Žemės ūkio naujienos: 2024-09-13. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Seimas uždraudė veisti, parduoti, eksponuoti gyvūnus su veterinarų pakeista išvaizda
Seimas ketvirtadienį priėmė gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus, kuriais draudžiama veisti, parduoti bei eksponuoti gyvūnus, kuriems yra karpytos galūnės, išpeštos plunksnos, pažeistos balso stygos. Parlamentui pritarus pataisoms, nebus galima veisti, parduoti ir eksponuoti gyvūnų, kuriems, siekiant pakeisti jų išvaizdą ar fiziologines funkcijas, pažeidžiant gyvūno kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, būtų atliktos veterinarinės procedūros.
Tokios kaip patrumpintos ausys, barzdelės, skiauterės, snapai, uodegos, o taip pat pažeidžiamos ar pašalinamos balso stygos, kanopos, iltys arba ragai, nagai, sparnai, išpeštos plunksnos.
Parduoti gyvūnus bus galima atvejais, numatytais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtintuose veterinarijos reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams ir prekybai gyvūnais augintiniais.
Pataisoms pritarė 80 parlamentarų, prieš buvo 13, susilaikė 15 Seimo nariai.
Šis draudimas nebus taikomas gyvūnams, kuriems tokios draudžiamos procedūros atliktos iki 2013 metų.
Dalis parlamentarų siūlė minėtą laikotarpį skaityti nuo pataisų priėmimo, tai yra 2024 metų, tačiau tokiam pasiūlymui Seimas nepritarė.
Aplinkos apsaugos komitetas pažymėjo, jog toks siūlymas prieštarauja įstatymo pakeitimo tikslui. Taip pat pasitaiko atvejų, kad gyvūnų savininkai, veisėjai, prisidengdami gyvūnų įvežimu ar turizmu iš trečiųjų šalių, nelegaliai atlieka draudžiamas veterinarines procedūras.
Pataisų iniciatorės „laisvietės“ Ievos Pakarklytės teigimu, tvarka sugriežtinta praėjus 21 metams nuo tada, kai Lietuvoje buvo uždrausta gyvūnams kirpti ausis, uodegas ne dėl medicininių priežasčių.
„Tai yra vertybinis projektas. Šiandien mes turime atsakyti, ar valstybė nori parodyti savo poziciją dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, ar nori skatinti tokį elgesį, ar nori jį riboti“, – kalbėjo ji.
Už balsuoti kvietė ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė.
„Šiandien mes toleruojame, kad parodose būtų eksponuojami, demonstruojami šunys, kuriems yra pakirptos uodegos, ausys. Mes toleruojame žiauraus elgesio atvejo apdovanojimus“, – pabrėžė parlamentarė.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis ir prieš pakeitimus balsuoti kvietęs Aidas Gedvilas sakė, jog pataisos pažeidžia piliečių, kinologų lūkesčius.
Pasak jo, gyvūnų augintinių veisimas yra teisėta verslo šaka, o draudimas „sužlugdys gyvūnų veisimu besiverčiančius verslus“.
„Močiutė turės tokį šuniuką, o anūkui padovanoti negalės, nes politikai bus uždraudę“, – juokavo „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Įstatymo pakeitimai turėtų įsigalioti šių metų lapkritį.
Šaltinis: Paulius Perminas, lrt.lt, 2024-09-13
Gaunantieji susietąją paramą už vaisius, uogas, riešutus ir daržoves turi pateikti derliaus nuotraukas
Pareiškėjai, pateikę paraiškas dėl susietosios paramos už vaisius, uogas, riešutus ir daržoves, iki spalio 1 d. per „NMA agro“ programą turi pateikti užauginto derliaus nuotraukas. Ūkininkai, deklaruojantys bendrai 2 ha ir didesnį vaisių, uogų, daržovių atvirame grunte ar 1 ha ir didesnį moliūgų ar riešutų plotą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki pirmo derliaus nuėmimo, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 d., per „NMA agro“ programą turi pateikti nuotraukas iš kiekvieno lauko kelių skirtingų vietų.
