Žemės ūkio naujienos: 2024-09-25. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
ILTE ūkininkams skirs iki 60 mln. eurų paskolų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) ūkininkams ir žemės ūkio veiklai per finansavimo partnerius skirs beveik 60 mln. eurų lengvatinių paskolų. Taip tikimasi auginti ūkių pridėtinę vertę, didinti konkurencingumą ir ūkių tvarumą, antradienį pranešė ILTE. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui numatyta skirti 19,94 mln. eurų – šiuo metu vertinamos pirmos paraiškos. Investicijoms, įskaitant tvarias, į žemės ūkio valdas numatoma skirti 35 mln. eurų.
„Siekiant, kad visas šalies žemės ūkis būtų konkurencingesnis pasauliniu mastu ir žengtų kokybinį žingsnį į priekį, ypatingas dėmesys skiriamas didesnę pridėtinę vertę generuojančių ūkių įkūrimui, taip paspartinant sklandžią kartų kaitą“, – pranešime teigė ILTE vyriausioji projektų vadovė Vaida Stamburaitė.
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui numatyta skirti 19,94 mln. eurų – šiuo metu vertinamos pirmos paraiškos. Investicijoms, įskaitant tvarias, į žemės ūkio valdas numatoma skirti 35 mln. eurų.
Parama bus teikiama pagal dvi finansines priemones: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bei „Investicijos (įskaitant tvarias) į žemės ūkio valdas“.
Šiemet taip pat bus priimamos paraiškos investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą. Tam numatyta 10 mln. eurų.
Pirmąjį šių metų pusmetį ILTE finansavimo partneriai gavo 243 paraiškas dėl paskolų garantijų žemės ūkiui, iš kurių teigiamai įvertintos 237, dėl kompensacijų gautos 504 paraiškos, patenkintos 482. Iš 14 paraiškų suteikti paskolas kol kas priimti 4 teigiami sprendimai, likusios paraiškos dar svarstomos.
Šaltinis: lrt.lt, BNS, 2024-09-24
Daugiau galimybių norintiems vystyti trumpas maisto tiekimo grandines
Geros žinios planuojantiems vystyti trumpas tiekimo grandines. Nuo lapkričio 4-osios paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę ,,Trumpos tiekimo grandinės“ galės kreiptis ir viešieji subjektai, galintys padėti ūkininkams efektyviau realizuoti produktus vietinėje rinkoje. Projektams, kuriais kuriami logistikos centrai, paramos intensyvumas padidintas iki 60 proc. Trumpinamas kontrolės laikotarpis.
Taigi nuo šiol trumpų maisto tiekimo grandinių projektą inicijuoti galės ir žemės ūkio asociacijos, kaimo vietovėse veikiančios vietos veiklos grupės, bendruomeninės ir kitos nevyriausybinės organizacijos.
Įvertinus socialinių partnerių siūlymus, paramos intensyvumas suvienodintas pagal visus tris paramos modelius. Teikiant paraišką kurti regioninio lygmens logistikos centrus (tinklus) investicijoms bus taikomas 60 proc. paramos intensyvumas. Iki šios toks intensyvumas buvo galimas tik mažesniems projektams.
Daliai nedidelės apimties projektų kontrolės laikotarpis trumpės:
* Pagal I modelį (tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimas) – kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 3 metų.
* Pagal II modelį (trumpa tiekimo grandinė vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimo kanalų lygiu – kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 4 metų.
* Pagal III modelį (logistikos centrai, tinklai) – kontrolės laikotarpis išlieka tas pats – 5 metai.
Nauja ir tai, kad į trumpos tiekimo grandinės veiklą bus galima įtraukti ir kitus ūkininkus. Taigi trumpų maisto teikimo grandinių projektais sukurtose produkcijos realizavimo ar prekybos jais vietose prekiauti, tiekti savo produkciją galės ne tik projekte tiesiogiai dalyvaujantys, bet ir kiti ūkininkai.
Liberalizuotas susijusių asmenų dalyvavimas. Pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ visam Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiui nuo 0,5 mln. Eur iki 1,5 mln. Eur padidinta leistina finansavimo riba susijusiems asmenims.
Atlikti ir kiti techniniai pakeitimai, lengvinantys dalyvavimą trumpos tiekimo grandinės veikloje. Pavyzdžiui, korekcijos, susijusios su kooperatinių bendrovių dalyvavimu grandinėse bei paraiškų teikimo procesų tobulinimu.
Žemės ūkio ministerija ragina visus potencialius dalyvius ruoštis artėjančiam kvietimui ir pasinaudoti galimybe dalyvauti trumpos tiekimo grandinės veikloje. Stiprindami trumpas tiekimo grandines ne tik skatiname vietos ekonomiką, bet ir prisidedame prie tvaraus žemės ūkio bei mažiname maisto transportavimo atstumus, kas naudinga mūsų aplinkai.
Kvietimas teikti paraiškas vyks iki gruodžio 31 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-25
Keičiamas Tręšiamųjų produktų naudojimo aprašas
Žemės ūkio ministerija, pakeitusi Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą, pateikė jį derinti su visuomene. Aprašo projekte numatyta galimybė duomenis apie mineralinių ir (ar) organinių trąšų panaudojimą pateikti ne tik Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS), bet ir elektroninėje bei popierinėje formoje vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d. Anksčiau šiuos duomenis reikėjo pateikti du kartus per metus. Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo projektą, paskelbtą Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), galite rasti čia.
