Žemės ūkio naujienos: 2024-08-23

„Sieksime patobulinti 2025 m. plotinių priemonių deklaravimo taisykles. Tikslas – susitarti ir patvirtinti taisykles per spalio mėnesį. Kviečiu visų partijų atstovus komitete (Kaimo reikalų – ELTA), pabandykime susitarti, nes ūkininkams tai labai svarbu. Reikia, kad jie žinotų metus į priekį, kokia bus deklaravimo tvarka“, – antradienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu teigė K. Starkevičius.

„Paskutinių metų tendencija, kai atidedami deklaravimai, pradedant deklaruot neaiškios taisyklės… Mes turime šituos dalykus pakeisti ir pakeisime. Bet kviečiu visų partijų atstovus kartu sudalyvauti, nes ūkininkams labai svarbu, kokia bus perspektyva, ateitis“, – pažymėjo jis.

K. Starkevičius akcentavo, kad dabartiniai įsipareigojimai yra neaiškūs ir atliekant skaičiavimus pasimesti galėtų ne tik ūkininkai, bet ir Žemės ūkio ministerijos specialistai. „Planuose deklaruotinų daugiamečių pievų plotų optimizavimas, terminų vykdyti įsipareigojimus suvienodinimas, nes dabartiniu metu, jeigu pažvelgsime į terminus, kada reikia vykdyti įsipareigojimus, net ministerijos specialistai pasimestų skaičiuose, nekalbant apie ūkininkus“, – tvirtino konservatorius.

K. Starkevičius Eltai yra teigęs, kad kelias paskutines kadencijas Žemės ūkio ministerijos veikloje trūko aiškios krypties, todėl institucijos keliami reikalavimai ūkininkams tapo nebesuprantami. Be to, jo manymu, instituciją užvaldė „valdininkija“. Todėl, tvirtino politikas, siekiant palengvinti sąlygas ūkininkams ir sumažinti korupcijos apimtis, Lietuvai reikalingas nacionalinis susitarimas dėl žemės ūkio politikos.

Kaip vieną iš pavyzdžių ministras įvardijo pasėlių deklaravimo taisykles, kurios, anot jo, šiuo metu daugeliui žemdirbių yra per sudėtingos. Kritikuodamas esamą tvarką K. Starkevičius taip pat svarsto, kad procesų apsunkinimas gali būti ir viena iš dalies ministerijoje dirbančių asmenų, turinčių ryšių su konsultavimo bendrovėmis, siekiamybė.

Todėl, kaip aiškino politikas, per dešimtmetį ŽŪM trūkstant politinės valios iš ministrų, ministeriją užvaldė valdininkija, kai neturint ilgalaikių susitarimų, dirbama tik siekiant savų tikslų. Kaip aiškino K. Starkevičius, jo siūlomas nacionalinis susitarimas dėl žemės ūkio apibrėžtų deklaravimo taisykles mažiausiai keliems metams į priekį.

Jis pabrėžė, kad iki šiol buvo įsivyravusi situacija, kai taisyklės keitėsi jau vykstant naudmenų ir pasėlių deklaravimui. Ministras taip pat tikisi, kad partijos sugebės susitarti dėl tokio tikslo, bet mano, kad tam gali pakenkti priešrinkiminis laikotarpis.

Šaltinis: delfi.lt, Ignas Dobrovolskas, 2024-08-20

Kaip pranešime teigė Raseinių rajone vystomo augalininkystės ūkio šeimininkas, Raseinių ūkininkų sąjungos pirmininkas Rimas Gunevičius, žieminius miežius savo ūkyje šiemet jis pradėjo kulti trimis savaitėmis anksčiau nei pernai, žieminius rapsus ir kviečius – savaite.

„Problemų anksčiau pradėti derliaus nuėmimo darbus nėra, technika ruošiama dar žiemą arba ankstyvą pavasarį. Kalbant apie finansus, ankstyvesnė derliaus nuėmimo darbų pradžia padėjo mums lengviau atsikvėpti. Augalininkystės ūkiams birželis ir liepa finansiškai paprastai išties sudėtingi mėnesiai, stinga apyvartinių lėšų.

