Žemės ūkio naujienos: 2024-10-18

Bus teigiamų pokyčių

Tam, kad įsivyrautų trumposios maisto tiekimo grandinės, ir ūkininkai, ir jų partneriai skatinami pasinaudoti parama. Anksčiau trumpoms tiekimo grandinėms kurti investicinė parama buvo skiriama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020-ųjų (KPP) metų programą. O toliau plėtoti trumpąsias maisto tiekimo grandines numatyta naudojantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ lėšomis. Trumpų maisto tiekimo grandinių projektų vystymui Strateginiame plane numatyta 10 mln. eurų.

Pagal šią intervencinę priemonę nuo lapkričio 4-osios iki gruodžio 31-osios paramos galės kreiptis ne tik ūkininkai, privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, bet ir viešieji juridiniai subjektai, atitinkantys pagal intervencinę priemonę jiems keliamus reikalavimus. Turėdami nemažai bendradarbiavimo su viešosiomis įstaigomis patirties, jie padės ūkininkams veiksmingiau aprūpinti produktais vietinę rinką.

Į paramą galės pretenduoti visi aktyviai dirbantys ūkininkai, perdirbėjai, kooperatinės bendrovės ir kiti trumposios grandinės dalyviai, siekiantys įrengti parduotuves, mobilias prekybos vietas, plėtoti rinkodarą ir, svarbiausia, realizuoti savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus vietos rinkoje. Trumposioms maisto tiekimo grandinėms yra svarbu turėti gerą prekybinę įrangą, transporto priemones, tinkamą sandėliavimą ir vietinius, sveikatai palankius produktus vertinančius pirkėjus.

Mėsos parūpina ir darželinukams

Utenos rajone, Leliūnuose ekologinį galvijininkystės ūkį turintis Mindaugas Kinderis – atviras naujovėms. Šiuo metu jis ne tik ekologiniame ūkyje augina limuzinų veislės galvijus. Prieš porą metų jo vadovaujama bendrovė įgyvendino projektą „Bendrovės „Kinderio limuzinai“ ir partnerių bendradarbiavimas kuriant trumpąją tiekimo grandinę“. Naudojantis paramos lėšomis buvo įrengta skerdykla bei mėsos paruošimo cechas.

Šiuo metu, populiarinant ekologišką jautieną, ūkyje rengiamos ekskursijos bei edukacijos, per kurias degustuojami sausai brandintos jautienos kepsniai. „Regime, kad žmonių, perkančių galvijų mėsą parduotuvėse, patirtis nėra gera. Girdime juos sakant, kad „nieko gera ta jautiena“. Mūsų tikslas – parodyti, kad taip nėra, ir kad iš ekologiškai užaugintų mėsinių veislių galvijų mėsos iškepti galima kuo įvairiausių maistingų kepsnių.

Turime ir savo ūkio elektroninę parduotuvę. Vežame jautieną pirkėjams ir taip prisidedame prie aplinkai palankios sistemos „nuo ūkio iki stalo“, – pasakojo M. Kinderis. Degustacijose buvo pastebėta, kad ekologiškai užaugintų mūsų galvijų mėsa yra sotesnė, maistingesnė, ir jos patiekalams reikia mažiau – ja greičiau pasisotinama. Ūkininkas užsiminė apie tai, kad norėtų gausiau geros mėsos tiekti vaikams į Utenos rajono ugdymo įstaigas.

„Galbūt teiksime paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ gauti. Bet pasiekti vaikų darželius ar kitas ugdymo įstaigas nėra paprasta. Jose viešųjų pirkimų konkursai rengiami centralizuotai produktų grupėms pirkti, jie nėra išskaidyti pagal atskirų produktų rūšis“, – sakė jis. Pasak ūkininko, pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles šiuo metu ne mažiau kaip 50 proc. joms tiekiamų žemės ūkio ir maisto produktų turi būti ekologiški arba nacionalinės kokybės.

