Žemės ūkio naujienos: 2024-11-12

Visada sakiau – turime tarnauti žemdirbiams, ne bausti, o padėti, konsultuoti“, – teigė žemės ūkio ministras.

Susitikime diskutuota apie įsiterpusių valstybinės žemės plotų įsigijimą ir mėšlo tvarkymą, žemės ūkio technikos gabaritų ribojimus, be saiko dygstančias ir judėjimą ribojančias saugumo saleles, grūdų ir gyvulių augintojų lūkesčius ir bėdas.

Ūkininkai dalinosi savo pastabomis ir įžvalgomis, svarstė, ką dar galima nuveikti ir kokius namų darbus dar reikia padaryti ministras K. Starkevičiui, o ką turės daryti naujai atėję vadovai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) direktorius Fortunatas Dirginčius ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM vadovas Jurijus Kornijenko pristatė įstaigų, kurioms vadovauja, darbo gaires ir jose vykstančius pokyčius, papasakojo paskutines paraiškų surinkimo naujienas.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2024-11-12

Kviečiai analizuojamu laikotarpiu buvo superkami vidutiniškai po 216,09 EUR/t. Palyginti su kaina buvusia prieš mėnesį, ji padidėjo 4,24 proc., bet buvo 5,97 proc. mažesnė negu prieš metus. Kvietrugiai buvo superkami vidutiniškai po 157,94 EUR/t – 1,19 proc. didesne kaina, palyginti su spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje buvusia kaina, bet 9,99 proc. mažesne kaina negu prieš metus atitinkamu laikotarpiu.

Rapsų vidutinė supirkimo kaina šių metų 44 savaitę buvo 2,37 proc. didesnė negu prieš mėnesį bei 17,33 proc. didesnė, palyginti su prieš metus buvusia kaina, ir sudarė 478,77 EUR/t.

Šaltinis: Agro RINKA Nr. 20 (456), 2024-11-11

„Atsižvelgiant į socialinių partnerių pastabas dėl kompostavimo reikalavimų, atsisakyta teorinių nuostatų, kurios praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos“, – sako žemės ūkio ministras.

Per metus į dirvą patenkančio bendrojo azoto (Nbendras) kiekis tiek tręšiant mėšlu, tiek ganant gyvulius neturės viršyti 170 kg/ha.

Iki šiol galioję reikalavimai numatė prievolę rengti tręšimo planą ūkininkus, ketinančius mėšlu ar srutomis tręšti 30 ha ar didesnius laukus. Naujose taisyklėse tręšimo planas nebesiejamas su planuojamo tręšti lauko plotu, o planą kiekvienam konkrečiam laukui ūkininkai turės sudaryti vadovaudamiesi Tręšiamųjų produktų aprašo nuostatomis.

Ūkininkų patogumui numatyta dar viena naujovė: tręšimo planus bus galima sudaryti naudojantis Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (https://paseliai.vic.lt) trąšų naudojimo apskaitos posistemyje įdiegtu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu (PPIS). Svarbu ir tai, kad jei tręšimo planas bus sudaromas naudojantis PPIS funkciniu komponentu, dirvožemio tyrimai nebus privalomi.

Atnaujintose taisyklėse pakeistas reikalavimas tręšiamų laukų nuolydžiui, kuris pagal anksčiu galiojusią tvarką galėjo būti ne didesnis nei 5 proc.. Nuo šiol tręšiant nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d. ir nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d., kuomet galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), laukų nuolydis turės būti ne didesnis kaip 12 proc.

Primename, kad šiuo laikotarpiu tręšiant dirvą ūkininkams privalu paisyti 5 m atstumo iki vandens telkinių kranto linijos, o į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.

Mėšlas ir srutos – vertinga trąša, tačiau neatsakingai jas tvarkant, galima padaryti didelę žalą gamtai. Azoto ir fosforo junginių perteklius, patekęs į gruntinius vandenis, upes, ežerus ar šulinius kelia grėsmę visai ekosistemai. Todėl mėšlas ir srutos turi būti tvarkomos itin atsakingai, laikantis taikomų aplinkosaugos reikalavimų.

