Home » Žemės ūkio naujienos: 2024-10-21
Žemės ūkio naujienos

Žemės ūkio naujienos: 2024-10-21

NMA parama, zemes ukio naujienos, pieno ukis
Photo by Sharon Rosseels on Unsplash

Žemės ūkio naujienos: 2024-10-21. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.

Nebežino ko griebtis: avių augintojų ūkyje vilkai siautėjo kelias dienas – nieko nebijo ir eina tiesiog į kiemą

Ganiavos sezonui artėjant į pabaigą kai kurie ūkininkai skaičiuoja ne tik pajamas, bet ir vilkų padarytus nuostolius. Vienas Rokiškio rajono ūkininkas neteko 26 avių. Neršionių kaime (Rokiškio r.) vienkiemyje gyvenančių sutuoktinių Remigijaus ir Dalės Milaševičių ūkyje vilkai siautėjo kelias dienas. Iš pradžių jie papjovė dvi avis, po kelių dienų nugalabijo jau 16, paskui dar aštuonias.

„Nežinome, kaip apsiginti nuo vilkų. Nieko nebijo, eina tiesiog į kiemą“, – širdgėlą liejo R.Milaševičius. Per 100 avių bandą turėjęs ūkininkas svarsto, kad po tokių kelias dienas buvusių vilkų antpuolių teks atsisakyti avininkystės.

„Vilkas – protingas žvėris ir žino, kur jauniklius mokyti medžioklės meno. Kam vaikytis stirnas po mišką, jeigu galima vienoje vietoje viską rasti“, – sakė vyras. Milaševičiams gaila vilkų sudorotų ėriavedžių, nes po kelių mėnesių būtų sulaukę prieauglio. Ūkininko apskaičiavimu, nuostoliai sieks maždaug 3,5 tūkst. eurų. Gyvulius saugojo vadinamasis elektrinis piemuo – į žemę įsmeigti metro aukščio stulpai, per kuriuos nutiestomis 4 juostomis leidžiama nestipri elektros srovė.

Tačiau įveikti tokias kliūtis vilkams – vienas juokas. Kaip teigė Rokiškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovė Irina Barauskienė, šiemet beveik dukart daugiau užregistruota pranešimų apie vilkų antpuolius. Praėjusiais metais buvo sulaukta tokių keturių atvejų. „Rudeniop visuomet padaugėja pranešimų apie vilkų padarytą žalą, nes tuo metu jaunikliai mokomi medžioti“, – sakė vyriausioji specialistė.

Šaltinis: Darius Krasauskas, „Lietuvos rytas”, lrytas.lt, 2024-10-18

Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo pildymo nuotoliniai mokymai

Kviečiame dalyvauti VĮ Žemės ūkio duomenų centro rengiamuose Paraiškų priėmimo informacinės sistemos Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo ir Augalų apsaugos produktais purškiamų žemės plotų ar augalų sėklų, apdorotų augalų apsaugos produktais, sėjos administravimo posistemio duomenų pildymo mokymuose, kurie vyks 2024 m. spalio 23 d. 9 val. nuotoliniu būdu per programą „Teams“.

Prie mokymų galėsite prisijungti įvedę toliau pateiktą nuorodą į naršyklę:

https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YTFiMWI3MDYtMDVjOC00MjQ3LWIwNDMtNmIyZTIyNDA3YWZj%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%223c29631f-027a-4aec-98d1-be0cc8883016%22%2c%22Oid%22%3a%22a6b43e51-26af-4c7a-9985-df8584af22b6%22%7d

Kad pristatymas vyktų sklandžiai, prisijungus prašome išjungti mikrofonus ir vaizdo kameras, o norėdami kalbėti – naudokite funkciją „Pakelti ranką“.

Šaltinis: zudc.lt, 2024-10-18

Ūkininkas K.Paulauskas: „Nesinori stovėti vietoje“

Klaipėdos rajone, šeimos ūkyje daržoves auginantis Kęstutis Paulauskas sako, kad visur vis bėgte, nes darbas darbą veja. Atradus laiko šiek tiek stabtelėti, buvo svarbu apie verslą ir ūkininkavimo ateitį pasikalbėti su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Klaipėdos rajono biuro vadove, jo ūkio finansinės apskaitos konsultante Laima Pivoriene. Juk, pasak ūkininko, „nesinori stovėti vietoje“.