„Manyčiau, kad tas ekologiškų produktų procentas turėtų pamažu didėti. Svarbu ir tai, kad tie produktai būtų vietos gamintojų. Švedijoje jau yra pasiekta, kad vaikų mitybos racione būtų 75 proc. ekologiško maisto. Yra regima ir to nauda – vaikai mažiau serga“, – kalbėjo M. Kinderis. Kol kas iš savo ūkio jis kas trečią savaitę po 10 kilogramų ekologiškos jautienos nuveža į Utenos vaikų darželį „Voveraitė“.

„Kiek žinau, Ukmergės vaikų darželiai dalyvauja šioje paramos sistemoje, ir ūkiai jiems tiekia savo produktus. Tačiau Utenoje tai – tik pradžia. Reikia paskatinimo, nes tai turi būti ir savivaldybės politinė valia, ir jos bendrystė su ūkininkais. Problema, kad Utenos rajone nėra daug tokių ūkių, kurie galėtų pateikti ekologiškus produktus. Čia ir dilema, kas pirmiau, „višta ar kiaušinis“. Ar pirmiau savivaldybė turi garantuoti, kad tikrai produktai bus nupirkti, ar ūkininkai turi turėti, ką pasiūlyti? Savaime niekas nevyksta, reikia ir teisinio reguliavimo pokyčių, ir politinės valios. Ūkininkams svarbu turėti, kur realizuoti tai, ką užaugina“, – kalbėjo M. Kinderis.

Reikia didelių projektų

„Po truputį gausėja smulkiųjų projektų, kurie padeda ūkininkams įveikti savų produktų tiekimo rinkai sunkumus – įkurti savo parduotuvę ar įsigyti prekių autobusiuką. Tačiau tai – tik pradžia. Reikėtų, kad ūkininkai galėtų aktyviau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose – kad vaikų darželiai, mokyklos, ligoninės, globos namai būtų aprūpinti vietos ūkininkų produkcija“, – teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė. Pasak jos, tai įvyks, jeigu atsiras didieji projektai – logistikos centrai ne tik Lietuvos viduryje, bet ir kiekviename iš regionų.

Tai turėtų būti sandėliai, į kuriuos ūkininkai suvežtų savo ūkiuose užaugintus ar pagamintus produktus, ir iš kurių visa tai būtų išvežama pas užsakovus. „Svarbu ir tai, kad būtų didelis kokybiškų, vietos ūkininkų užaugintų, paruoštų vartoti, perdirbtų produktų – įvairių daržovių, mėsos, pieno produktų asortimentas. Tačiau tokiems projektams plėtoti reikia ir patirties, nes teks konkuruoti su solidžiais didmenininkais, turinčiais seniai sukurtą infrastruktūrą ir prekiaujančiais pigia atvežtine produkcija“, – svarstė Z. Cirokienė.

Iššūkių – ne vienas

„Turiu 10 ha šiltnamių ir Anykščių rajone, ir dar 7 ha – prie Kėdainių. Auginu juose kuo įvairiausių agurkų, pomidorų, braškių“, – sakė ūkininkas, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas. Jis – vienas tų žmonių, kurie ir šiuo metu tai, ką užaugina, kaip lauktuves nuveža ir į vaikų darželius, nes regi, koks didelis yra šviežių, kokybiškų daržovių poreikis. Be to, ir jo paties šeimoje auga vaikai, kuriems reikia gero maisto.

„Turiu sumanymų. Nemažai dėl trumpųjų maisto tiekimo grandinių esame taręsi su kitais asociacijos nariais, bendravę ir su ankstesniu žemės ūkio ministru. „Grandinių“ įsitvirtinimo didžiausias iššūkis yra logistikos centrų finansavimas“, – patikino P. Andriejavas. Logistikos centras yra statomas ties Kėdainiais, bet jo vieno visai Lietuvai – per mažai.