Palengvintas bioatliekų tvarkymas ūkiuose

Nuo šiol ūkininkai galės kompostuoti tirštąjį mėšlą tręšiamuose laukuose įrengtose rietuvėse kartu su kitomis ūkyje susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis. Tokias rietuves ūkininkai galės įrengti vadovaudamiesi nustatytais reikalavimais. Be to, rietuvės laukuose turės būti įrengiamos ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų, o jose komposto mišinys galės būti pūdomas ne ilgiau kaip 24 mėnesius. Taip bus palengvintas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ne pramoniniu būdu. Ūkininkai turės didesnį pasirinkimą, kaip tvarkyti tirštąjį mėšlą su ūkiuose susidarančiomis augalinės kilmės priemaišomis.

Klaipėdos rajone įsikūręs Buivydų šeimos valdomas ekologinis ūkis, kuriame auginami aubrakų veislės mėsiniai galvijai, tiekia ekologišką mėsą restoranams, vaikų darželiams. Ūkyje laikoma banda siekia apie 300 – 400 galvijų. Pasak ūkio šeimininko Vidmanto Buivydo, mėšlo tvarkymo reikalavimai tokiems ūkiams kaip jo – labai aktualus klausimas.

„Vienas galvijas „prigamina“ apie šešias tonas mėšlo per metus. Laikant tokio dydžio bandą kaip mūsų, per metus jo susikaupia apie 2 000 tonų. Tokį kiekį mėšlo išvežti iš mėšlidės ir patręšti laukus mums prireikia apie 15 dienų. Mėšlą kompostuojant tręšiamuose laukuose, tręšimo darbus galima atlikti triskart greičiau. Tai reiškia, kad mums susitaupo net 10 darbo dienų“, – pasakoja ūkininkas.

Šaltinis: valstietis.lt, 2024-11-08

Tie, kurie pažįsta Robertą ir Vaidą, žino, kad jie – neeiliniai ūkininkai, išsiskiriantys savo paprastumu, nuoširdumu ir puoselėjamomis vertybėmis.

Ūkininkauti Mickevičiai pradėjo neatsitiktinai. Jie tęsia Roberto prosenelių tradicijas, kurie šeimos ūkį kurti pradėjo dar tada, kai Lietuva pirmą kartą paskelbė nepriklausomybę – 1918 m. Kai po ilgų dešimtmečių mūsų šalis atkūrė nepriklausomybę – 1991 metais – ūkininkauti pradėjo ir pats Robertas. Kartu su tėčiu Juliumi jis pagal Valstiečio ūkio įstatymą atsiėmė 18 ha prosenelių žemės.

Vyrai iš karto suprato, kad reikia investuoti ne į techniką ar pastatų statybą, o į žemes. Galima sakyti, kad toks inovatyvus požiūris padėjo tvirtus ateities pamatus. „Dievas daugiau žemių nesukūrė. Jos yra tiek, kiek yra“, – kalbėjo žemdirbys.

Šiandien jo ūkyje dirba beveik trys dešimtys nuolatinių darbuotojų. Dauguma iš jų – senbuviai. Yra ir tokių, kurie čia dirba jau ketvirtį amžiaus. R.Mickevičius gerbia savo darbininkus, moka jiems nemažą atlyginimą. Žemdirbys taip pat pasitiki savo darbuotojais ir neabejoja, kad jeigu jam kas nors atsitiktų, mažiausiai trejus metus ūkyje darbai tikrai nesustotų.

Mažoji Šveicarija

R.Mickevičius daugiausiai verčiasi kviečių, rapsų ir kukurūzų auginimu. Šių metų sezoną vyras vadino neblogu, nors pripažino, kad būta ir geresnių laikų. R.Mickevičius – vieno didžiausio ir inovatyviausio visos Lietuvos ūkio savininkas. Šeimos valdos siekia daugiau nei 2 tūkst. ha.