Pradėjo nuo bulvių

Bulvės, kopūstai, morkos, burokėliai, svogūnai, česnakai, agurkai, šiek tiek pupų, žirnių, grūdiniai augalai – nuo pavasario iki rudens yra Kęstučio ir jo šeimos rūpestis. Jau 17 metų daržininkystę pasirinkęs Kęstutis sako, kad nuo mažens augo prie ūkio, darbo nebijo – pradėjęs nuo nulio viską sukūrė savo rankomis. Per tuos metus atsirinktos daržovių veislės, pažintas dirvožemis, pasirinktos sėjomainos ir auginimo technologijos.

„Pradėjome nuo bulvių. Pirmaisiais metais pasodinau 80 arų. Dvejus metus užaugo. Sakau, jei trečius nieko nebus, mesim tą ūkį, bet tęsėme. Nusprendėme pasėti morkų, burokėlių, kopūstų. Kol išmokome, kol tinkamiausias sėklas atradome… Viskas vyko po truputį. Seniau pirkdavome kopūstų daigus iš močiučių. Sakydavo, kad žieminiai, o buvo vasariniai. Galvos susproginėdavo. Tada patys nusprendėme pirkti sėklas, auginti daigus šiltnamyje. Burokėlius taip pat įvairius išbandėme“, – apie verslo pradžią pasakoja Kęstutis.

Ūkininko teigimu, būdavo, kad iš ryto pasikasi bulvių, nuvažiuoji į Klaipėdą ir iki 12 val. jau parduodi, grįžęs vėl prisikasi ir atgal į turgų. Viskas pasikeitė, kai atsirado didžiosios parduotuvės. Žmonės nebežiūri, kad būtų iš ūkio, ieško kur pigiau, o kokybė ne tiek svarbi.

„Tai kas, kad didžiuosiuose centruose daržovės pigesnės, bet skonio nėra“, – lygina LŽŪKT Klaipėdos rajono biuro vadovė L.Pivorienė.

Realizavimas ir darbo jėgos problema

Kęstutis turi autobusiuką su palapine. Prekiavimo vieta kainuoja 20 Eur už dieną. Jau yra nuolatinių pirkėjų, kurie užsisako daržovių paskambinę telefonu arba atvažiuoja į ūkį. Per ūkininkavimo laikotarpį teko daržoves tiekti mokyklai, dabar šiek tiek jų užsisako kelios kavinės.

Šalia Klaipėdos daugiau daržovių augintojų Kęstutis nežino. Į turgų jomis prekiauti jie atvyksta iš kitų rajonų. Taip pat daug perpardavinėtojų, atvažiuojančių iš Lenkijos, Ispanijos. Ūkininkas pasakoja, kad ir ne kiekviena močiute, kuri prekiauja turguje, galima pasitikėti.

„Močiutė kasdien sėdi turguje, ar gali ji tiek užsiauginti savo sode? Dėžėmis krapų ar daržovių? Man reikia paprikos, žinau, kad atvažiuoja „fūros“, nuvažiuoju, žiūriu tos pačios močiutės su pilnais vėžimėliais nuo „fūros“ važiuoja“, – pasakoja Kęstutis.

Ūkininkas sako, kad per sezoną užaugintas daržoves pavyksta parduoti. Galėtų auginti daugiau, bet… „Sodiname tiek, kad neliktų. Galėtume ir daugiau, bet nėra žmonių. Su darbo jėga yra problema. Dabar žmonės nenori eiti į talkas. Gauna pašalpas“, – problemą įvardija Kęstutis, o konsultantė jam antrina, kad „tiems, kurie nenori dirbti, lengva pašalpų paprašyti“.

Taigi daugiausia darbų tenka pačiam. Labai padeda uošvienė, kai gali, prisijungia žmona, nes dirba pardavėja, ir dukros su sūnum, kurie dar moksleiviai.

Patirtį koreguoja gamta

Pasak Kęstučio, turimos technikos užtenka. Chemijos beveik nenaudoja, minimaliai tręšia. Ūkio dirvožemis – molis, priesmėlis. Kasmet ten pat augalų neaugina, keičia. Sako, kad geriausiai viskas auga po bulvių. Stengiasi dirvožemį organika praturtinti sėdamas posėlinius augalus.

„Stengiuosi sėti žirnių – po jų taip pat viskas gerai auga. Aš jų nekuliu, palieku. Užariu visą žalią masę. Dirvai praturtinti dar sėju garstyčias, ridikus kaip posėlį“, – pasirinkimą komentuoja Kęstutis.

