Žemės ūkio naujienos: 2024-09-11

Ministerijos teigimu, šiemet šiai paramai numatyta 44,9 mln. eurų. Pernai išmokas gavo 17,3 tūkst. karvių augintojų, jiems išmokėta 44 mln. eurų.

Išmokas gaus jos deklaruodami plotus paprašę ūkininkai, taip pat ji bus skiriama už nuo gegužės iki liepos įregistruotose valdose nepertraukiamai išlaikytas karves.

Papildomą 30 eurų išmoką už karvę šiemet galės gauti kooperatyvo nariai, jam pardavę pieną perdirbti, 10 eurų – jeigu banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo 2023 metų gegužės iki 2024 metų liepos.

Paramos diferencijavimas pagal keturias pakopas numatytas 2023–2027 metų žemės ūkio strateginiame plane. Anksčiau ministerija yra teigusi, kad parama diferencijuota siekiant ją paskirstyti tikslingiau ir efektyviau.

Šaltinis: lrt.lt, 2024-09-10

Metodika, aktuali NMA klientams, įgyvendinantiems investicinius projektus pagal populiariausias kaimo plėtros programų paramos priemones, visuomenei jos rengėjų – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovų, buvo pristatyta dar šių metų pavasarį, o visą šį laiką, atsižvelgus į gausias ir svarbias visuomenės bei socialinių partnerių pastabas ir pasiūlymus, buvo aktyviai tobulinama. Metodika, iš pradžių sukurta remiantis teoriniu pagrindu, buvo maksimaliai priartinta prie praktikos visuomenės pastebėjimų dėka.

Pagrindiniai atnaujintos Metodikos pakeitimai, dėl kurių buvo koreguota didžioji dalis visos Metodikos, susiję su padidintu traktoriaus galios poreikiu ūkiams iki 100 ha, patikslintomis purkštuvo ir trąšų barstytuvo potencialo skaičiavimų reikšmėmis, pakoreguota krautuvo panaudojimo reikšme, pagerinta plūgo panaudojimo reikšme, taip pat papildyta informacija dėl investicijos pasirinkimo, taikant minimalią rinkoje parduodamą investicijos parametrą.

Metodiką paskelbus TAPIS, bus galimybė pateikti paskutines pastabas ir pasiūlymus ją koreguoti. Apie Metodikos paskelbimą TAPIS informuosime atskirai.

Primintina, kad remiantis Metodika galės būti vertinamos paraiškos, kuriose numatyta įsigyti žemės ūkio techniką ir įrangą, nustatant jų faktinį poreikį įgyvendinant investicinius projektus. Pateiktos pastabos yra itin naudingos tobulinant šį pagalbos įrankį. Svarbu pažymėti, kad Metodika bus rekomendacinio pobūdžio.

Rengiant šį dokumentą atsižvelgta į šiuolaikines technologijas, technikos bei įrangos pasiūlą rinkoje ir kt. Ji bus taikoma kompleksiškai, įvertinant jau turimą ūkyje bei planuojamą įsigyti techniką / įrangą, planuojamą ūkio augimo potencialą, numatytąprojekte. Metodiką planuojama reguliariai peržiūrėti ir aktualizuoti, atsižvelgiant į technologines naujoves, šiuolaikinių technologijų, technikos bei įrangos pasiūlą rinkoje.

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-10

Miežiai (2,546 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 185,23 EUR/t), kvietrugiai – į Latviją (vidutinė kaina – 233,55 EUR/t).

Rapsų eksportas 2024 m. liepos mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, buvo didesnis 2,3 karto (sudarė 37,379 tūkst. t). Jie buvo išvežti į Latviją ir Suomiją (vidutinė kaina – 421,40 EUR/t).

Šaltinis: Agro RINKA nr. 15 (451), 2024-09-02

Tai – gera žinia. Nes paramos priemonės, susijusios su investicijomis į žemės ūkio valdas, pastaruosius du dešimtmečius – nuo Lietuvos įstojimo į ES – buvo pačios populiariausios. Jų patrauklumas nemenksta, nes technika bei įranga – susidėvi, ūkius reikia nuolat modernizuoti, o jauniems ūkininkams – įsikurti.