„Aš ir dar keletas bendraminčių ketinome kooperuotis tam, kad galėtume imtis vietinių žemės ūkio produktų logistikos centro statybų. Turiu parengęs sąmatą. Pagal ją tokiam centrui reikėtų kone 4,5 mln. eurų investicijų. Bet paaiškėjo, kad naujas kooperatyvas tam negali gauti finansavimo iš banko. Be to, vienas iš kooperatyvo narių už paskolą turėtų laiduoti savo turtu, nors visi jo nariai turi vienodas teises į sandėlį. Yra ir kitų iššūkių. Logistikos centro investicijos – didžiulės, jį pastačius dar reikėtų poros ar net trejų metų pasiruošti, kad būtų galima teikti paraiškas viešųjų pirkimų konkursams produktams tiekti ir ilgalaikėms sutartims sudaryti. Juk vien tik paskolos įmokai sumokėti per metus tektų uždirbti apie 250 tūkst. eurų pelno“, – skaičiavimais pasidalino P.Andriejavas.

Trumpina ir kontrolės laiką

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ įgyvendinimo taisyklėse yra padaryta keitimų, tad pareiškėjais galės būti ir viešieji juridiniai subjektai, kurie, bendradarbiaudami su ūkininkais, galės padėti efektyviau realizuoti produktus vietinėje rinkoje. Toks pakeitimas, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, turėtų paskatinti „Trumpos tiekimo grandinės“ projektų įgyvendinimo imtis žemės ūkio asociacijas, kaimo vietovėse veikiančios vietos veiklos grupes, kaimo bendruomenines ir kitas nevyriausybines organizacijas.

Logistikos centrų kūrimo projektams paramos intensyvumas padidintas iki 60 proc., – paramos intensyvumas yra suvienodintas projektams pagal visus tris paramos modelius. Svarbu ir tai, kad, pagal investicinės paramos taisyklių pakeitimus, nedidelės apimties projektams trumpinamas kontrolės laikotarpis. Pavyzdžiui, tiesioginio žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo projektams (I modelis) kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 3 metų.

Tuomet, kai trumpąją tiekimo grandinę plėtoja kelios savivaldybės ar keli pardavimo kanalai (II modelis), kontrolės laikotarpis sutrumpintas iki 4 metų. Logistikos centrų, realizavimo tinklų projektams (III modelis) išlieka 5 metų kontrolės laikotarpis. Anot ŽŪM, nauja ir tai, kad trumpų maisto teikimo grandinių projektais sukurtose produkcijos realizavimo ar prekybos jais vietose prekiauti galės ne tik projekte tiesiogiai dalyvaujantys, bet ir kiti ūkininkai.

Stato logistikos centrą

ŽŪM teigimu, stiprinant trumpąsias tiekimo grandines ne tik skatinama vietos ekonomika, bet ir prisidedama prie tvaraus žemės ūkio bei mažinami maisto transportavimo atstumai, o tai naudinga aplinkai. Siekiant, kad Lietuvos ūkininkų produkcija pasiektų galutinį vartotoją kuo trumpesniais atstumais, naudojantis ir investicinės paramos lėšomis, šalia Kėdainių statomas modernus logistikos centras. Jis padės ūkininkams sandėliuoti tik Lietuvoje užaugintą ir pagamintą žemės ūkio produkciją, – daržoves, vaisius, pieno ir mėsos produktus, bet ir efektyviau organizuos produktų pristatymą į aplinkinius miestus.

Toks centras bus naudingas ir viešosioms įstaigoms, teikiančioms maitinimo paslaugas, nes joms kasdien reikalingas produktų krepšelis (asortimentas). Tikimasi, kad jau kitų metų artimiausių ūkių derlius bus sandėliuojamas šiame centre. Žemės ūkio ministerija taip pat aktyviai prisideda prie maisto tiekimo grandinių plėtros, organizuodama įvairius renginius, kuriuose vartotojai gali susitikti su ūkininkais ir patys įsitikinti, koks yra skanus sezoninis, kokybiškas ir vietoje užaugintas lietuviškas maistas.