Kas po ko geriausiai auga? Anot Kęstučio, svogūnai po kopūstų, po morkų – bulvės, svogūnai. „Česnakus jau kelerius metus puola puvinys. Nebus sėklos, tik 30 proc. žieminių česnakų išliko. Dabar kaitina, o po to lyja. Balandžio pradžioje vos ne 30 oC. Augalas nesupranta, kas vyksta“, – paklaustas, po kokio augalo pasodinti geriausia auga česnakai, problemą įvardija ūkininkas.

Kęstutis pastebi, kad sėklos mažiau daigios, nei buvo anksčiau. Svogūnai ir burokėliai rečiau sudygo. Ir kopūstai jau kelinti metai nepatinka. Formos keičiasi, sproginėja, pūva.

Kalbėdamas apie pasėlių priežiūros darbus, vyras sako, kad auginant daržoves bearimė technologija netinka. Lieka lapai, šaknys, jei neaparsi, liks puvinys, kitos ligos. Ir su piktžolėmis lengviau kovoti ariant.

Laimė, vandens užtenka. Jei nėra lietaus, daržovėms laistyti naudoja šalia namų išsikasto „prūdelio“ vandenį, kurį iki laistomų daržovių nuveža cisternoje, o išlaistyti kartais tenka ir laistytuvu.

Galvoja apie ES paramą

Žinoma, Kęstutis galvoja apie laistymo sistemą. Taip pat norėtų pasistatyti angarą technikai laikyti. Šiemet baigėsi ES paramos, skirtos jaunajam ūkininkui, 5 metų laikotarpis. Galima ieškoti naujų galimybių.

„Susisieksiu su Kretingos rajono biuro ekonomikos konsultante, kuruojančia mūsų biurą. Tegul paanalizuoja ūkio galimybes gauti ES paramą“, – sako biuro vadovė, o Kęstutis prisimena, kad pirmą kartą į LŽŪKT Klaipėdos rajono biurą atėjo dėl jaunojo ūkininko paramos, tada ir ūkio finansinę apskaitą biure pradėjo tvarkyti.

„Ir pačiam nereikia galvoti, ir ramiai miegoti gali. Laima viską žino. Privatininkas gal žinos, gal ne, dar klaidų pridarys“, – apie pasirinkimą naudotis LŽŪKT Klaipėdos rajono biuro konsultantės ūkio finansinės apskaitos tvarkymo paslaugomis kalba ūkininkas.

Pasak Kęstučio, ūkyje veiklos yra nuo ryto iki vakaro. Pragyventi galima, o sutaupyti – sunkoka. Tas sulūžo, tas sugedo. O visgi nesinori stovėti vietoje. Poreikiai aptarti, priešaky – galimybės.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-10-18

Lietuvos pieno ir kiaulių fermos gyvena auksinius laikus, bet po mėnesio tai gali baigtis 

Nuo lapkričio dėl ES ir Kinijos karo bus ribojamas pieno gaminių, mėsos, vyno ir stipraus alkoholio eksportas į šią šalį. Taip nutiko ne dėl fitosanitarinių dalykų. Kinai parengė ekonominį atkirtį ES, kuri įvedė drakoniškus muitus elektromobiliams. Apie tai kalbėta laidoje „Verslo požiūris“.

„Šiuo metu vidutinė mūsų perkamo pieno, turiu omeny tikrą, ne bazinį, kaina 50 euro centų už kilogramą. Su PVM, kurį turime sumokėti 60. Tai kaina pieninės kieme. Nuo metų pradžios žaliavinis pienas pabrango 20 proc.“, – sako Dainus Dundulis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas, tačiau pabrėžia, kad prieš pusantrų metų jo kaina buvo kritusi iki „neprotingos“. Dabar ji atsistato. Tiesiog po pertraukos atsiranda perteklius.

Todėl kaina kinta. Ūkininkams šie svyravimai yra blogi, nes negalima prognozuoti savo veiklos. „Kalbant apie pieno produktus, pagrindinė buvo sviesto problema ir kainų šuolis. Dabar ji grįžta, bet ne Lietuvoje. Produktų kaina nuo metų pradžios didėjo 20 proc. Tačiau lenkai pieną pas save superka 10 proc. brangiau ir gamina pigesnį produktą“, – dėlioja Petras Čepkauskas, vienas iš „Pricer.lt“ vadovų. D. Dundulis, klausydamasis šių argumentų šypsosi ir sako, kad jei Lenkijoje pienas būtų pora centų brangesnis nei Lietuvoje, jis iš karto būtų išvežtas į ten.