Pateikiant duomenis elektroninėje ar popierinėje formoje bus sudaryta galimybė informaciją apie panaudotas mineralines ir (ar) organines trąšas pateikti ir valdos lygmeniu.
Žemės ūkio veiklos subjektai taip pat galės rinktis, kaip tręšti auginamus augalus:
* pagal gamintojų rekomenduojamas normas;
* pagal projekte nurodytas normas;
* pagal atliktus dirvožemio tyrimus;pagal sudarytą tręšimo planą.
Primename, kad Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše įtvirtintos nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau.
Pastabas ir pasiūlymus dėl projekto galima pateikti iki spalio 4 d.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-23
Ūkininkas Rimantas savo karvutėms vardų nerenka
arp dviejų ežerų – Simno ir Giluičio – įsispraudusiame Pasimnių kaime jau ne pirmą dešimtmetį ūkininkauja Rimantas Balevičius. Patyręs ūkininkas valdo 93 hektarus savo žemės, dar apie 50 nuomojasi, augina kviečius, miežius, rapsus. Dažniausiai pats melžia 34 karves, šiuo metu augina 15 telyčių, nes įpratęs bandą kasmet atnaujinti. Mišriame ūkyje nemažai darbų nudirbti padeda žmona Nijolė, sūnūs Mantas ir Matas. Į pagalbą ateina brolis Gintaras.
„Ankstesniais metais dienos darbus tekdavo pradėti 5 valandą ryto, dabar pieno supirkėjai leidžia pamiegoti ir iki 7 valandos, bet reikalavimų nemažėja“, – sako Rimantas, kuriam anksti keltis ir kibti į darbus nėra sunku. Jis savosios karvių bandos neuždaro į aptvarus prie ūkinių pastatų, jas gano elektrinis piemuo.
Tad kiekvienas rytas prasideda nerimu – ar nenutraukė apsaugos prašuoliavęs laukinis žvėris, ar pro atsivėrusią landą pasikasyti tarpuragio į kaimyno jauną obelaitę neišsprūdo aktyvesnė telyčaitė.
Šeimininkas savo karvutėms vardų nerenka, visos jos turi numerius.
Mišriame ūkyje gyvenimas sudėtingesnis, reikia ir daugiau žinių, nes daugėja ir taisyklių. Konsultantų nestokojama, bet, pasak Rimanto, geriausiai pakonsultuos patirties turintys vyresni ūkininkai.
Ne tik šio ūkio savininkui norisi, kad žemės ūkio sektoriui vadovautų žmonės, turintys supratimą. Kad būtų pastebimi ne tik didieji, bet ir maži ūkiai.
Rugpjūčio kaitros šiemet išdegino ir drėgnas Pasimnių kaimo pievas. Rimantas savosioms karvėms vežė ritiniuose suvoluotą šieną, žiemos pašarą. Po rugsėjo lietaus su viltimi matuoja gilių ryto rasų keliamą dobilų lauko atolą, kuris turėtų papildyti pašaro aruodus.
Nelengva dalia tų ūkininkų, kurie augina duoną, bet dvigubai sunkiau bei atsakingiau kartu auginti dar ir žaliavą pieno produktams. Savininkas yra tiesiog pririštas prie savo ūkio, tiesa, jeigu jis yra toks atsakingas žmogus kaip Rimantas.
Šaltinis: valstietis.lt, 2024-09-24
Šiais metais Lietuvoje nuimamo grūdų derliaus drėgnis beveik 3 proc. mažesnis negu praėjusiais metais tuo pačiu metu
Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2024 m. nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų grūdų drėgnis buvo 2,98 proc. mažesnis negu 2023 m. analogišku laikotarpiu ir sudarė vidutiniškai 14,30 proc. Iš jų kviečių vidutinis drėgnis sudarė 14,41 proc. (-2,22 proc.), kvietrugių – 14,39 proc. (-2,63 proc.), rugių – 14,37 proc. (-3,08 proc.), miežių – 14,36 proc. (-3,33 proc.), avižų – 14,00 proc. (-3,31 proc.). Rapsų drėgnis laikotarpiu nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d., palyginti su analogišku 2023 m. laikotarpiu, buvo 12,28 proc. mažesnis negu praėjusiais metais ir sudarė 8,43 proc.
Šiais metais nuo derliaus nuėmimo pradžios iki rugpjūčio 20 d. supirktų kviečių baltymų kiekis sudarė 12,62 proc. ir buvo 2,13 proc. mažesnis negu praėjusiais metais, o kviečių šlapiojo glitimo kiekis buvo mažesnis 3,27 proc. ir sudarė vidutiniškai 23,65 proc. Kviečių sedimentacijos rodiklis sumažėjo 5,58 proc. (iki 41,42 ml), o kritimo skaičius buvo didesnis 5,99 proc. ir siekė 310,03 s.
Bendras priemaišų kiekis grūduose sudarė 6,95 proc. ir, palyginti su 2023 m. analogišku laikotarpiu, buvo 7,28 proc. didesnis.
Rapsų kokybė pagal išspaudžiamo aliejaus kiekį šiais metais geresnė – iki rugpjūčio 20 d. supirktų rapsų aliejingumas sudarė vidutiniškai 47,65 proc. – buvo 1,69 proc. didesnis negu praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