Du būdai paramai gauti

Nuo šių metų spalio 7-osios iki lapkričio 4-osios supaprastinta tvarka ūkininkai bei bendrovės – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys – galės kreiptis investicinės paramos. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ūkiams modernizuoti supaprastinta tvarka bus skirta 40 mln. eurų.

Tuo pat metu ūkininkai bus pakviesti teikti paraiškas ir paramai supaprastinta tvarka gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Jai skirtų lėšų biudžetas sudaro 13,5 mln. eurų.

Didelis įrangos poreikis

„Didinsime braškyną, tad reiks kuo įvairiausios technikos. Šiemet braškėmis prie namų buvome užsodinę vos 10 arų, bet viską darėme rankomis – sodinome, ravėjome. Ir labai pavargome. Nestatysime šiltnamių braškėms – auginamos lauke jos yra daug skanesnės, o ir paklausa – nemenka“, – sakė Utenos rajone Paluobio kaime savo ūkį įsteigusi Emilija Seibutytė Leipuvienė. Jos vyras turi ūkininkavimo patirties, o šiemet to ėmėsi ir Emilija.

Kartu jie braškyną ketina padidinti iki 50 arų, o vėliau – dvigubai išplėsti. „Braškininkams reikia daug įrangos, mes jos dar neturime. Reikės mažo traktoriaus, kurį vairuojant nereikia vairuotojo pažymėjimo. Reikės vagotuvo, daigų sodinamosios, ravėtuvo, plėvelės vyniotuvo. Reikės ir ant žemės klojamos plėvelės, laistymo sistemos, vandens siurblio. O jei dar teks įsirengti vandens gręžinį, tuomet iki lauko elektros kabeliams nutiesti prireiks turėti reikalų ir su ESO – Energijos skirstymo operatoriumi“, – paaiškino Emilija.

Susikaupė lėšų likutis

Pasak Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorės Jurgitos Stakėnienės, projektai, kuriems paramos lėšų buvo skirta įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programą, artėja link pabaigos. „Regime tendenciją – kai kurie ūkininkai dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti projektų ir atsisako paramos.

Prognozuojama, kad iki projektams pagal minėtą programą skirto laiko pabaigos – iki 2025-ųjų birželio 30 dienos, paramai investicijoms į žemės ūkio valdas bus sutaupyta apie 13,5 mln. eurų KPP lėšų. Norime, kad jos būtų tikslingai panaudotos, o laiko liko nedaug, tad infrastruktūrai įrengti ar statyboms, ko gero, jo nepakaktų, nebent nesudėtingiems statiniams. Tačiau paramos priemonė būtų patraukli ūkiams, kurie planuoja įsigyti žemės ūkio technikos ar įrangos. Štai todėl vienu metu planuojame paskelbti du kvietimus paraiškoms supaprastinta tvarka teikti.

Ūkininkai galės rinktis, kurios priemonės sąlygos jiems yra priimtinesnės“, – kalbėjo J. Stakėnienė. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšų likutis priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“ po lygiai – po 3,37 mln. eurų – bus padalintas visiems keturiems sektoriams: pieninei galivijininkystei, mėsinei gyvulininkystei, sodininkystei – uogininkystei – daržininkystei bei augalininkytei.

„Paprastesnių investicijų poreikis yra didžiulis, ūkiams nuolat reikia kokios nors žemės ūkio technikos, todėl ir Strateginiame plane yra sudaryta galimybė jai reikalingų investicijų kreiptis pagal supaprastintąją tvarką. Kiekvienam iš minėtų keturių žemės ūkio sektorių numatyta po 10 mln. eurų. Kadangi projektų įgyvendinimo laikas šiuo atveju – ilgas, ūkininkai supaprastintu būdu pateikę paraiškas gali imtis ir statybų.

Ir vienu, ir kitu atveju didžiausia projektui įgyvendinti reikalingos investicijoms skirta suma sieks iki 80 tūkst. eurų. Tačiau tiek pagal KPP, tiek pagal Strateginį planą ūkininkai gali kreiptis dar ir lengvatinės paskolos, kurios numatyta didžiausia suma yra 200 tūkst. eurų. Paskatintume tai daryti per INVEGA, nes tuomet paskolos palūkanos būtų mažesnės“, – priemonių skirtumus apibūdino J. Stakėnienė.

Kaip pasirinkti?

