.

Primintina, jog paraiškos buvo teikiamos dėl paramos Lietuvos kaimo tinklo narių renginių (teminių renginių, renginių „Atviras ūkis“, KPP viešinimo akcijų, elektroninės komunikacijos priemonių) organizavimui ir vykdymui.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-26

Pasibaigus pasėlių ir naudmenų deklaravimo laikotarpiui paaiškėjo, kad Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus ekologinių ūkių plotai, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, tebesitraukia, o patys ūkiai, negalutiniais duomenimis, smulkėja.

Daržininkams – ne pyragai

Sunku išgyventi stambesniems ūkiams, nes reikia samdyti talkininkus, kurių surasti itin sudėtinga – niekas nenori dirbti laukuose. Pernai cukrinių runkelių ravėtojams buvo mokamas vidutinis valandinis 5 eurų atlyginimas. Po aštuonias valandas per dieną dirbę ravėtojai per savaitę uždirbdavo 200–250 eurų. Smulkiuose ekologiniuose ūkiuose visi darbai tenka patiems šeimos nariams – tada nereikia mokėti atlyginimų samdomiems žmonėms. Ir didesnė tikimybė, kad ūkininkavimas netaps nuostolingas.

Ypač sudėtinga ūkiams, kurie verčiasi ekologine daržininkyste, nes čia – labai daug rankų darbo. Vasarai žengiant, Leonpolio dvaro (Leonpolio k., Ukmergės r.) ekologinio šeimos ūkio įkūrėja Laima Stragienė pripažino, kad per šiemetį sezoną ekologams kaime labai trūksta darbo jėgos – ravėtojų. „Didžiulė bėda su piktžolėmis – sunku jas išnaikinti, nors norime išauginti daug gražių daržovių. Jos puikiai sudygo, auga, bet reikia ir ravėti. Nuravi, o kai atsigręži – pamatai, kad aplinkui vėl dygsta žolės, o taip norisi produkciją išauginti ekologiškai“, – paskambinusi pasakojo ūkininkė.

Ūkio savininkei Laimai šiek tiek palengvėjo, kai vieną dieną į ūkio daržovių laukus atėjo vasarą padirbėti norintys moksleiviai. Jos teigimu, tą dieną atėjo net šeši ravėtojai. „Buvo 24 vagos bulvių, tai 8 jau nuravėtos. O dar auga visko begalė. Kaip padirbėti norintį žmogų išlaikyti? Viską darome pagal finansines galimybes“, – aiškino ji.

Pagrindinė bėda vasarą, anot L.Stragienės, yra ta, kad ūkiui trūksta darbo jėgos – nėra pakankamai, kiek reikėtų pagal apimtis, darbo rankų. Jeigu galėtų mokėti tiek, kiek nori ravėtojai, bet negali sau leisti ūkis, tai gal talkininkų ir atsirastų. L.Stragienės nuomone, gal daržovių augintojams – ne ekologams, vis tiek dar kiek paprasčiau, lengviau, nes gali naudoti įvairias chemines priemones, tačiau daržininkams ekologams tai daryti galimybių beveik nėra. Ir tokia situacija labai liūdina.

„Konkurencija ir produkcijos pasiūla – begalinė, todėl mums išgyventi labai sudėtinga“, – šiemete situacija pasidalino ekologinio ūkio šeimininkė iš Ukmergės rajono, raginanti žmones valgyti sveiką produktą ne tada, kai jau serga, o kai dar yra sveiki ir gali išvengti negalavimų.

Ekologinio ūkio įkūrėjai Laima ir Vincentas Stragiai kartu su savo vaikais rūpinasi Leonpolio dvaru, kuriame tarp buvusių medinių dvaro pastatų yra kumetynas, tvartai, pirtis ir bravoras, kai kurie pastatai pritaikyti, dabar skirti rūšiuoti, sandėliuoti užaugintas daržoves.

V.Stragio ekologinis ūkis sertifikuojamas nuo 1999 m., jame dirba visa šeima. 2007 m. savo ekologinį ūkį užregistravo ir ūkininkė Ieva Stragytė. Stragiai kasmet plečia savo auginamų daržovių asortimentą. Ūkyje auginama daugiau nei 30 rūšių daržovių: žalumynai, ropės, morkos, bulvės, juodieji ridikai, kopūstai, burokėliai ir daug kitų. Asortimentas priklauso nuo sezoniškumo.