Žieminius miežius pradėjus kulti keliomis savaitėmis anksčiau ir grūdų supirkėjams atsiskaitant laiku, mums dirbti paprasčiau“, – pranešime sako R. Gunevičius. Apyvartinių lėšų stygių, pašnekovo žodžiais, lemia tai, jog pastaruosius porą metų gerokai išaugo trąšų ir augalų apsaugos priemonių kainos. Pernykštis derlius taip pat buvo prastesnis nei tikėtasi. „Grūdų supirkimo kainos keičiasi, bet nedaug, priešingai nei trąšų, augalų apsaugos ar degalų kainos.

Pavyzdžiui, prieš kainų kilimą amonio salietra kainavo 200 eurų už toną, kviečių supirkimo kaina siekė 180 eurų už toną. Dabar amonio salietros tona kainuoja daugiau kaip 300 eurų. Kompleksinių trąšų toną prieš porą metų pirkome už 1500 eurų, praėjusiais metais – už 700 eurų, šiais metais jų kaina siekia apie 600 eurų. Grūdų supirkimo kainos turėtų būti aukštesnės, kad būtų galima bent vidutiniškai ūkininkauti“, – nurodo Raseinių ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Kaip pastebi Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ verslo plėtros vadovė Jolita Rėkutė, prastesnis praėjusių metų derlius, sunkiai prognozuojamos oro sąlygos, įplaukų stygius, derliaus nuėmimo darbams prasidėjus ir tęsiantis, žemės ūkio sektoriuje išties kelia nemažai iššūkių ūkininkams, todėl poreikis apyvartinėms lėšoms nemažėja. „Kreda“ grupės suteiktos paskolos žemės ūkiui pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, augo 18 proc. ir sudarė 87,6 mln. eurų.

Derliaus prognozės – be optimizmo

Kokį derlių ūkininkai prognozuoja šiemet? „Kiek teko bendrauti su Raseinių krašto ūkininkais, kviečių derlius mūsų rajone panašus kaip pernai, skirtumas tik tas, kad grūdų kokybė prastesnė. Praėjusiais metais didesnę dalį sudarė ekstra klasės kviečiai, šiemet aukščiausia klasė – antra. Kalbant apie žieminį rapsą, šie metai taip pat prastesni – tam įtakos turėjo pavasarinės šalnos.

Ūkininkai tikėjosi gausaus derliaus, bet prikūlė gerokai mažiau. Jei pernai derlius buvo skaičiuojamas nuo trijų tonų ir daugiau, tai šiemet – tik nuo dviejų tonų. O po liepos pabaigoje praūžusios audros kai kur iš hektaro teliko tona. 15 proc. kviečių po audros teko palikti laukuose. Įprasta sakyti, kad ūkininkai skundžiasi, tačiau, iš tiesų, mes tik konstatuojame faktus“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Ūkininkas pripažįsta – investicijos ūkyje būtinybė.

Anksčiau į technikos atnaujinimą pavykdavo investuoti kasmet, tačiau šiemet apie investicijas negalvoja. Ūkyje reikalingas purkštuvas, sėjamoji, tačiau kol kas tenka verstis su turima technika – dėl sudėtingų pernykščių metų vis dar tenka kompensuoti praėjusių metų nuostolius.

Šaltinis: delfi.lt, 2024-08-19

Jeigu per mobiliąją programą „NMA agro“ pateikiau nuotraukas dėl liūčių ar kitų ekstremalių reiškinių padarinių, ar man bus taikomos sankcijos?

Pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių ar pavojingų meteorologinių sąlygų (liūčių ar kitų ekstremalių reiškinių) negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą, kuriose būtų užfiksuoti liūčių ar kitų ekstremalių reiškinių paveikti plotai.

Situacijai pagerėjus, atidėtus įsipareigojimus reikia pabaigti įvykdyti.

Jeigu pateiktose nuotraukose matosi ekstremalių reiškinių padariniai, sankcija nebus taikoma. NMA taip pat vadovausis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savivaldybių pateikta informacija apie paskelbtą ekstremaliąją padėtį. NMA tikslas buvo, yra ir bus netaikyti sankcijų ūkininkaujantiesiems.