Matlaukio kaimo gyventojų ūkyje puikiai dera ne vien naujausia ir inovatyviausia žemės ūkio technika, bet ir seni padargai. Jiems Robertas jaučia išskirtinę aistrą. Vyro namuose galima rasti net du muziejus – senovinės technikos bei etnografijos.

Etnografijos muziejaus eksponatų suskaičiuoti turbūt niekas negalėtų, o štai technikos muziejuje yra apie pusšimtį senų žigulių, moskvičių, volgų, sunkvežimių, motorinių dviračių, motociklų. Jie visi važiuojantys, restauruoti. R.Mickevičiaus valdose galima pamatyti ir dar vieną įdomų objektą – mažąja Šveicarija aplinkinių vadinamą maždaug 10 ha ploto teritoriją.

Joje stūkso kalnai, iš kurių garsiausias – Brolių kalnas, vandens telkiniai, pušynai, eglynai, įrengti takai ir poilsio zonos. Prieš keletą metų čia iškilo ir nedideli svečių namai. Aptvertoje teritorijoje taip pat galima pamatyti stovinčią trijų aukštų pilį, prie kurios durų išmūrytas skaičius „1384“. Būtent tais metais Vytautas po slaptų derybų su Jogaila sugriovė Naująjį Marienburgą ir sugrįžo į Lietuvą. O istorija – dar viena Roberto silpnybė.

Augina kanapes ir moliūgus

Ne mažiau nei Mickevičių ūkis išsiskiria ir antrąją vietą Vilkaviškio rajone šiais metais užėmęs Piliūnų kaime žemę dirbančių Povilo ir Ritos Čižauskų ūkis. Jo unikalumas – didžiuliai moliūgų plotai. Iš bendrų maždaug 600 ha valdų šios daržovės užima maždaug šeštadalį.

Povilas moliūgus augina jau ketverius metus. Šio sezono derliumi jaunas vyras yra labai patenkintas. Jis pasakojo, kad specialiu kombainu imamos tik moliūgų sėklos, kurios vėliau išplaunamos ir išdžiovinamos. Pilviškių seniūnijos žemdirbys ūkyje šiam tikslui turi įsirengęs visas reikiamas patalpas.

Įprastai išplautų sėklų drėgnumas siekia 70–80 proc., o po džiovinimo – vos 8 proc. Būtent tada sėklas galima parduoti.

Moliūgų derlių P.Čižauskas realizuoja Europos rinkose. Dalį jo panaudoja žmonos spaudžiamam aliejui. R.Čižauskienė – viena iš prekės ženklo „Jorus“ įkūrėjų ir vadovių. Ši įmonė verčiasi įvairių aliejų gamyba.

Iš 1 ha moliūgų paprastai gaunama apie 400 kg jau išdžiovintų ir paruoštų sėklų. Teoriškai būtų galima panaudoti ir likusią moliūgų masę, kurioje gausu ląstelienos. Iš jos būtų galima padaryti kokybišką pašarą gyvuliams. Visgi Povilas kol kas šią masę kaip trąšą palieka dirvoje, nes gaminti pašarų tiesiog nėra poreikio.

Be moliūgų, Čižauskai augina ir tradicines kultūras – javus, rapsus, taip pat cukrinius runkelius bei kanapes. Pastarųjų Piliūnų kaimo žemdirbių ūkyje auga maždaug 60 ha.

Šių metų kanapių derliumi P.Čižauskas nėra patenkintas. Anot jo, labiausiai jam pakenkė gausybė piktžolių. „Šiemet kanapės dar ir sunkiai dygo, o galiausiai jas užstelbė balandos. Kadangi jų nepurškiame, galima sakyti, kad tai – ekologinė kultūra. Paskaičiuota, kad 1 ha kanapių sugeria net 10 tonų anglies dioksido. Manau, kad kanapės – ES remiamo žaliojo kurso ateitis, todėl jas auginti turėtų ryžtis vis daugiau ūkininkų“, – prognozavo pašnekovas.