Nuotraukose turi aiškiai matytis užaugintas derlius (šakniavaisių atveju – jų šaknys) ir bendras lauko vaizdas.
Tais atvejais, kai užauginto derliaus nėra, tačiau nuotraukose matomi, pvz., gyvi, nenudžiūvę vaismedžiai, jauni sodinukai, ir jei jie tame pačiame lauke yra deklaruojami ne trumpiau kaip 3 metus, tai nebus laikoma neatitiktimi nustatytiems reikalavimams.
Atkreipiame dėmesį, jog ūkininkams, kurie einamaisiais metais nepateikia nuotraukų iš deklaruoto lauko, susietoji parama už vaisių, uogų, riešutų ir daržovių auginimą nėra skiriama.
Pavėluotai nuotraukos priimamos iki spalio 15 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną (savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena) susietosios paramos suma už vaisių, uogų, riešutų ir daržovių auginimą atvirame grunte mažinama 1 proc. Po spalio 15 d. pateiktos nuotraukos yra neadministruojamos, išskyrus atvejus, kai vėlavimą lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, – tokiu atveju parama nemažinama.
Pareiškėjams, deklaruojantiems susietajai paramai už vaisius, uogas ir daržoves atvirame grunte gauti mažesnį kaip 2 ha lauką, o riešutų mažesnį kaip 1 ha plotą, reikalavimas pateikti nuotraukas netaikomas.
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-12
Sprendimai dėl pažeidimų administravimo bus greitesni
Žemės ūkio ministro įsakymu atlikti „Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių“ pakeitimai, kurie leis sutaupyti administracinius kaštus ir sutrumpins pažeidimų administravimo procesą.
Taisyklių pakeitimai numato, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar teismo procesą užbaigiančiai nutarčiai arba ikiteisminis tyrimas užbaigiamas prokuroro nutarimu ir visa apimtimi patenkinamas agentūros civilinis ieškinys ir grąžinama visa išmokėta parama, dėl priimto sprendimo Nacionalinio mokėjimo agentūra naujo tyrimo nebeatlieka. Tokiu atveju, jei tyrimas buvo pradėtas ir sustabdytas, jis yra nutraukiamas.
Siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų panaudojimą bei trumpinti sprendimų priėmimo procedūras, taisyklėse nuo 50 000 Eur iki 150 000 Eur padidinta suma dėl pažeidimų bei nuo 10 000 Eur iki 50 000 Eur dėl išimtinių aplinkybių taikymo. Viršijus šias sumas, Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimui reikalingas Žemės ūkio ministerijos pritarimas.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-11
Iniciatyva: Ekologijos dieną rinkis ekologišką produktą bent vieną!
Rugsėjo 23-iąją, kai Europos Sąjungos šalys oficialiai mini Ekologijos dieną, ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ kviečia jungtis prie iniciatyvos „Ekologijos dieną rinkis ekologišką produktą bent vieną“. Tegul tądien jūsų pirkinių krepšelyje, virtuvėje ar tarp ingredientų vakarienei, ruošiamai šeimai, sau, artimiesiems ar draugams, bent vienas maisto produktas bus ekologiškas!
Kodėl verta rinktis ekologiškus?
Ekologiški produktai yra išskirtiniai – jie auginami ir gaminami naudojant natūralius procesus ir medžiagas, be cheminės taršos, be genetiškai modifikuotų organizmų. Tai atsakingai užaugintas, rūpestingai pagamintas, aukštos kokybės maistas.
Todėl ekologiškas maistas, vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, visų pirma naudingas pačiam žmogui, jo sveikatai. Taip pat ekologinė gamyba padeda tausoti mūsų aplinką – saugoti vandenį, dirvožemį, gyvūnų ir augalų sveikatingumą, kovoti su klimato kaitos padariniais.
Įsigydami ekologiškus produktus dar ir palaikome sąžiningus ūkininkus, gamintojus bei prekiautojus, įdedančius daug pastangų, kad šie produktai būtų atitinkamai užauginti, pagaminti ir saugiai pasiektų mūsų stalą.
