Žemės ūkio naujienos: 2025-04-17. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Pieno pardavimo tiesiogiai vartoti deklaravimas prasidės gegužės 2 d.
Netrukus prasidės Pieno gamybos ir realizavimo metinių deklaracijų už 2024-2025 apskaitos metus teikimas (TP deklaracija). Pieno gamintojai, parduodantys tiesiogiai vartoti pieną ir (arba) pieno produktus, nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. liepos 31 d. galės teikti TP deklaraciją už praėjusį apskaitos laikotarpį. Su Pieno pardavimo tiesiogiai vartoti taisyklėmis galite susipažinti čia.
Pieno gamintojai, turintis galimybę naudotis elektronine bankininkyste, gali jungtis patys prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) VĮ Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainėje www.zudc.lt / Registruotiems naudotojams / Pieno gamybos ir realizavimo metinė deklaracija ir nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. liepos 31 d. užpildyti TP deklaracijos elektroninę formą už praėjusį apskaitos laikotarpį.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. iki 2025 m. liepos 31 d. – pieno gamintojai, neturintys galimybės ar nenorintys naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į savivaldybę, kur atsakingi savivaldybių darbuotojai į PAIS pieno gamybos ir realizavimo metinių deklaracijų teikimo posistemį įves TP deklaracijų duomenis apie 2024–2025 m. apskaitos laikotarpiu pieno gamintojų parduotą (atiduotą) pieną (pieno produktus) tiesiogiai vartoti.
Pieno gamintojo mirties atveju, vienas iš įpėdinių, gali pateikti TP deklaraciją už praėjusį apskaitos laikotarpį mirusiojo vardu, apie tai pažymėdamas TP deklaracijoje.
Šaltinis: zudc.lt, 2025-04-16
Vieningas balsas už stiprų žemės ūkį: Baltijos šalių ministrai pasirašė svarbią deklaraciją
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas Rygoje susitiko su Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrais. Ministrai pasirašė bendrą deklaraciją dėl Europos Komisijos (EK) komunikato „Žemės ūkio ir maisto sektoriaus vizija“. „Tris Baltijos valstybes sieja bendra istorija, geografinė padėtis, vienodas supratimas apie geopolitinius iššūkius bei požiūris į tai, ko artimiausioje ateityje reikia žemės ūkio ir maisto sektoriui. Deklaracijos tekstą (anglų kalba) galite rasti čia.
Džiaugiuosi, kad ši bendrystė buvo atspindėta deklaracijoje, nes kalbėjimas vienu balsu yra kaip niekada reikalingas“, – po susitikimo spaudos konferencijoje kalbėjo ministras I. Hofmanas.
Svarbiausi deklaracijos akcentai:
-Palankiai vertiname EK pateiktą viziją. Vertiname tai, kad Komisija pripažįsta, jog žemės ūkis ir maisto sektorius, įskaitant žuvininkystę, yra strateginiai ES sektoriai.
-Pabrėžiame, kad būtina išlaikyti tvirtą ir atskirą Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuria būtų užtikrintas jos pagrindinis tikslas – maisto gamyba ir apsirūpinimo maistu savarankiškumas. Taip pat turi būti skatinamos gyvybingos kaimo vietovės ir kartų kaita, prisidedama prie aplinkos ir klimato kaitos mažinimo tikslų, teikiamos viešosios gėrybės ir stiprinama bioekonomika.
-Reikalaujame, kad būsimai BŽŪP įgyvendinti valstybės narės turėtų specialius ir tinkamus išteklius bei priemones.Reikalaujame užbaigti tiesioginių išmokų išorinę konvergenciją, kad nuo 2028 m. visiems ES ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos, panaikinant skirtumus ir nevienodus tiesioginių išmokų lygius tarp ES valstybių narių.
-Pabrėžiame, kad ES rytinių pasienio regionų kaimo vietovės yra ypač pažeidžiamos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, todėl joms reikia specialios ES paramos.
-Pakartojame, kad reikalinga tvirta ir tikslinė BŽŪP kaimo plėtros politika, o valstybėms narėms, kurios patiria daugiausia sunkumų kaimo regionuose, turi būti skiriamos ženklios BŽŪP lėšos.