Jauno žento svajonė

Ūkininkams tėvams padeda sūnus Mindaugas, dvi dukros Ieva ir Jūratė su šeimomis. Kaip teigė ūkininkė L.Stragienė, jie yra ekologinės ūkio krypties tęsėjai, plėtotojai ir modernizuotojai. Išauginta ekologiška produkcija prekiauja sostinėje, internetinėje platformoje, tiekia daržoves vaikų ugdymo įstaigoms. Apie 30 metų šis ūkis – sertifikuotas ekologinis, kuriame nenaudojami jokie chemikalai.

Leonpolyje ūkininkauja Stragių dukra Ieva, o neseniai jaunuoju ūkininku tapo ir jos vyras Tomas. L.Stragienė VL sakė esanti patenkinta tokiu magistro laipsnį įgijusio žento pasiryžimu ir jauno vyro svajone ateityje įsigyti robotą, kad nereikėtų varginti žmonių. „Gal tikrai žentas robotą kada nors nusipirks. Būtų labai gerai. Sako, robotas pasėtų morkų ir 5 ha plotuose jas prižiūrėtų ir pats išaugintų, nereikėtų žmonių“, – ateities svajone pasidalino ūkio įkūrėja.

Ūkininkei tik kiek skaudoka, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ekologiniams ūkiams skiriama vis mažiau dėmesio. Ji vardijo, kad Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), įvairiose kitose struktūrose yra šia kryptimi dirbančių specialistų, anksčiau būdavo organizuojamos mugės, produkcijos pristatymai. Tačiau dabar dažniau apsiribojama įvairiais mokymais.

„Visi moko ir už tai ima tūkstančius eurų, bet ūkininkui nuo to – ne lengviau. Visi tik kalba apie pagalbą ekologiškai ūkininkaujančiam, bet reikėtų, kad kažkas imtų ir mums pagelbėtų. Blogiausia tai, kad dabar rūpestis ekologiniais ūkiais tarsi „išėjo iš mados“ – visai niekam nerūpime. Mums, ekologams, kuriems labai reikia finansinės paramos, niekas nieko nežada“, – kalbėjo L.Stragienė.

Tobulėti reikia ir yra kur

VL pokalbis su Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininku Mindaugu Petkevičiumi.

Lietuvoje ekologinių ūkių plotai tebesitraukia, o patys ūkiai galbūt smulkėja. Ką tai rodo?

Kol kas apie ekologinį ūkininkavimą tikslių duomenų dar neturime – yra tik gan abstraktūs. Todėl tiksliai ir nežinome, ar plotai traukiasi, ar ūkiai smulkėja. Žinome tik skaičių, kad yra naujų 318 ekologinių ūkių, o kokio jie dydžio – kol kas neaišku. ŽŪM skelbiamoje informacijoje nurodyta dalis informacijos procentais, dalis – skaičiais, nėra taip aiškiai aprašyta, kaip apie ekoschemas. Taip pat neaišku, ar tai sertifikuotų, ar paramos prašančių ūkių duomenys. Bendrai, kiek yra hektarų deklaruota, žinome, bet ar maži sudaro tą dalį, ar dideli ūkiai, ir kiek procentų, aiškumo nėra. Esame užsakę šiuos duomenis ŽŪDC, laukiame tikslios informacijos.

Kokios ekologinių ūkių ūkininkavimo perspektyvos Lietuvoje, ar ekologinis ūkininkavimas turi ateitį?

Atrodo, kad klausimas blogai suformuluotas, norėtųsi ištrinti klausimo paskutinius žodžius, „ar ekologinis ūkininkavimas turi ateitį“, nes dar nebuvo taip, kad neturėtų ateities, tai tikrai turi ateitį. Viskas yra gerai. Žinoma, COVID-19 šiek tiek koregavo pardavimus. Pačioje pradžioje – į gerąją pusę, o vėliau ir jau pasibaigus pandemijai – į blogąją pusę. Sumažėjo ekologiškų produktų paklausa, pirkimai, kurį laiką jie neatsigavo. Tiktai dabar jaučiamas akivaizdus atsigavimas, jau vėl žmonės ieško ekologiškų produktų. Tikimės, jog pandemijos ir ekonominio nuosmukio pasekmių laikas baigėsi. Tad realiai tikrai matome didelę perspektyvą.

Ūkininkai dažnai mini, kad ekologiniams ūkiams labai trūksta darbo jėgos, nes toks ūkininkavimo būdas yra itin imlus rankų darbui. Ko dar trūksta šiam sektoriui?