Idėja – pokyčių pradžiai išbandyti bent vieną ekologišką produktą!
ES šalys rugsėjo 23-iąją oficialiai mini Ekologijos dieną – organizuojamos akcijos, iniciatyvos, renginiai, skirti didinti visuomenės informuotumą apie ekologiškus produktus ir skatinti jų vartojimą.
Lietuvoje „Ekoagros“ jau antrus metus kviečia jungtis prie iniciatyvos „Ekologijos dieną rinkis ekologišką produktą bent vieną“.
Iniciatyvos tikslas – įkvėpti žmones dažniau rinktis ekologiškus produktus, kad šis vienkartinis sąmoningas pasirinkimas ateityje taptų jų įpročiu. O didesnis vartojimas paskatintų ir gamybos augimą.
Ekologijos dieną kviesime bent vieną iš savo kasdienių maisto produktą pakeisti ekologišku (sveikintina ir daugiau, žinoma). Patyrinėti skonio skirtumus. Pasidomėti, kuo ir kodėl ekologiški produktai išskirtiniai. Pasidžiaugti šiuo savo sąmoningu pasirinkimu, galbūt net virsiančiu žingsneliu į naują gyvenimo kokybę.
Ir dar pakviesime savo įspūdžiais pasidalinti – kelti tądien mūsų feisbuko paskyroje https://www.facebook.com/EkoAgros) nuotraukas su ekologiškais produktais, patiekalais ir istorijomis. O tie, kuriems ekologiški produktai – ne naujiena, gal čia pasidalins savo žiniomis ir patirtimi. Labiausiai visiems patikusių nuotraukų autorius apdovanosime prizais.
Tačiau… vienas lauke ne karys. Bendromis pastangomis tikrai nuveiktume daugiau, todėl kviečiam padėti mums paskleisti šią idėją – pasidalinti ja savo socialinėse paskyrose, kitais kanalais ar būdais.
Ekologiški = sertifikuoti
Kartu primename, kad ekologiški produktai – tai sertifikuoti, kontroliuojamu ekologinės gamybos būdu pagaminti ir specialiais ženklais paženklinti produktai.
O į klausimą, kam reikia kontrolės ir sertifikavimo, atsako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė: „Kiekvieną kartą, kai perkame ekologišką obuolį iš vietinio prekybos centro ar savo mėgstamą gėrimą kavinėje pasirenkame ekologišką, galime būti tikri, jog jie buvo užauginti ir pagaminti laikantis visų ekologinės gamybos principų ir reikalavimų, kurių esmė – mus supančios gamtos tausojimas, žmonių sveikata ir gyvūnų gerovė.“
Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-09-12
Ūkininkus pasieks parama už pienines karves
Parama už pienines karves šiemet, priklausomai nuo jų skaičiaus, sieks 196,14–210,07 euro už karvę, pranešė Žemės ūkio ministerija. Pagal ministro Kazio Starkevičiaus patvirtintą tvarką 196,14 euro išmoka už karvę bus mokama už pirmąsias 10 karvių, 252,24 euro – turint iki 50 karvių, 280,28 euro – iki 150, o 210,07 euro – už likusias.
Pasak ministerijos, išmokas gaus jos deklaruodami plotus paprašę ūkininkai, taip pat ji bus skiriama už nuo gegužės iki liepos įregistruotose valdose nepertraukiamai išlaikytas karves.
Papildomą 30 eurų išmoką už karvę šiemet galės gauti kooperatyvo nariai, jam pardavę pieną perdirbti, 10 eurų – jeigu banda dalyvavo produktyvumo tyrimuose nepertraukiamai nuo 2023 metų gegužės iki 2024 metų liepos.
Paramos diferencijavimas pagal keturias pakopas numatytas 2023–2027 metų žemės ūkio strateginiame plane. Anksčiau ministerija yra teigusi, kad parama diferencijuota siekiant ją paskirstyti tikslingiau ir efektyviau.