Įsigaliojo įstatymo pataisos

Šiemet trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams uždegta žalia šviesa lengviau įsitraukti į viešuosius pirkimus, savo produktus tiekiant neskelbiamų derybų būdu. Nuo 2024 metų pradžios įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa, leidžianti perkančiosioms organizacijoms paprasčiau įsigyti žemės ūkio ir maisto produktų iš mūsų šalies ūkių. Taip atsirado palankios galimybės žemės ūkio produktų gamintojams, savo valdoje pagamintos produkcijos perdirbėjams, žemės ūkio kooperatyvams, vienijantiems Lietuvos ūkininkus, realizuoti pačių užaugintus ar pagamintus žemės ūkio ir maisto produktus Lietuvoje ir užtikrinti supaprastintą jų tiekimą perkančiosioms organizacijoms.

Šaltinis: Audrė Srėbalienė, lrytas.lt, 2024-10-17

Radviliškio rajone ūkininkaujančių Dijokų laukuose – tūkstančiai geltonuojančių moliūgų. Nuimamas jų derlius – rekordinis, iš hektaro – apie 70 tonų moliūgų.

„Iš 9 hektarų beveik didžioji dauguma yra belukščiai, gal kokį 30 arų turime maistinių, Helovino vadinamų, tiesiog va šitam grožiui sukurt“, – teigia Ž. Dijokas.

Ūkininkai Dijokai daugiausia moliūgų augina dėl sėklų – iš jų spaudžia aliejų. Tačiau dalį moliūgų kiekvieną rudenį dovanoja žmonėms.

„Žmonės atvažiuoja pasižiūrėti įvairių ekspozicijų, net paiškylauti, įveikti labirintą“, – sako moliūgų augintoja Modesta Dijokienė.

Šakių rajone ūkininkaujančio Martyno Laukaičio užauginti moliūgai, saugantis galimų šalnų, jau sandėliuose pakuojami ir ruošiami prekybos centrams.

„Jeigu nori, kad moliūgas būtų gražus, kad visi būtų vienodo dydžio, perki brangias sėklas, kad jis užaugtų toks, kokio reikia. Tada reikia atsargiai surinkti“, – aiškina ūkininkas Martynas Laukaitis.

Ūkininkas priskynė apie 600 kilogramų. Sutartys su klientais sudarytos.

Pernai poreikio patenkinti nepavyko, savų pritrūkus, nusipirkti tinkamų nerado.

„Dauguma ūkininkų augina neprekines rūšis, kurios netinkamos prekybai“, – teigia M. Laukaitis.

Moliūgų plotai Lietuvoje šiemet – beveik 2 000 hektarų, t. y. 500 daugiau nei pernai. Anot Daržovių augintojų asociacijos, dauguma auginančiųjų galvoja ne apie prekybą, o apie išmokas.

„Kad gautų didesnes išmokas ir pagrįstų, kad tu iš tikrųjų ūkininkauji ir neva augini. Yra švaistomi resursai dirvą suarti ir paskui ta produkcija paliekama laukuose supūti“, – tvirtina Daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė.

Asociacija ne kartą siūlė paramą moliūgų augintojams naikinti, kad nebūtų paskatos imituoti ūkininkavimą. Anot jų, kuo plotai didesni, tuo parama už vieną hektarą mažėja. Taip nukenčia daržoves prekybai auginantys ūkininkai.

Toks sprendimas pernai taikytas. Šiemet parama vėl skirta, tačiau sugriežtinta kontrolė – jei moliūgų laukas užima bent hektarą, augintojai turi siųsti derliaus nuotraukas.

„Drastiškų priemonių, kad visiškai panaikinsim paramą, nesiimam, nes tada būtų nuskriausti tie tikrieji ūkiai. Bet eisim link to, kad auginimas tik dėl išmokų būtų sunkesnis“, – tikina žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.