Visgi iššūkių auginant kanapes netrūksta. Ir tai ne vien piktžolės. Labiausiai kanapių augintojus neramina lėtai vykstantis derliaus nuėmimas. Kartais per dieną pavyksta nukulti vos vieną kitą hektarą.

Geriausias sezonas

Trečiąją vietą Vilkaviškio rajone šiais metais užėmė dar vienas išskirtinis ūkis. Tai – Vygando Kušlio obelų ūkis. Pats Vygandas turi apie 30 ha obelų sodų, o bendras jo ir tėvų – Vilijos bei Vito – ūkis yra bent penkis kartus didesnis. Tai – didžiausi obelų sodai ne tik Vilkaviškio rajone, bet ir visoje Suvalkijoje.

Pastarieji treji metai soduose nebuvo patys lengviausi. Pavasarinės šalnos vis „apkandžiodavo“ obelų žiedus, tad rudenį derlius būdavo daug mažesnis nei tikėtasi. Šie metai – išskirtiniai. Tokio gero sezono Vygandas teigė nelabai pamenantis. Ne tik sunoko rekordinis derlius, bet ir kainos didesnės nei tikėtasi.

Įprastai geriausi lietuviams sodininkams metai būna tie, kuomet nukenčia kaimynų lenkų sodai. O šiemet kaip tik taip ir atsitiko. Lenkų sodai ne tik nušalo – jiems dar pakenkė vasarinės audros bei potvyniai.

„Šiemet priskynėme apie 3 tūkst. tonų obuolių. Ankstesniais metais šie kiekiai būdavo bent perpus mažesni. Kainos taip pat daug didesnės nei anksčiau“, – pasakojo V.Kušlys.

Kušlių valdomuose soduose kasmet dirba apie 100 žmonių, tačiau ne visada pavyksta tiek darbuotojų rasti. Nemaža dalis obuolius skinančių asmenų – senbuviai. Neretai jie net ima atostogas kituose darbuose, kad tik galėtų padirbėti Gudkaimio soduose. Kaip pasakojo Vygandas, per dieną skynėjai gali užsidirbti nuo 80 iki 100 eurų, priklausomai nuo darbų kokybės ir nuskintų obuolių kiekio.

Darbo soduose netrūksta ištisus metus. Intensyvus obuolių skynimo sezonas trunka maždaug du mėnesius, tačiau ir kitu laiku reikia rūpintis derliaus realizavimu, sodo priežiūra, naujų medelių sodinimu.

Kasmet dalį sodų Kušliai atnaujina. Įprastai pasodintas medelis norimą derlių subrandina jau po trejų metų. Iki šeštų metų obuolių derlius didėja, o vėliau kasmet išlieka panašus.

Šaltinis: Asta Krasauskaitė, valstietis.lt, 2024-11-11

Paveiks ne tik miškus ir žemės ūkį, bet ir miestus

Šiemet dėl klimato kaitos pokyčių jau matėme skaudžių gamtos stichijos padarinių JAV, Europoje – nuo Ispanijos iki Lenkijos. Ar yra reali grėsmė, kad panašaus masto audros ir potvyniai gali smogti Lietuvai? Aplinkos ministro Simono Gentvilo manymu, tik laiko klausimas, kada didesni klimato kaitos iššūkiai pasieks Lietuvą. Nuo energetikos infrastruktūros, žemės ūkio iki vandens tiekimo – visos šios sritys daugiausiai susiduria su klimato kaitos keliamais iššūkiais.

Dėl besikeičiančių sąlygų žemės ūkio, miškininkystės įmonėms dvigubėja ir draudimo įmokos – anot ministro, rizika dėl besikeičiančio klimato yra išaugusi 2–3 kartus. Taip į nuostolius klimpsta ir Europos Sąjungoje veikiančios draudimo bendrovės dėl potvynių šiemet jau patyrė milijardinę žalą. Panaši situacija ir JAV, kurioje yra net atvejų, kai draudimo bendrovės atsisako drausti turtą.