Jeigu pateiktos nuotraukos nesudarys pagrindo (kils neaiškumų, trūks akivaizdžių įrodymų) NMA priimti sprendimą dėl sankcijų netaikymo, NMA gali prašyti paramos gavėjo pateikti papildomų įrodymų.

Teikiant informaciją per mobiliąją programą „NMA agro“ reikia nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.

Fotonuotraukoje turi aiškiai matytis auginami augalai, turi būti nufotografuota iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėptas bendras lauko vaizdas.

Informaciją apie programos „NMA agro“ panaudojimo galimybes, pranešimo siuntimo, nuotraukų fotografavimo instrukciją bei kitą naudingą informaciją galima rasti svetainėje www.nmaagro.lt.

Ar per mobiliąją programą „NMA agro“ nuotraukas dėl liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių padarinių turiu pateikti ir tuo atveju, jeigu savivaldybėje, kurioje deklaruoti plotai išmokoms gauti, paskelbta ekstremalioji padėtis?

Taip, pareiškėjai, kurie dėl ekstremalių ar pavojingų meteorologinių sąlygų (liūčių ir kitų ekstremalių reiškinių) negalės įvykdyti įsipareigojimų, turi per 15 darbo dienų nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių atsiųsti nuotraukas per „NMA agro“ programą, kuriose būtų užfiksuoti liūčių ar kitų ekstremalių reiškinių paveikti plotai. Sankcijų netaikymo sprendimas priimamas konkretaus ūkio lygiu, individualiai, todėl nuotraukos yra reikalingos.

Ar galima pateikus nuotraukas per „NMA agro“ programą neišlaikyti deklaruoto pasėlio iki rugpjūčio 1 d.?

Taip, galima.

Kada galima sutvarkyti žaliąjį pūdymą?

Norint žaliąjį pūdymą išlaikyti trumpiau nei iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d., prieš žaliosios masės įterpimą į dirvą ar jos sutvarkymą per mobiliąją programą „NMA agro“ privaloma pateikti auginamo mišinio nuotraukas. Žaliasis pūdymas gali būti įterpiamas į dirvą, voluojamas, smulkinamas arba skutamas.

Pareiškėjas, norėdamas atsiųsti žaliojo pūdymo nuotraukas tam, kad galėtų jį įterpti neišlaikęs numatytą laiką (iki rugpjūčio 1 d.), „NMA agro“ programoje turėtų pasirinkti tipą „Pranešti apie atliktą veiklą“ ir potipį „išlaikytas pasėlis iki rugpjūčio 1 d.“.

Tuo atveju, jeigu pareiškėjas siųsdamas nuotraukas pasirinktų kitą atliktos veiklos tipą, pvz., „pūdymas“ ir potipį „žaliajame pūdyme einamaisiais metais pasėti žemės ūkio augalai“, nuotraukos taip pat būtų gautos ir įvertintos.

Fotonuotraukoje turi aiškiai matytis augalai, turi būti nufotografuota iš skirtingų to paties lauko vietų ir aprėptas bendras lauko vaizdas.

Ką reiškia, jeigu Informaciniame portale ALNSIS stebimas laukas oranžinis?

Oranžine spalva žymimi laukai, kuriuose nustatyta, kad reikalavimas neįvykdytas, tačiau dar nesuėjęs reikalavimo įvykdymo terminas, pvz., nustatyta, kad laukas nebuvo šienautas bent vieną kartą iki liepos 27 d., tačiau šienavimo terminas yra rugsėjo 1 d.

Ką reiškia, jeigu Informaciniame portale ALNSIS stebimas laukas geltonas?

Geltona spalva žymimi laukai, kai trūksta palydovinių duomenų reikalavimo atitikčiai lauke nustatyti.

Primename, kad dėl laiko, reikalingo palydovinių stebėjimo duomenų rezultatams apdoroti, duomenų parodymo Informaciniame portale data iki 10 dienų vėlesnė už rezultato užfiksavimo datą.

Jeigu Informaciniame portale rodoma žalia spalva, ar galiu būti tikras, kad laukas laikomas prižiūrimu tinkamai?

Taip, tačiau išskirtiniais atvejais lauke gali būti atlikta patikra vietoje ir nepriklausomai nuo stebėsenos rezultato paraiška bus vertinama vadovaujantis patikros vietoje rezultatais.