Kitas skirtumas – paramos intensyvumas. Pagal KPP priemonę paramos intensyvumas išlieka toks, koks ir buvo ankstesniuose kvietimuose: pieninei galvijininkystei, mėsinei gyvulininkystei bei vaisių, uogų ir daržovių augintojams jis sieks 50 proc., javų augintojams – 40 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Tuo tarpu SP priemonėje visiems sektoriams, kuriems paraiškos paramai teikiamos supaprastinta tvarka, intensyvumas sudarys 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Ir KPP, ir SP jauniesiems ūkininkams – tiems, kurių ūkis įsteigtas ne seniau kaip prieš penkerius metus ir kurie ne vyresni nei 40 metų amžiaus, paramos intensyvumas yra 20 proc. didesnis.

Apskritai, pasak J.Stakėnienės, jauniesiems ūkininkams įsikurti Strateginiame plane numatyta specialiai jiems skirta intervencinė priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Teikiantieji paraiškas pagal šią priemonę turi galimybę gauti ir lengvatinę paskolą, – anksčiau to nebuvo. Į ką tad ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį, rinkdamiesi, pagal kurią priemonę teikti paraiškas? „Pagal KPP konkurencija dėl paramos projektams yra didesnė, nes uogininkams, daržininkams, mėsinės gyvulininkystės ir pienininkystės sektoriams dešimtadaliu yra didesnis paramos intensyvumas nei Strateginio plano priemonėje, bet projektui įgyvendinti bus skirtas vos pusmetis. Štai todėl svarbu būtų peržiūrėti paraiškų atrankos kriterijus ir įvertinti, kurie yra palankesni – koks praeinamasis balas ir kur daugiau galimybių gauti paramos“, – paaiškino J.Stakėnienė.

Dar vienas skirtumas – pagal KPP priemonę supaprastinta tvarka paramos gali prašyti mažesni ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis (VED), išreikštas produkcijos standartine verte, yra didesnis nei 8 tūkst. eurų. Pagal SP parama supaprastinta tvarka bus teikiami didesniems ūkiams, kurių VED didesnis nei 30 tūkst. eurų.

Supaprastinta tvarka

Pasak J. Stakėnienės, ūkininkams yra patrauklu teikti paraiškas supaprastinta tvarka tuomet, kai projektai – nedideli. „Tokiais atvejais nereikia teikti verslo plano kaip atskiro dokumento, o tam tikri klausimai yra integruoti į elektroniniu būdu pildomą paraišką. Be to, teikiant paraiškas supaprastinta tvarka, neprašoma ūkio ekonominio gyvybingumo prognozių, kurios yra būtinos, kai reikia didesnių investicijų, pavyzdžiui, 0,5 mln. eurų paramos.

Teikiant paraiškas supaprastinta tvarka prašoma nurodyti dabartinę ūkio ekonominę padėtį – koks yra grynasis jo pelningumas. Svarbu, kad ūkis dirbtų nenuostolingai – kad pajamos prilygtų išlaidoms, o skolos rodiklis nebūtų didesnis už 0,65. Kadangi gamtos sąlygos ūkių veiklai daro didelę įtaką, paraiškoje galima pateikti tų metų (praėjusių ataskaitinių arba ataskaitinių) ekonominius rodiklius, kurie buvo palankūs“, – paaiškino pašnekovė.

Paskaičiuos įkainius

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinė priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ūkiams suteikia galimybę įsigyti įvairios žemės ūkio technikos. Tačiau paramos taisyklėse atkreipiamas dėmesys į reikalavimus, susijusius su ekologija, pavyzdžiui, traktoriai turi turėti ne žemesnį kaip V etapo išmetamųjų teršalų ribinės vertės (Stage V standarto) variklį. Pasak J. Stakėnienės, siekiama, iki paraiškų rinkimo pradžios – iki spalio mėnesio, būtų paskaičiuoti ir tam tikros žemės ūkio technikos bei įrangos kategorijų įkainiai.