LEŪA buvo pastebėjusi, kad nežymus 15 proc. išmokų padidinimas neišgelbėjo ekologinių ūkių traukimosi proceso, gal tik šiek tiek pristabdė. Mat net ūkininkaujantieji ekologiškai bijo bet kokių įsipareigojimų. Ne visi ūkininkaujantieji ekologiškai pretenduoja į ekologiniams ūkiams skiriamą paramą. Todėl ir skirtingų institucijų skaičiai apie ekologinius ūkius nevienodi. Lietuvoje 2024 m. liepos mėnesio duomenimis, žemės, kurioje ūkininkaujama ekologiškai, yra sertifikuota apie 253 tūkst. ha, o deklaruoti plotai sudaro apie 238 tūkst. ha (ŽŪM ir VšĮ „EKOAGROS“ duomenimis). Tai reiškia, kad už 15 tūkst. ha niekas neprašo jokių išmokų, nors juose ir ūkininkaujama ekologiškai.

Šie ekologai mano, kad prašyti paramos rizikinga, nes po to gali tekti išmokėtas išmokas grąžinti. Be to, ekologams mokama kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų, lyginant su įprastiniais ūkiais, yra per maža. Mes siūlėme kompensaciją padidinti bent jau 25 proc., tuomet matytume akivaizdesnį postūmį į priekį ir ekologinių plotų didėjimą. Dabar, manau, didelio proveržio nėra – viskas panašiai praėjusių metų lygyje, kai buvo sertifikuota apie 247,5 tūkst. ha, o paramos prašė apie 242 tūkst. ha (2023 m. rugsėjo duomenimis). Beje, įdomu tai, kad šiemet ūkininkaujantiems ekologiškai 19,5 tūkst. ha baigiasi įsipareigojimų metai. Kol kas nėra aišku, kiek ūkininkaujančių šiuose plotuose pratęs ekologinį ūkininkavimą, o kiek – rinksis kitą ūkininkavimo metodą.

Kokių pokyčių šiemet ar kitais metais gali sulaukti ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai?

Paties ekologinio ūkininkavimo reglamentas lyg ir nesikeis. O ar mūsų ŽŪM palengvins ekologų dalią ir numatys, jog ekologiniai ūkiai galėtų naudotis negamybinėmis veiklomis ir už jas gauti paramą, neaišku. Šiuo metu įprastiniai ūkiai gauna išmokas už negamybines veiklas, o ekologams kartu derinti negamybinių ir ekologinio ūkininkavimo priemonių negalima. Tai mums nesuprantamas dalykas ir dėl to jaučiame diskriminaciją.

Aiškiau tariant, privalome palikti 4 proc. plotų kraštovaizdžiui, negamybinėms veikloms ar žaliajam pūdymui kaip ir visi ūkiai, tačiau įprastiniams ūkiams už tai mokama parama, o ekologiniams ūkiams nemokama. Pagal negamybinę veiklos priemonę paliekantiems plotus, kuriuose gamybinė veikla nevyksta, numatytos išmokos. ŽŪM traktuoja, kad tie plotai tapatūs ekologinio ūkininkavimo plotams, kuriuose gaminame ekologiškus produktus. Tai lieka neaišku, kodėl toks traktavimas ar „nusiteikimas“.

Ekologiniuose ūkiuose vis labiau trūkstant darbo jėgos, ne vienas ūkininkas, ypač jaunesnio amžiaus, jau svarsto apie robotų įsigijimą, kurie atstotų dalį rankų darbo. Ir ne tik pienininkystės ūkiuose, bet jau ir daržininkystės. Kaip manote, ar jau greitai ateis tas metas, kai ekologinių ūkių savininkai robotams galės patikėti morkų, bulvių ir kitų daržovių auginimą?

Ekologiniai ūkiai – tokie patys kaip ir visi kiti įprastiniai ūkiai. Darbo technologija panaši. Robotai yra ir vienuose, ir kituose. Jeigu parama robotų įsigijimui bus plačiau įtraukta į modernizavimo programas (šiuo metu augalininkystės ūkis negali gauti modernizavimo paramos, net jei jis investuotų į daržininkystės ūkį, kuris yra tarp prioritetinių ūkio šakų), gali būti, jog ir ekologinių ūkių šeimininkai ryšis įsigyti robotų.