Paaiškiname, kad lauke gali būti stebimi keli reikalavimai, tad svarbu atkreipti dėmesį į konkrečiam reikalavimui rodomą spalvą.

Naudojantis mobiliąja programa „NMA agro“ pateikiau informaciją apie nesudygusius, prastai sudygusius pasėlius – kaip žinoti, kad nuotraukos gautos?

Pareiškėjai ir paramos gavėjai per „NMA agro“ programą pateikę nuotraukas jas po 2 darbo dienų gali matyti NMA informacinio portalo pranešimų skiltyje. Esant dideliam gaunamų nuotraukų skaičiui, nuotraukos gali būti matomos po 3–5 d. d.

Šaltinis: nma.lt, 2024-07-19

„Kai prasideda grūdų vežimas, teritorijoje jie juos kaupia atvirai ir būna dideli kiekiai ir jie sulyja, visas tas vandenėlis per šulinukus teritorijoje patenka į mūsų melioracijos griovį“, – pasakoja bendrijos valdybos pirmininkė Loreta Žukauskienė.
Vanduo esą užsistovi, rūgsta, gyventojai juokauja, kad tada uodžia verdamos naminės degtinės kvapą.

„Kvapas yra toks raugo, kaip čia išsireikšti… tikrai nemalonus kvapas“, – pripažįsta Kretingos rajono gyventoja Adelė. „Kalnai, kalnai, kalnai ir ką, jie rūgsta, šyla, švinksta, lietus palyja, va per mūsų kanaliuką teka į mūsų tvenkinį“, – sako kita Kretingos rajono gyventoja Vaida.

Pastebėję nuotekas, žmonės kvietė aplinkosaugininkus. Šie sako vykę du kartus. Gyventojai tikina, kad prieš antrąkart atvykstant aplinkosaugininkams įmonės teritorijoje plušo darbininkai, šlavė grūdus, pjovė krūmus prie melioracijos griovio.

„Buvo kalbama, kad įmonėje, kuri vykdo grūdų supirkimo, džiovinimo ir sandėliavimo veiklą, rūgsta grūdai ir todėl nuotekos bėga į aplinką, tačiau, nuvykus į vietą, nei grūdų teritorijoje buvo fiksuota, nei bėgančių nuotekų“, – tvirtina Klaipėdos aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Laura Dagilienė.

Teko kviesti ugniagesius, jie ištiesė užtvaras.

„Susiduriam su Aplinkos apsaugos agentūros neveiksnumu: tikrai ne meras ar jo komanda turėtų spręsti, kokių reikėtų imtis veiksmų. Manyčiau, jeigu praeitos savaitės pabaigoje buvo atvažiavę jie, jie ir turėjo suformuoti visą veiksmų planą, ką mes turim padaryti, kurioje vietoje ką turim uždėti, o dabar tik kovojam su padariniais – tai yra blogiausia“, – teigia Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

Aplinkosaugininkai sako, kad įmonė po skundų tikrinta ir prieš ketverius metus, rudenį bus imami mėginiai, kokios nuotekos išleidžiamos į nuotekų tinklus. Bendrovės vadovas sako, kad Kretingoje gamybos nevykdo, čia grūdai tik superkami ir sandėliuojami.

„Kada vyksta veikla, įvažiuoja grūdai, grūdai yra smulkūs, dalį jų nuplauna, dalį jų nuplauna į griovius, nueina su lietaus vandenim – galbūt į tvenkinius ar panašiai, bet tai yra tiktai organika ir jokios taršos tenais nėra“, – tvirtina įmonės „Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas.

Įmonė planuoja pati pradėti rinkti ir lietaus vandenį bei prisijungti prie bendro Kretingos lietaus nuotekų tinklo. Aplinkosaugininkai žada bendrovę tikrinti neįspėję.

Šaltinis: lrt.lt, Jovita Gaižauskaitė, Kristina Karlonė, LRT TV naujienų tarnyba, 2024-08-22

Ministras K. Starkevičius, pristatęs mūsų šalies žemės ūkio pasiekimus, pabrėžė, kad greitai prie naujų iššūkių prisitaikantis Lietuvos maisto ir gėrimų sektorius yra vienas inovatyviausių, taip pat labiau nei bet kada anksčiau orientuotas į tvarumo tikslus. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktai eksportuojami į 157 šalis.