Šiais metais visam daržovių sektoriui numatyta didesnė nei 2 milijonų eurų parama. Pirminiais skaičiavimais, išmoka už vieną hektarą gali siekti apie 420 eurų.

Šaltinis: Kristina Karlonė, Aina Mizgirdė, lrt.lt, 2024-10-17

Pasitikrinti paraiškoje nurodytus banko duomenis bei juos atnaujinti (jei keitėsi bankas, sąskaitos numeris ar nurodyta sąskaita yra uždaryta) galima greitai ir lengvai prisijungus prie NMA informacinio portalo adresu https://portal.nma.lt.

Informaciniame portale pareiškėjai taip pat gali rasti tikslią informaciją apie NMA pateiktų paraiškų vertinimą, atliktas patikras, gautus bei išsiųstus pranešimus ir apskaičiuotą bei išmokėtą paramos sumą.

NMA atkreipia dėmesį, kad, jeigu esate tikri, jog jūsų banko duomenys aktualūs, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia

Šaltinis: nma.lrv.lt, 2024-10-18

Į tokias tolimas šalis, kaip Japonija ar Jungtiniai Arabų Emyratai, eksportas išaugo kone dvigubai.

O prie to prisideda ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), lietuviškai produkcijai padedanti rasti naujas ir plėsti esamas rinkas.

Plėtra prioritetinėse rinkose

„Ministerija nuolat siekia užtikrinti, kad Lietuva pasaulyje garsėtų aukštesnės pridėtinės vertės maisto produktų eksportu, o lietuviškai produkcijai atsivertų naujos, perspektyviausios eksporto rinkos už ES ribų.

Taigi, įvertinant eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai bei atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, ministerija aktyviai siekia adiversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės eksportą“, – sako žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

Jo teigimu, ypač daug dėmesio skiriama plėtrai į prioritetines rinkas – JAV, Jungtinę Karalystę, Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną, Persijos Įlankos ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono šalis.

„Džiaugiamės, kad nepaisant geopolitinių iššūkių, dvišalė prekyba su pagrindiniais eksporto partneriais lietuviškos kilmės žemės ūkio produktais, maistu ir gėrimais išlaiko stabilaus augimo tendencijas“, – pažymėjo viceministras.

ŽŪM skaičiuoja, kad 2023 m., palyginti su 2021-aisiais, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į Jungtinę Karalystę – 22,4 proc., JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc. ir Ukrainą – 47,8 proc.

„Tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų produktų kokybė, bet ir kelių metų nuoseklaus įdirbio rezultatas, stiprinant prekybinius ryšius, dalyvaujant parodose ir vykdant kitas eksporto skatinimo veiklas, siekiant pritraukti partnerių šalių vartotojų dėmesį“, – pabrėžė V. Tomkus.

Nuo Jungtinių Arabų Emyratų iki Japonijos

Šiuo metu lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai eksportuojami daugiau nei į 150 pasaulio valstybių.

„ŽŪM remia eksportuojančias įmones ir jų dalyvavimą eksportą skatinančiose veiklose. Taip ne tik garsinamas Lietuvos, kaip maisto pramonės šalies, vardas, bet ir užmezgami svarbūs nauji kontaktai, kurie vėliau virsta sėkmingais verslo sandoriais.

Siekdami išlaikyti tvirtas pozicijas pasaulinėse rinkose bei plėsti investicijas, kuriame pridėtinę vertę per daugialypį dvišalių santykių vystymą“, – komentavo viceministras.

Jis džiaugėsi, kad neseniai Japonijos prekybos kompanija sudarė naują kontraktą su lietuviško alaus gamintoju. Ten pradedamas statyti Lietuviško alaus gamyklos prototipas, orientuotas į prabangių restoranų rinką. Vėliau ketinama išplėsti alaus gamyklų skaičių iki 11 visoje Azijoje.