Jei skirtumas pasiektų 10 centų už litrą, Lietuvoje neliktų nė vieno litro pieno. Būna, kad sunkvežimis, dėl kurio sutarta, išvažiuoja iš ūkininko, bet neatvažiuoja iki perdirbėjo, o pasuka į Lenkiją, nes pakeliui paaiškėja, kad ten kaina 2-3 ct/kg didesnė. „Kalbant apie sviestą, tai tokių sviesto kainų, kokios buvo biržoje, mūsų pirkėjai niekada nematė. Rinka labai inertiška“, – dėsto D. Dundulis.

P. Čepkauskas atkerta, kad tai manipuliacijos. Pirkėjas perka brangiau, nes pas mus „akcijinė rinka“, o akcijos tiesiog neberengiamos ir produktai parduodami reguliaria kaina. Visus neramina labai artima ateitis, ar pavyks ES susitarti su Kinija, ar visgi prasidės muitų karas, kilęs dėl muitų pigiems kiniškiems elektromobiliams, kurie žudo Europos automobilių pramonę. „ES su kinais pešasi dėl elektromobilių, o pagrindinis mėsos eksportuotojas į Kiniją Vokietija.

Jei prasidės abipusiai draudimai, atsiras didžiulis kiaulienos perteklius“, – apie pokyčius kalba P. Čepkauskas ir sako, kad panašiai nutiko kai dėl Afrikinio kiaulių maro buvo sustabdytas. Tada kiauliena ženkliai pigo. D. Dundulis pritaria, kad bus perteklius. Per praeitą stabdymą kiaulienos gyvas svoris buvo apie 1,3 euro už kilogramą be PVM. Šie pasvyravimai atsiliepia ūkininkams. Kiaulių augintojų pelningumas pernai ir šiemet bus geras, tačiau jei kainos kris dėl muitų karo, kiti metai jiems gali būti sunkūs.

Kaip rašė ELTA, Europos Sąjungos (ES) šalys atvėrė kelią papildomiems iki 35,3 proc. muitams baterijomis maitinamiems iš Kinijos importuojamiems elektriniams automobiliams.

Europos Komisija apie papildomus tarifus paskelbė po tyrimo, atskleidusio, kad Pekinas subsidijuoja vietos elektromobilių gamintojus ir taip iškreipia rinką ES. Dabar Europos Komisija turi nuspręsti, ar lapkričio pradžioje importo muitai įsigalios. Planai, sukėlę sumaištį ES sostinėse ir tarp automobilių gamintojų, dar gali būti atmesti, jei Briuselis prie derybų stalo susitars su Kinija. Vokietija, balsavusi prieš šią priemonę, dar kartą paragino tęsti derybas su Pekinu, nes baiminasi ​​atsakomųjų veiksmų, galinčių pakenkti didelei šalies automobilių pramonei. Berlynas perspėjo Europos Sąjungą nepradėti „prekybos karo“ su Pekinu. „Ursulos von der Leyen vadovaujama komisija neturėtų sukelti prekybos karo, nepaisant pritarimo“ tarifams, socialiniame tinkle X pareiškė finansų ministras Christianas Lindneris. Pekinas teigia griežtai prieštaraujantis ES muitams kiniškiems elektromobiliams.

Šaltinis: Arūnas Milašius, delfi.lt, 2024-10-16

Darbą pradeda naujasis Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VATŽŪM) darbuotojams pristatė konkursą laimėjusį naująjį vadovą. Šiandien – pirmoji direktoriaus Jurijaus Kornijenko darbo diena. Naujasis VATŽŪM vadovas pastaruoju metu vadovavo Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui.

„Man malonu pristatyti jums žmogų, išmanantį tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek jai pavaldžių įstaigų virtuvę. Tai – 20 metų patirties turintis teisininkas, kurio žinios ir patirtis, neabejoju, padės tarnybai ne tik toliau sklandžiai veikti, bet ir susidoroti su kylančiais iššūkiais“, – sakė ministras K. Starkevičius, taip pat pasidžiaugęs profesionaliu tarnybos darbu ir padėkojęs už įsiklausymą į siūlymus paprastinti žemdirbiams tenkančią naštą.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-10-17

Ankstesnės žemės ūkio naujienos