-Pabrėžiame, kad norint išnaudoti visą papildomų pajamų potencialą ūkininkams, reikia paprastos ir lanksčios reglamentavimo sistemos, pavyzdžiui, panaikinti BŽŪP apribojimus parduoti ūkyje pagamintas biodujas arba teikti paslaugas, naudojant techniką ir (ar) įrangą įsigytą su BŽŪP parama.
-Pakartojame, kad būsimi BŽŪP strateginiai planai turi suteikti daugiau lankstumo, sumažinant detalumo lygį, o BŽŪP įgyvendinimo modelis turi būti iš esmės supaprastintas ir toliau taikomas užtikrinant mažesnę administracinę naštą ūkininkams.
-Remiame EK ketinimą laikantis tarptautinių taisyklių labiau suderinti importuojamiems produktams taikomus gamybos standartus, visų pirma, susijusius su pesticidais ir gyvūnų gerove.
-Palankiai vertiname EK ketinimus orientuotis ne į privalomas sąlygas ir jų kontrolę, o į labiau paskatomis grindžiamą politiką.Raginame laikytis subalansuoto požiūrio į ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio tvarumo reikalavimus, supaprastinant ir racionalizuojant esamus reikalavimus.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-14
Aktualūs geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės 8 standarto reikalavimai
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, jog pareiškėjai, siekiantys gauti išmokas, privalo laikytis žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 standarto „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“ reikalavimų. Pareiškėjai, įgyvendinantys GAAB 8 standartą, privalo išlaikyti deklaruotus šiuos kraštovaizdžio elementus:
-miškelius, medžių ir krūmų grupes, žolinę dangą, želdynus ir želdinius (įskaitant apleistas sodybvietes ar apleistus ūkinius pastatus, kurie nėra vyraujantys, tačiau gali teikti prieglobstį faunai ir naudą biologinei įvairovei);
-vandens telkinius (kūdras, tvenkinius, ežerėlius).
Kraštovaizdžio elementai turi būti įbraižomi ir deklaruojami ne mažesnio kaip 0,01 ha ir ne didesnio kaip 0,5 ha ploto (medžių ir krūmų grupės, miškeliai įbraižomi pagal lajų projekciją, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai įbraižomi pagal ribas), kurie yra įsiterpę arba ne didesniu kaip 5 metrų atstumuribojasi su pareiškėjo deklaruotais ariamosios žemės, daugiamečių pievų ar daugiamečių pasėlių laukais (klasifikatoriaus I–VI grupės).
Atkreipiame dėmesį, jog paukščių jauniklių perėjimo ir auginimo metu nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. yradraudžiama kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-04-16
Atlikti gazolių įsigijimo patikrinimai: reikalavimų neatitiko nei vienas
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atliko žemės ūkio veiklos subjektų, kurie gavo leidimus įsigyti žaliąjį kurą, skirtą naudoti žemės ūkio produktų gamybai pagal nacionalinę paramos priemonę „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimas“, patikrinimus. Nustatyta, kad reikalavimų įsigyti gazolį neatitiko vienas žemės ūkio veiklos subjektas.
Patikrinimai buvo atliekami siekiant įsitikinti, ar žemės ūkio veiklos subjektai buvo tinkami įsigyti žemės ūkio produktų gamybai skirtų gazolių pagal šiuos priemonės finansavimo taisyklių punktus.