Šiuo metu tokie įkainiai yra paskaičiuoti naujų pieno ūkio fermų statyboms bei grūdų elevatoriams. Tai sudaro sąlygas ūkininkams paprasčiau įvykdyti projektus, jiems nebereikia teikti komercinių pasiūlymų. Jie samdo kokius nori rangovus bei pasirinkrinai perka statybines medžiagas, svarbiausia – statinys, ir už jo statybas sumokama pagal kvadratinio metro įkainius. „Svarbu ir tai, kad Strateginio plano priemonėje sudarėme galimybę paraišką teikti kartu su partneriu, pavyzdžiui, tėvui su sūnumi, ūkininkaujantiems kaimynams, kurie gauna pajamas iš žemės ūkio veiklos. Tai sudaro galimybę įsigyta technika naudotis abiem ūkiams. Yra atvejų, kai broliai ir sesės ūkininkauja kartu, ir ta pačia technika apdirbami abiejų laukai“, – sakė J.Stakėnienė.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2024-09-09

Lietuvos žemės ūkio eksporto skatinimo patarėjų tarybos posėdyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasidžiaugė jau kelerius metus sėkmingai veikiančia taryba bei padėkojo Lietuvos įmonių atstovams už aktyvų bendradarbiavimą ir įsitraukimą.

„Nepaisant Lietuvos eksporto apimčių mažėjimo, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas pastaraisiais metais išliko stabilus, o lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas, ypač perdirbtų, aukštesnės pridėtinės vertės produktų, auga. Nepaisant geopolitinių ir ekonominių iššūkių, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto rinkos toliau diversifikuojamos. Lietuvos eksportuotojai sėkmingai plečiasi į naujas rinkas, vis daugiau ir įvairesnių produktų išvežama į daugiau kaip 150 pasaulio šalių. Tačiau negalime sustoti, todėl labai svarbu ir toliau ieškoti naujų rinkų lietuviškai produkcijai“ – sakė žemės ūkio ministras K. Starkevičius.

2024 metais Lietuvos maisto pramonės įmonėms suteikta galimybė dalyvauti 13-oje tarptautinių maisto pramonės parodų, organizuojamos išvykstamosios bei atvykstamosios verslo misijos. Taip pat organizuojami Lietuvos maisto sektoriaus populiarinimo renginiai ir seminarai apie žengimą į svarbiausias perspektyvias eksporto rinkas. Iš viso 2023-2024 m. (I-II ketv.) ŽŪM suteikė 1,185 mln. eurų paramos, kuri skiriama dalinai padengti maisto pramonės sektoriaus įmonių dalyvavimo parodose bei verslo misijose kaštus.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas stabiliai auga į prioritetines rinkas (Jungtinė Karalystė, Japonija, Vokietija, JAV, Jungtiniai Arabų Emyratai), tai rodo, kad vykdomos eksporto skatinimo iniciatyvos duoda apčiuopiamų rezultatų ir padeda Lietuvos įmonėms sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose.

Tarybos nariai posėdyje taip pat diskutavo dėl 2025 m. žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto skatinimo veiklų prioritetų, tarptautinių verslo misijų ir kitų eksporto skatinimo veiklų, taip pat pritarė rezerviniam tarptautinių maisto parodų sąrašui.

Lietuvos žemės ūkio eksporto skatinimo patarėjų tarybos veikloje dalyvauja Vyriausybės, Užsienio reikalų ir Žemės ūkio ministerijų, mėsos, pieno gamintojų asociacijos, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija, taip pat didžiausių maisto pramonės įmonių (eksportuotojų) atstovai.

Lietuvos žemės ūkio eksporto skatinimo patarėjų taryboje pritarta dėl Lietuvos dalyvavimo šiose prioritetinėse tarptautinėse maisto parodose: „ISM 2025“ (vasaris, Kelnas, Vokietija), „Fruit Logistica 2025“ (vasaris, Berlynas, Vokietija), „Biofach 2025“ (vasaris, Niurnbergas, Vokietija), „Gulfood 2025“ (vasaris, Dubajus, JAE), „Natural products EXPO WEST 2025“ (kovas, Anaheimas, JAV), „Foodex Japan 2025“ (kovas, Tokijas, Japonija), „PLMA 2025“ (gegužė, Amsterdamas, Nyderlandai), „Gulfood GREEN + ISM middle east + PRIVATE LABEL middle east“ (rugsėjis, Dubajus, JAE), „Anuga 2025“ (spalis, Kelnas, Vokietija), „PLMA‘s Trade Show 2025“ (lapkritis, Čikaga, JAV), „Gulfood Manufacturing 2025“ (lapkritis, Dubajus, JAE) ir „Food Ingredients Europe 2025“ (lapkritis/gruodis, Frankfurtas, Vokietija).

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-10