Bendrovės „Kauno grūdai“ vadovas Andrius Pranckevičius taip pat sako, kad ūkininkai jau savo kasdienybe įsitikina klimato kaitos pasekmėmis. „Mes, kaip „Akola“ įmonių grupė, turime pirminę žemės ūkio gamybą – patys ir sėjame, ir pjauname, ir gaminame pieną – pokyčius tiesiogiai jaučiame savo kailiu. Mūsų atveju, klimato pokytis labiau susijęs ne su vėtromis ar potvyniais, bet su upių terasų sausra. Tai buvo daug kam netikėtas posūkis, tačiau jau prieš penkiolika metų pradėjo ryškėti, kad tos vasaros šiltėja, šiltėja ir žiemos“, – patikino verslo atstovas. A.Pranckevičius prisimena, kaip prieš dvidešimtmetį pagrindinė problema žemės ūkyje buvo įšalimas žiemos sezonu, todėl žieminių pasėlių Lietuvoje buvo labai nedaug.

„Visi žiūrėdavom į Prancūziją ar Vokietiją ir vadindavom jūrinėmis valstybėmis, kuriose yra švelni žiema ir ten jau 80 proc. pasėlių – žieminiai“, – pateikė pavyzdį jis, pridurdamas, kad tokį skaičių jau pasiekė ir Lietuva. Tai, anot diskusijos dalyvio, yra ir gerai, ir blogai. Nors žiemos sąlygos tapo itin palankios maisto gamybai, bet vasaros yra neprognozuojamos dėl karščio bangų. Kaip bebūtų, kova su gamtos stichijomis ir sukeliamais padariniais – sudėtinga. Gelbėja bendrovių suteikiamas draudimas pirminėje žemės ūkio veikloje ir jis veikia – draudžiami ūkiai ir nuo įšalimo, ir nuo sausrų. Jis pastebi, kad draudimas verslams išties brangsta. Aplinkos ministerija jau yra pateikusi analizę, kaip klimatas Lietuvoje keisis iki 2100 m.

Pagal šiuos parametrus bankų ir draudimo sektorius perskaičiuos riziką ir atitinkamai keis kainodarą. „Net nereikia eiti į 2100 metus. Pirmieji klimato kaitos pokyčius jaučia žemės ūkis ir miškininkystė. Miškininkystėje dabar yra masinis eglių džiovimas, nes yra šiltos žiemos, sausos vasaros – spygliuočiai negali apsiginti, nes nepagamina sakų ir taip medžiai džiūva“, – teigė ministras. Karščio bangos turės įtakos ir vyresnių šalies gyventojų sveikatai, todėl kils klausimų, kai tam pritaikyti pastatus. Vien per šių metų rugsėjį buvo fiksuoti septyni karščio rekordai.

Iš kitos pusės, Lietuvą pasiekia ir trumpos, bet stiprios liūtys. Nors diegiami mechanizmai, kaip šią problemą švelninti, pastebima įtaka ir miestams, kurie susiduria su dideliais vandens kiekiais. Todėl prie to reikia ne tik prisitaikyti, bet ir nuolat ruoštis. Kad klimato kaita turi didelės įtakos miestų infrastruktūrai, patvirtino ir diskusijoje dalyvavęs įmonės „Vilniaus vandenys“ Gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis. „Besikeičiantis klimatas turi didelės įtakos ir mūsų veiklai. Reikia suprasti, kad tam, jog vanduo patektų į kiekvieno namus, reikia elektros energijos.

Po kiekvieno škvalo mes jaučiame ir tam ruošiamės – pavyzdžiui, turime elektros generatorius“, – dėstė atstovas. Net vasarą Lietuvą nusiaubusi audra didesnių problemų nesukėlė, nors kasmet galvos skausmą kelia trumpi, bet intensyvi lietūs. Įmonė aktyviai investuoja ir į atsinaujinančia energetiką. „Vilniaus vandenys“ savo didžiausioje Vilniaus nuotekų valykloje iš nuotekų dumblo jau dabar pasigamina nemažą elektros energijos dalį, taip pat elektrą generuoja saulės elektrinės, o pagaminama dalis augs ir statant naujas gamybos vietas. Kiek yra ketvirtadalis elektros energijos? V.Matonis pateikė paprastą palyginimą – tiek energijos užtektų aprūpinti Širvintų rajoną.