Subjektas netinkamas įsigyti gazolių jei:
· žemės ūkio veiklos subjektas priskiriamas prie sunkumus patiriančių įmonių (kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte);
· bendra žemės ūkio veiklos subjekto iš viso per einamuosius kalendorinius metus pagal Taisykles gautos valstybės pagalbos vertė ir iš kitų nacionalinių ir (ar) ES programų ir (ar) priemonių, susijusių su gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimu, paramos vertė yra didesnė už pagalbos vertę, kuri būtų susidariusi per einamuosius kalendorinius metus, jeigu jis valstybės pagalbą būtų gavęs tik pagal Taisykles;
· žemės ūkio veiklos subjektas yra gavęs valstybės pagalbą, kuri suteikta pagalbos teikėjo Lietuvoje ir Europos Komisijos sprendimu (dėl individualios pagalbos arba pagalbos schemos) buvo pripažinta neteisėta ir (ar) nesuderinama su vidaus rinka ir nėra sugrąžinęs visos neteisėtos ir (ar) nesuderinamos pagalbos sumos, įskaitant palūkanas, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 551 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš visų 75 474 žemės ūkio veiklos subjektų, kuriems Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra išdavusi leidimus įsigyti gazolių, patikroms buvo atrinkti 373 fiziniai ir 4 juridiniai asmenys. NMA, sutikrinusi žemės ūkio veiklos subjektų atitiktį Taisyklėse nurodytiems reikalavimams, nustatė, kad įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, negalėjo vienas juridinis asmuo, neatitikęs reikalavimo nebūti priskirtam prie sunkumus patiriančių įmonių, kaip apibrėžta 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 18 punkte.
Šaltinis: valstietis.lt, 2025-04-10
ES šalyse 2025 m. prognozuojamas didesnis grūdų ir rapsų derlius nei 2024 m.
Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacijos (toliau – Coceral) 2025 m. kovo mėn. duomenimis, ES šalyse 2025 m. prognozuojamas 274,48 mln. t grūdų derlius, tai būtų 444 tūkst. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. gruodžio mėn., bet 16,18 mln. t daugiau, palyginti su 2024 m. Coceral naujausios prognozės duomenimis, ES šalyse 2025 m. minkštųjų kviečių derlius turėtų sudaryti 124,35 mln. t, tai 2,20 mln. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. gruodžio mėn., bet 10,41 mln. t daugiau nei buvo 2024 m.
Minkštųjų kviečių kovo mėn. derliaus prognozė sumažinta Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Bulgarijoje. 2025 m., palyginti su 2024 m., didesnis derlius laukiamas daugelyje ES šalių dėl didesnių pasėlių plotų ir gausesnio derlingumo.
Coceral kovo mėn. sumažino 2025 m. miežių derliaus prognozę ES šalyse iki 51,31 mln. t, tai būtų 608 tūkst. t mažiau nei buvo prognozuota 2024 m. gruodžio mėn., bet 1,09 mln. t daugiau, palyginti su 2024 m. Šių metų kovo mėnesio miežių derliaus prognozė sumažinta Prancūzijoje ir Bulgarijoje. Tačiau, lyginant 2025 m. su 2024 m., prognozuojamas miežių derliaus padidėjimas dėl laukiamo didesnio jų derlingumo Europos Sąjungoje.
2025 m. kukurūzų derliaus prognozė ES šalyse padidinta 1,43 mln. t (iki 63,31 mln. t) ir, palyginti su 2024 m., ji turėtų būti didesnė 4,47 mln. t. Didesnis kukurūzų derlius prognozuojamas Balkanų šalyse, bet mažesnis Prancūzijoje ir Vokietijoje.
Coceral kovo mėn. duomenimis, 2025 m. rugių derliaus prognozė ES šalyse padidinta nuo 7,40 iki 7,54 mln. t ir tai būtų 410 tūkst. t daugiau, palyginti su 2024 m. Avižų derliaus prognozė analizuojamu laikotarpiu sumažinta nuo 7,29 mln. t iki 7,28 mln. t ir tai būtų 348 tūkst. t mažiau nei 2024 m.
2025 m. rapsų derliaus prognozė ES šalyse, pagal šių metų kovo mėn. duomenis, sumažinta 272 tūkst. t (iki 19,22 mln. t), bet tai būtų 1,84 mln. t daugiau, palyginti su 2024 m. Rapsų derliaus prognozė 2025 m., palyginti su 2024 m., padidinta padidėjus pasėlių plotams ir derlingumui. Labiausiai rapsų pasėlių plotai padidinti Rumunijoje ir Bulgarijoje, o Vokietijoje ir Prancūzijoje tikimasi gausesnio rapsų derliaus dėl laukiamo gausesnio derlingumo.