Ministras akcentavo, kad Lietuva vertina santykius su JAE, kuriuos laiko savo pagrindiniu partneriu Persijos įlankos regione. K. Starkevičius kvietė JAE investuoti ne tik į žemės ūkio pramonę, bet ir į Lietuvos energetikos infrastruktūrą. Pasak ministro, Lietuvos įmonės yra pasirengusios pasiūlyti JAE vartotojams produktus, atitinkančius griežtus kokybės reikalavimus. „Ginkluoti konfliktai, tokie kaip Rusijos agresyvus karas Ukrainoje, karas Artimuosiuose Rytuose, atskleidė pasaulinių maisto tiekimo grandinių trapumą. Turime imtis ryžtingų veiksmų ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant išlaikyti atvirą prekybą maistu“, – sakė ministras.

JAE delegacijos vadovas džiaugėsi pirmą kartą lankydamasis Baltijos jūros regione: „Lietuviai mums yra itin artimi, turime daug bendro. Lietuva, kaip ir JAE, savo ekonomiką užaugino per itin trumpą laiką. Geopolitinių iššūkių akivaizdoje aprūpinimo maistu saugumas tampa vienu didžiausių prioritetų, todėl matome daug bendradarbiavimo galimybių.“ Pasak ministro H. E. Abdullah Bin Touq Al Marri, jų šalyje auga kokybiškų maisto pramonės žaliavų ir produktų paklausa. JAE, importuojanti net 95 proc. žemės ūkio ir maisto produktų, ypač akcentuoja maisto saugą. Ši šalis siekia ir pati apsirūpinti maistu, domisi pažangiomis technologijomis, vertina ekologišką produkciją, tvarumą. JAE investuoja ir į dideles fermas Egipte, Namibijoje, Pietų Amerikoje.

Šiemet Lietuva ir JAE pasirašė memorandumą, skirtą skatinti ir stiprinti abiejų šalių įmonių bei institucijų bendradarbiavimą daugelyje su žemės ūkiu ir maisto pramone susijusių sričių. Dvišalio susitikimo metu buvo sutarta sukurti Lietuvos ir JAE ministerijų darbo grupę, siekiant techniškai įgyvendinti iškeltus tikslus.

JAE ministras daug dėmesio skyrė ir Dubajuje kasmet vykstančiai vienai didžiausių pasaulyje tarptautinių maisto pramonės parodų „Gulfood“, kurioje sėkmingai dalyvauja ir Lietuvos įmonės.

Šiandien žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus dalyvavo ir pirmajame Tarpvyriausybinės Lietuvos Respublikos ir JAE komisijos posėdyje, kurį Vilniuje suorganizavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jame sutarta dalintis žiniomis ir gerąja patirtimi ekologinio ūkininkavimo, tvarių maisto sistemų, klimato kaitai palankaus žemės ūkio, maisto saugos, augalų ir gyvūnų sveikatos klausimais. Posėdyje viceministras sveikino Lietuvos ir JAE ekonominių santykių stiprėjimą, ypač žemės ūkio srityje, bei pabrėžė siekį glaudžiau bendradarbiauti aprūpinimo maistu saugumo, inovacijų vystymo bei prekybos srityse. „Akivaizdu, kad Lietuvos įmonės yra itin suinteresuotos JAE rinka, o mes esame pasiryžę padėti joms atrasti naujus rinkos segmentus, dalyvaujant įvairiose maisto produktų ir gėrimų parodose bei toliau stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą“, – sakė V. Tomkus.

Pernai žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į JAE sudarė 16,1 mln. EUR (5,4 proc. daugiau nei 2022 m.). Eksporto struktūroje pagal šalis JAE buvo 52 vietoje iš 157 eksporto partnerių. Net 75 proc. į JAE 2023 metais eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų buvo lietuviškos kilmės. Daugiausia eksportuota paruoštų maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, koncentruoto pieno ir grietinėlės, sūrių ir varškės, salyklinio alaus, žuvų filė ir kitos žuvų mėsos ir kt.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-08-22