Kol kas daugiausiai tarp ekologinių ūkių robotų yra įsigiję ekologiniai pienininkystės ūkiai. Robotus dažniausiai turi specializuoti didesni ūkiai, ir nemanau, kad bent jau artimiausioje ateityje robotizacija ateis į nedidelius šeimos ūkius. Jiems tai būtų pernelyg didelė investicija. Net ir specializuotiems didesniems daržininkystės ūkiams visiška robotizacija yra prabanga. Kiek teko lankytis daržininkystės ūkiuose, ten matyti tik mechanines priemones, atliekančias pusiau automatizuotus darbus – rankomis ravėti jau nereikia, yra padargas, kuris tiesiog atlieka ravėjimo funkciją. Bet tai nėra robotai, kurie matytų žolę ir būtent ją išrautų.

Be paramos nepalieka

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams numatyta skirti paramą žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant ekologinę daržininkystę. Paramą numatyta teikti pagal intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Nurodytos intervencinės priemonės yra skirtos tenkinti skirtingo valdos ekonominio dydžio (VED) žemės ūkio valdų poreikius ir, priklausomai nuo ekonominio valdos dydžio, atitinkamai siūlo skirtingą paramos intensyvumą ir sumą.

Visose nurodytose intervencinėse priemonėse numatyta finansuoti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos įsigijimą, kuri susijusi su žemės ūkio produktų gamyba. Konkretūs tinkamų finansuoti išlaidų kategorijų pavadinimai (pvz., ravėjimo robotai) priemonių įgyvendinimo taisyklėse nenurodyti. Pareiškėjai projekte turi pagrįsti numatytos įsigyti technikos ir įrangos būtinumą žemės ūkio veiklai vykdyti. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pritaria ir skatina ūkininkų iniciatyvą taikyti tvarius žemės ūkio produktų gamybos metodus, atsisakant cheminių priemonių naudojimo augalų apsaugai vykdyti, inovacijų diegimą bei skaitmeninių ūkininkavimo technologijų plėtojimą, todėl ravėjimo robotų įsigijimas gali būti finansuojamas paramos lėšomis, kai jo būtinumas vykdomai veiklai vykdyti yra tinkamai pagrįstas.

2024 m. ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologiją) deklaravo 238,1 tūkst. ha. Nuo 2024 m. pareiškėjų patogumui (tiek pereinantiems prie ekologinio ūkininkavimo, tiek ekologiškai ūkininkaujantiems) skyrus finansavimą iš kaimo plėtros fondo lėšų bei padidinus išmokų dydžius, pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas šiais metais padidėjo net 2 kartus, lyginant su praėjusiais. Ekologiniai (įskaitant pereinančius prie ekologinės gamybos) plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai, padidėjo 27 proc. (2024 m. deklaruota 7,5 tūkst. ha, o 2023 m. – 5,9 tūkst. ha).

Įvertinus 2024 m. deklaravimo rezultatus bei teigiamą jau atliktų pokyčių pagal šią paramos priemonę įtaką, parama išliks, nesikeis. Siekiant ekologiškai ūkininkaujančiųjų aktyvesnio dalyvavimo paramos priemonėje, ŽŪM bendradarbiauja su socialiniais partneriais, svarsto jų pateiktus pasiūlymus bei pagal galimybes į juos atsižvelgia.

Šaltinis: Rima Kazakevičienė, valstietis.lt, 2024-07-26

NMA aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektuose, kurie padeda kurti arba vystyti įvairius informacinių technologijų įrankius, užtikrinančius efektyvų žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos administravimą bei skatinančius pažangų ir tvarų ūkininkavimą.

Vienas iš tokių įrankių – „Sentinel Hub“ platforma, suteikianti galimybę nemokamai ir nuolat stebėti žemės paviršių bei laukus, analizuoti augalų būklę, dirvožemio drėgmę, stebėti sezoninius pokyčius ir klimato kaitos įtaką aplinkai, sudaryti tikslesnius tręšimo ir laistymo planus, tiksliau prognozuoti būsimą derliaus kiekį ir jo kokybę. Platforma padeda ūkininkams lengviau identifikuoti galimas problemas ir laiku imtis reikiamų veiksmų, kad būtų sumažinti nuostoliai ir didinamas ūkio efektyvumas.

Jau nuo 2018 metų NMA aktyviai naudoja „Sentinel Hub“, stebėdama ūkininkų žemės ūkio veiklą, platformos duomenys taip pat yra integruoti į mobiliąją programą „NMA agro“, o nuo šiol ūkininkai galės naudotis ir į lietuvių kalbą išversta platformos versija.

NMA ir toliau diegs inovacijas bei skatins tarptautinį bendradarbiavimą, nes nuolatinis naujų technologijų ir sprendimų diegimas leidžia gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir padeda ūkininkams efektyviau ūkininkauti bei prisitaikyti prie kintančių klimato sąlygų.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-07-26