Žemės ūkio naujienos: 2024-09-24. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Dešimties renginių ciklas Lietuvoje: jaunoji karta renkasi savo ateitį sieti su tėvų ūkiais
Savaitgalį Utenoje vykusioje Moliūgų šventėje surengtas jau penktasis Žemės ūkio ministerijos organizuojamo ciklo „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ renginys, skirta paminėti VDU Žemės ūkio akademijos šimtmetį ir pristatyti žemės ūkio mokslo proveržį. Ministras Kazys Starkevičius džiaugiasi, kad auganti jaunoji karta renkasi savo ateitį sieti su tėvų puoselėjamais ūkiais, tačiau pastebi ir problemas, su kuriomis susiduria šiandien laukuose dirbantys ūkininkai.
Šventės dalyviai aktyviai dalyvavo viešoje diskusijoje „Kaimo plėtra. Iššūkiai ir poreikiai“ bei ekspertų seminaruose. Jų metu apie žemės ūkio pažangą ir ateities perspektyvas kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos, Žemės ūkio ministerijos, taip pat Utenos rajono, Molėtų, Zarasų ir Ignalinos savivaldybių atstovai.
Didelio dėmesio sulaukė žemės ūkio karjeros mugė, taip pat istorinių fotografijų paroda, kurioje pristatyta žemės ūkio ir kaimo gyvenimo raida per pastarąjį šimtmetį. Be to, renginio svečiai turėjo galimybę susipažinti su inovatyviomis žemės ūkio technologijomis, kurios iš esmės keičia ūkininkavimo kasdienybę – šiuolaikinė įranga leidžia atlikti kasdienius darbus lengviau ir efektyviau.
Renginio metu buvo pagerbti Utenos apskrities ūkininkai, prisidedantys prie šalies žemės ūkio klestėjimo, modernėjimo ir tobulėjimo.
Padėkos raštus gavo Utenos rajono ūkininkai: Mindaugas Kinderis – už modernaus ir inovatyvaus gyvulininkystės ūkio kūrimą; Gediminas Skardžius – už modernaus ir inovatyvaus bitininkystės ūkio kūrimą; Ritautas Žukauskas – už modernaus ir inovatyvaus specializuoto pieno ūkio kūrimą.
Molėtų savivaldybė džiaugėsi Kristinos Gražytės-Satkūnės moderniu ir inovatyviu ekologinės avininkystės ūkiu, Sigitos Jucevičiūtės sėkmingu naujų technologijų pritaikymu pienininkystės ūkyje bei Andriaus Arlausko geriausiai plėtojamu augalininkystės ūkiu Molėtų rajone.
Zarasų savivaldybė pagerbė Natalją Dudalevą ir Leną Urbonienę už jų ekologinius mišrius ūkius ir Gintarą Petrėną už mėsinės gyvulininkystės veiklą. Ignalina apdovanojo savo krašto ūkininkus Zigmantą ir Danguolę Kajėnus už modernaus ir inovatyvaus gyvulininkystės ūkio kūrimą, Rimantą ir Eriką Gaidelius – už modernaus ir inovatyvaus augalininkystės ūkio kūrimą, o Tomą ir Eriką Šimėnus – už sodininkystės ūkio puoselėjimą ir papildomų verslų kūrimą.
„Mūsų projektas pasiekė pusiaukelę, o kiekviename renginyje žmonių vis gausėja. Utenos apskrities regionui būdingas miškingas ir kalvotas reljefas, todėl čia daug mišrių ūkių, kuriuose vystoma augalininkystė, gyvulininkystė, taip pat ir ekologiniai ūkiai, savo produkciją tiekiantys tiesiai vartotojams. Apdovanojimų metu paklausiau ūkininkų, kieno vaikai renkasi žemės ūkio mokslo specialybes, ir mane pradžiugino nemažai pakeltų rankų. Tačiau yra ir kitų niuansų, pavyzdžiui, melioracijos specialybės šiemet nepasirinko nė vienas studentas. O tai ne tik šio regiono, bet visos šalies masto problema, kuomet užliejami laukai sugadina derlių. Reikia kurti melioracijos fondą, kuriuo ūkininkai galėtų naudotis, tačiau kol kas tokio sutarimo dar nėra“, – sakė ministras K. Starkevičius.
Renginys, skirtas visai šeimai, neapsiribojo vien tik žemės ūkio verslo temomis. Čia taip pat vyko įvairios edukacijos, kuriose buvo galima sužinoti bandelių kepimo paslaptis, dirbtuvėse – pasigaminti specialų šventės medalį, o Utenos regioninio profesinio mokymo centro palapinėje įgyti naujų žinių.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-24
Ministras K. Starkevičius: „Suteikime laisvę ūkininkui būti savo ūkio šeimininku”
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje (Briuselyje) iškėlė itin aktualų Lietuvos ūkininkams klausimą dėl apribojimo naudoti paramos lėšomis įsigytą techniką ar įrangą tik investiciniame projekte numatytiems tikslams ir veiklai bei niekam kitam. Ministras pabrėžė, kad tiesioginio draudimo peržengti pradinio projekto ribas reglamentuose nėra, būtinas naujas požiūris į kaimo plėtros investicinių projektų administravimą.