Svarbiausia – pasiruošimas

Kadangi gamtos stichijos ateityje, tikėtina, labiau paveiks kitas Europos šalis labiau nei Lietuvą. Ties Vengrija, viduriu Lenkijos yra brėžiama karščio riba, o tai reiškia, kad aukščiau šios linijos esančios šalys bus pačioje palankiausioje zonoje, jei kalbėtume apie kritulių kiekį – juk vanduo žemės ūkyje yra pats svarbiausias komponentas, paaiškino „Kauno grūdų“ vadovas. Tai, anot jo, yra didelė galimybė, kurią valstybė turėtų išnaudoti.

Šiai minčiai antrino ir Žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė, bet tuo pačiu pabrėžė, kad nuo karščio bangų ar perteklinio vandens nėra apsaugota ir Lietuva. „Klimato kaita gali smogti blogiausiu pavidalu ir Lietuviai tikriausiai gali sulaukti potvynių, tačiau Lietuvos istorijoje tai nebūtų naujas dalykas. Prieš elektrinę Kaunas nuolat kentėdavo ypač nuo pavasarinių potvynių, ledų sangrūdų Nemune ir Neryje. Tos grėsmės yra labai realios ir mes apie jas turime galvoti, joms ruoštis. Per daug sniego, per daug ledo ir Kaunas gali būti nuplautas per 27 minutes“, – kalbėjo viceministrė.

Ji primena, kad ministerija yra numačiusi tam tikrus mechanizmus, kurie gali padėti ūkininkams nukentėjusiems nuo sausros. Tačiau situaciją gelbėtų ir savitarpio pagalbos fondai, kuriuos taiko ir kitos Europos šalys. „Žemės ūkio ministerija šiai dienai yra pasirengusi visas analizes ir mokslininkai yra pateikę duomenis, kiek mes turėtume padengti nuostolius. Visi skaičiai yra paruošti, dabar reikia dialogo su socialiniais partneriais, pasižiūrėti, koks yra poreikis iš pieno sektoriaus dalyvauti savitarpio pagalbos fonduose“, – patikino L.Ramanauskaitė.

A.Pranckevičius taip pat pažymėjo, kad Lietuvos ūkio bendrovės vadovaujasi panašia praktika tam, kad nuostoliai būtų suvaldyti ir verslai išliktų. Bet valstybės paramos, turbūt, tai nebūtų įmanoma. Tačiau jis primena, kad vienas sprendimas problemų neišspręs ir tam reikėtų žvelgti į didesnį paveikslą. Kaip galima vertinti Europos Sąjungos politiką, skirtą klimato kaitai stabdyti? S.Gentvilas pirmiausia dėmesį atkreipia į JAV prezidento rinkimų rezultatus. Jo manymu, Donaldui Trumpui vėl tapus valstybės vadovu, tai ES reikš žaliojo kurso vystymosi pabaigą.

„Europa gali būti viena, nes Donaldo Trumpo laikais Amerika pasitraukė iš Paryžiaus klimato susitarimo. Europos pramonė praranda konkurencingumą prieš Ameriką ir jei Europa tęs savo žaliąją pertvarką, europietiški produktai, įskaitant žemės ūkį, pramonę, sunkiąją pramonę, taps brangesni. Mano prognozė, jei D.Trumpas darys tą patį, Europa turės sustoti su žaliuoju kursu dėl to, kad nėra pasaulinio susitarimo: Europa generuoja 10 proc. šilumos efektą sukeliančių dujų“, – mano ministras. Taip vienos šalys stengsis ir investuos, o kitos veiks dar kitomis sąlygomis.

Šaltinis: lrytas.lt, Lukrecija Giedraitytė, 2024-11-08