Taip pat šiais metais pradedamas ledų eksportas į Japoniją pramoniniais kiekiais. Be to, 2023 m. pirmą kartą į Japoniją pradėtas eksportuoti stiprios mineralizacijos vanduo, kuris bus parduodamas tiek su lietuvišku prekiniu ženklu, tiek viename didžiausių prekybos centrų su privačia etikete.

Galiausiai plečiamas bendradarbiavimas su Jungtiniais Arabų Emyratais, perduodant Lietuvos gerąją praktiką nacionalinių klasterių srityje.

„Skatiname tarptautinius ryšius ir atrandame naujas rinkas, dalindamiesi žiniomis ir moksline patirtimi apie kuriamus sveiko, saugaus, funkcinio ir ekologiško maisto ir gėrimų produktus“, – paaiškino V. Tomkus.

Remia dalyvavimą parodose ir mugėse

Pernai eksporto skatinimo veikloms ŽŪM skyrė beveik 750 tūkst. Eur paramos. Šiemet planuojama suteikti iki 800 tūkt. eurų paramos kofinansuojant eksporto skatinimo veiklas, kurias sėkmingai įgyvendina Lietuvos maisto pramonės įmonės.

Ja siekiama padėti maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti jau atvertose eksporto rinkose skatinant aukštesnės pridėtinės vertės produktų eksportą, atverti naujas rinkas ar nišas jų realizavimui, kurti teigiamą lietuviškų produktų įvaizdį užsienio šalyse.

ŽŪM numato atitinkamas iniciatyvas ir veiklos sritis, kurios tiesiogiai susijusios su lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimu ir nacionalinių maisto produktų žinomumo pasaulyje didinimu.

Dėl to su „Litfood“ pagalba organizuojamas dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse maisto produktų ir gėrimų parodose, taip pat išvykstamosios ir atvykstamosios verslo misijos.

2023–2024 m. organizuotos išvykstamosios verslo misijos į JAV, Korėją, Singapūrą, Jungtinę Karalystę, Australiją, Saudo Arabiją. Atvykstamosios verslo misijos: iš Japonijos, JAE, JAV, Vokietijos, Taivano, Kataro, Armėnijos, Azerbaidžano.

Taip pat organizuojami vebinarai, seminarai ir kiti renginiai, padedantys Lietuvos įmonėms susipažinti su tikslinėmis rinkomis ir potencialiais verslo partneriais, tikslinių kontaktų paieška konkrečiam maisto pramonės sektoriui (pieno, mėsos, gėrimų, ekologiškų produktų ir kt.).

Grįžtamasis eksportuotojų ryšys

„Džiaugiamės eksportuotojų grįžtamuoju ryšiu, kuris patvirtina, jog įmonės itin teigiamai vertina mūsų organizuojamas eksporto skatinimo veiklas.

„Įmonės pabrėžia, kad šios iniciatyvos suteikia realią naudą plečiant verslo ryšius, padeda efektyviau pristatyti produkciją naujose rinkose bei užmegzti ilgalaikius bendradarbiavimo kontaktus su užsienio partneriais“, – sako ŽŪM Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.

Anot jo, eksportuotojai taip pat akcentuoja galimybę geriau pažinti tarptautinius vartotojų poreikius ir užtikrinti konkurencingumą globaliame kontekste.

ŽŪM skaičiuoja, kad didžiąją dalį – 74 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto 2023 m. sudarė lietuviškos kilmės produktai. Palyginti su 2019 m. ši eksporto dalis padidėjo beveik 42 proc.

„Daug dėmesio skiriame ne tik kuo aukštesnės pridėtinės vertės, bet ir lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimui. Didžiuojamės, kad savo šalį vis labiau garsiname lietuviškos kilmės produkcija, kuri ne tik perdirbama, bet ir užauginama Lietuvoje.

Tai suteikia galimybę išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriuose, išlaikyti efektyvią pirminę gamybą Lietuvoje“, – komentavo A. Venckus.