„Ūkininkams turėtų būti leista efektyviau ir racionaliau naudoti techniką, įrangą ar bet kokį kitą daiktą, įsigytą su parama, nebijant, kad jiems bus taikomos sankcijos. Ką matome praktikoje? Ūkininkas investavo į įrangą, reikalingą vienos rūšies augalams auginti (pvz., daržovėms), bet negali jos naudoti kitoms kultūroms (pvz., javams), nes tai nebuvo numatyta patvirtintame investiciniame projekte. Kas blogo, kad su nupirkta įranga bus atliekami papildomi, projekte nenumatyti darbai, kurie tik pagerintų ūkio gyvybingumą, sustiprintų atsparumą krizėms?“, – ministras K. Starkevičius ragino atsisakyti visa apimančios valdžios institucijų kontrolės, dažnai ribojančios ūkininkų sprendimus, kaip tvarkytis savo ūkyje.
Ministras pateikė ir daugiau neracionalumą įrodančių pavyzdžių. Štai iš dalies ES finansuotas traktorius negali būti naudojamas žemės ūkio paslaugoms teikti kitam ūkininkui ar sniegui valyti nuo kelių savo kaimo bendruomenėje, nes ši veikla nelaikoma žemės ūkio valdos modernizavimu.
„Ūkyje, ypač mišriame ar šeimos, kur ūkininkavimas yra gyvenimo būdas, labai sunku, o gal ir neįmanoma, nubrėžti aiškių ribų tarp veiklų ir darbų. Apribojimas naudoti techniką vienai ar kitai veiklai, priklausomai nuo to, kas parašyta investiciniame projekte, neracionalus. Esame tvirtai įsitikinę, kad siekdami plačių BŽŪP tikslų turime atsisakyti griežta kontrole ir baudomis grįstų ES paramos administravimo principų, suteikiant laisvę ūkininkui būti savo ūkio šeimininku. Pertekliniai ribojimai veda prie absurdiško, neefektyvaus lėšų naudojimo bei mažina pasitikėjimą pačia ES ir BŽŪP. Turime grįžti prie sveiko proto. Negi kiekvienai auginamai kultūrai reikia pirkti po atskirą laistymo mašiną, kuri būtų naudojama tik kelis kartus per metus?“, – Europos Komisiją kuo greičiau išspręsti šią problemą ragino ministras.
Galiausiai ministras pažymėjo, kad ūkininkų traktoriai sostinių gatvėse atsidūrė ne dėl išmokų dydžio ar paramos trūkumo. Gniuždanti biurokratinė našta – pagrindinis skaudulys, kurį reikia nedelsiant išspręsti.
Antrieji Strateginių planų įgyvendinimo metai – būtinas didesnis lankstumas
Tarybje taip pat apžvelgti antrieji BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo metai. Anot ministro K. Starkevičiaus, kai kuriuos pernelyg ambicingus tikslus bus labai sunku pasiekti, pavyzdžiui, dėl ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio elementų.
Administracinė našta tiek ūkininkams, tiek administruojančioms institucijoms vis dar išlieka didelė.
„Reikia supaprastinti strateginių planų keitimo procedūrą ir užtikrinti, kad šis procesas būtų lankstesnis. Techninius elementus, tokius kaip šienavimo ar sėjos datos, reikia palikti valstybių narių kompetencijoje. Strateginiame plane turi būti apibrėžiami tik strateginiai elementai“, – sakė ministras K. Starkevičius.
Jis pabrėžė, kad reikia tobulinti atsiskaitymo už Strateginių planų įgyvendinimą procesą – metinių įgyvendinimo ataskaitų pateikimo terminas yra per ankstyvas, ataskaitų detalumo lygis per didelis, o valstybės narės verčiamos pasiaiškinti net už mažiausius nuokrypius nuo planuotų reikšmių.
Ministrai taip pat aptarė rinkos padėtį, ypač po invazijos į Ukrainą, ir kitus svarbius klausimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-09-23
Informacija apie vidutines pieno supirkimo kainas ir supirktą pieną 2024 m. rugpjūčio mėnesį
2024 m. rugpjūčio mėn. vidutinė natūralaus (4,02 proc. riebumo ir 3,34 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 389,67 Eur už toną, t. y. 5,4 proc. didesnė, palyginus su praėjusiu mėnesiu (2024 m. liepos mėn. – 369,57 Eur už t). 2024 m. rugpjūčio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 15,1 proc. didesnė, palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2024 m. rugpjūčio mėnesį, palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn., padidėjo 14,7 proc. ir buvo 324,26 Eur už t.
Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 t žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės 2024 m. rugpjūčio mėnesį už natūralų pieną (4,07 proc. riebumo ir 3,40 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 434,96 Eur už t. Palyginus su 2024 m. liepos mėn., ši pieno kaina padidėjo 5,7 proc. Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams 2024 m. rugpjūčio mėn., palyginus su 2024 m. liepos mėn., padidėjo 3,7 proc. ir buvo 355,31 Eur/t Eur už t (2023 m. rugpjūčio mėn. – 315,15 Eur už t).
Detali informacija apie vidutines pieno kainas pagal pieno pirkėjus skelbiama interneto tinklalapyje https://pienorinka.zudc.lt meniu punkte „Pieno rinka“, „Vidutinė žalio pieno kaina pagal kiekvieną pieno supirkėją“ (2024 m. rugpjūčio mėn.).
2024 m. rugpjūčio mėn. buvo supirkta 129,08 tūkst. t pieno, 0,2 proc. daugiau, palyginus su 2023 m. rugpjūčio mėn.
Šaltinis: zudc.lt, 2024-09-20
Parama žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas ir vietoje dyzelinio kuro grūdų džiovinimo įrenginiuose naudoti biometaną ar biodujas. ES strateginiuose dokumentuose biometanui – iki gamtinių dujų kokybės išgrynintoms biodujoms, numatytas svarbus vaidmuo siekiant mažinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Iš maisto ir žemės ūkio atliekų, mėšlo ar kitų bioskaidžių atliekų gaminamos biodujos laikomos viena pažangiausių atsinaujinančios energijos rūšių ir žiedinės ekonomikos pavyzdžių. Biometanas gali ženkliai prisidėti siekiant dekarbonizacijos tikslų, nes jo gamybos bei naudojimo ciklo metu į aplinką išmetama žymiai mažiau CO2 nei vartojant dyzeliną. Įvairių tarptautinių organizacijų skaičiavimų duomenimis, biometano šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, priklausomai nuo biometano gamybos žaliavų, yra 70-95 proc. mažesnės nei dyzelinio kuro.
Iš Klimato kaitos programos lėšų šiam kvietimui plėsti biodujų ir biometano naudojimą žemės ūkyje, pakeičiant dyzelinį kurą, iš viso skiriama 2 mln. eurų. Kompensacinės išmokos (subsidijos) dydis vienam pareiškėjui siekia 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos, neviršijant 33 tūkst. eurų. Parama gali būti skiriama žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams bei žemės ūkio kooperatyvams. Jei pareiškėjas yra juridinis asmuo, jis turi būti pirminę žemės ūkio gamybos veiklą vykdanti labai maža, maža arba vidutinė įmonė.
Investicinė parama gali būti skiriama dyzelinį kurą naudojantiems grūdų džiovyklos įrenginiams perdaryti į biodujas ar biometaną naudojančius grūdų džiovyklos įrenginius. Pavyzdžiui, biometano ir (ar) biodujų saugojimo įrenginiams, biometano ir (ar) biodujų užpildymo įrangai, biometano ir (ar) biodujų degikliams, degimo kameroms ir (ar) įrenginiams, kuriuose gaminama elektros energija ir šiluma, šilumos perdavimo oro šildymui įrenginiams. Parama taip pat skiriama išvardytos įrangos ir sistemų montavimo darbams.
Paraiškos priimamos iki 2025 m. sausio 7 d. arba kol pakaks kvietimui numatytų lėšų. Daugiau informacijos, išsamios sąlygos ir paraiškos forma – APVIS sistemoje.
Šaltinis: am.lrv.lt, 2024-09-23
VMVT patikros nuotoliniu būdu – kviečiame ūkininkus naudotis NMA agro programėle
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo patikras ir nuotoliniu būdu. Viena iš naujovių – ūkininkai gali pateikti laikomų gyvūnų nuotraukas per NMA agro mobiliąją programėlę. Tai padės ūkininkams planuotis ūkio darbus, nereikės skirti laiko fiziniams ūkių patikrinimams ir sumažins VMVT inspektorių vizitų skaičių ūkiuose. Naudodamiesi programėle, ūkininkai galės greitai ir patogiai siųsti informaciją apie laikomus gyvūnus tiesiai iš savo telefono. Plačiau kaip naudotis programėle.
Naudotis programėle yra itin paprasta. Pirmiausia, ją aktyvavus, telefone turi būti įjungta vietos nustatymo funkcija (GPS) ir mobilusis internetas. Programėlės pagrindinius veiksmus žingsnis po žingsnio padės atlikti aiškus gidas (vedlys).
Vienas iš svarbiausių reikalavimų – tinkamai pateikti gyvūnų nuotraukas. Reikia pateikti bent dvi vieno gyvūno nuotraukas: pirmojoje turi matytis visas gyvūnas, o antroje – aiškiai įskaitomi įsagų numeriai. Tai padės greitai ir tiksliai identifikuoti gyvūnus.
Šiuo metu daugiau nei 36 tūkstančiai ūkininkų jau naudojasi NMA agro programėle. Prisijunkite ir Jūs!