Jo teigimu, per pastaruosius kelerius metus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pagalba atverta daug naujų eksporto rinkų svarbiausiems žemės ūkio ir maisto pramonės eksporto produktams.

Į JAV išplėstas mėsos ir mėsos produktų gamybos kategorijų sąrašas, atverta rinka kiaušinių produktų eksportui, dirbama dėl vartojimui skirtų kviečių eksporto leidimų.

Į Japoniją eksportuojamiems jautukams nebegalios amžiaus riba, taip pat atverta rinka jautienos subproduktams, o Taivano – grūdams, kiaušiniams, pieno ir žuvies produktams, jautienai ir jos produktams, taip pat šiuo metu vykdomos procedūros dėl skystų kiaušinių ir paukštienos eksporto.

Į Pietų Korėją galima eksportuoti pieno produktus, paukštieną, pradėtos leidimų gavimo procedūros dėl vištienos ir kiaušinių produktų.

Taip pat suderinti veterinarijos sertifikatai kiaušinių produktų eksportui į PAR, paukštienai ir mėsos produktams į Sakartvelą, paukštienai ir mėsos pusgaminiams į Albaniją, sudėtiniams produktams į Bosniją ir Hercegoviną.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė augo net tuo metu, kai kitų sektorių išvežtų prekių kiekis mažėjo: nuo 2020 m. iki 2023 m. ji padidėjo 26 proc. ir pasiekė beveik 8 mlrd. eurų. 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų vertė Lietuvos eksporto struktūroje išaugo ir pasiekė beveik 20 proc. viso šalies prekių eksporto.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-17

Analizuojamą laikotarpį vidaus rinkoje minėto produkto vidutinė didmeninė pardavimo kaina (be PVM) buvo 5,54 proc. didesnė nei prieš metus ir siekė 6,86 EUR/kg. Didmeninės sviesto kainos didėjimas galimai susijęs su situacija pasaulinėje rinkoje, kurioje stebimas sviesto kainų augimas. Vidutinė didmeninė ES sviesto kaina (be PVM) nagrinėjamą laikotarpį siekė 6,03 EUR/kg ir buvo net 27,3 proc. didesnė nei 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn. Š sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse mažmeninė sviesto kaina (su PVM, neįtraukiant privačių prekės ženklų ir akcinių kainų), priešingai nei didmeninė kaina, sumažėjo 5,7 proc. (iki 14,02 EUR/kg). Kadangi Lietuvoje mažmeninės sviesto kainos ilguoju laikotarpiu, palyginti su ankstesniais laikotarpiais ir kitomis ES šalimis, yra labai aukštame kainų lygyje, todėl pasitaiko atvejų, kai mažmeninių sviesto kainų pokyčiai nekoreliuoja su situacija didmeninėje rinkoje.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vidaus rinkoje pardavė 2,79 tūkst. t „Tilsit“ sūrių – 11,2 proc. daugiau nei 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn. Vidutinė didmeninė minėtų sūrių kaina (be PVM) analizuojamu laikotarpiu siekė 5,82 EUR/kg ir buvo 3,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Panaši sūrių kainų mažėjimo tendencija buvo stebima ir kitose ES valstybėse, kur vidutinė didmeninė ES „Gouda“ sūrių kaina (be PVM) sumažėjo 3,5 proc. (iki 4,35 EUR/kg), o ES „Cheddar“ sūrių vidutinė didmeninė kaina (be PVM) sumažėjo 12,4 proc. (iki 3,82 EUR/kg). Analizuojamu laikotarpiu mažmeninė „Tilsit“ sūrių kaina (su PVM, neįtraukiant privačių prekės ženklų ir akcinių kainų) Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, taip pat kaip ir didmeninė kaina, turėjo mažėjimo tendenciją ir buvo 0,8 proc. mažesnė (siekė 11,89 EUR/kg) nei 2023 m. sausio–rugpjūčio mėn.

Šaltinis: Agro RINKA nr. 18 (454), 2024-10-14