Žemės ūkio naujienos: 2025-05-22. Aktualiausios žemės ūkio naujienos iš įvairių Lietuvos ir užsienio portalų.
Šiaurės Lietuvoje – patvinę laukai: ūkininkai jaudinasi, kad gali supūti pasodinti augalai
Pietų Lietuvoje fiksuojama sausra, o šiaurinė Lietuvos dalis skęsta. Latvijos pasienyje lijo kelias paras iš eilės. Dalis sodybų ir ūkininkų laukų patvinę. Vietomis prarasta nemažai derliaus. Šalia Latvijos esančios gyvenvietės mirksta nuo gausaus lietaus. Gyventojai pasakoja, kad čia lijo kelias paras. Viršyta mėnesio kritulių norma.
„Atrodė, kad nuo stogų kriokliai bėga, ir iš tikrųjų buvo siaubas. Kaimas aptvinęs, rūsiai aptvinę, kaip po geros žiemos polaidžio, kaip būdavo anksčiau“, – teigė Grikpėdžių bendruomenės pirmininkė Dalė Valantinienė.
Pakruojo rajono Grikpėdžių kaime patvinusios sodybos. Ūkininkų laukai skęsta visose Žeimelio apylinkėse.
Laukuose kai kur vanduo siekia kelius. Žemės ūkio technika čia greit neįvažiuos.
„Laukuose javai iki pusės vietomis apsemti. Šiuo metu augalas leidžia ketvirtą lapą, tai, sakykim, tikrai daug vandens. Dėl bulvių ir kukurūzų sunku pasakyti, viskas gali supūti. Gali tekti bulves iš naujo atsodinti“, – sakė agronomė Audrutė Skudrienė.
Ūkininkai sako, kad vanduo slūgsta lėtai. Bus nuostolių.
„Laukai apsemti, nesusigeria, upeliai išsiliejo, kanalai irgi pilni, grioviai, truputį skęstam. Vasariniai javai žus, kur apsemta. O kviečiai, jeigu greičiau vanduo nuslūgs, išliks, bet jau nukentės derlius“, – kalbėjo ūkininkas Gediminas Ališauskas.
Potvynių būtų mažiau, jei tinkamai veiktų melioracijos sistema. Tačiau didelė jos dalis yra susidėvėjusi.
„Melioracijos sistemos nuo 70 iki 85 proc. yra nusidėvėjusios ir tų gedimų rajone vis daugiau. Bet ir valstybės biudžeto lėšomis jie yra taisomi, tvarkomi. Kiekvienais metais lėšų skiriama praktiškai tiek pat“, – sako Pakruojo žemės ūkio skyriaus vedėja Lilija Savickienė.
Nors Šiaurės Lietuvoje fiksuojami liūčių padariniai, pietinėje dalyje – sausra. Vietomis net stichinė. Kai kuriuose miškuose didelis gaisrų pavojus.
Šaltinis: lrt.lt, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, 2025-05-21
Viceministras: birželį paaiškės parama nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams
Žemės ūkio viceministras sako, kad ministerija birželį spręs dėl galimos paramos ūkininkams, patyrusiems didelių nuostolių dėl pavasarinių šalnų. „Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį. Šie duomenys leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmo aktyvavimo ir kitų tolesnių veiksmų, skirtų nukentėjusiems ūkininkams“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė Gediminas Tamašauskis.
Pasak jo, apie situaciją Lietuvoje ministerija informavo ir Europos Komisiją tikintis, kad šis klausimas bus svarstomas ir „priimti tam tikri sprendimai Lietuvai“.
„Pavasarinės šalnos kuo toliau, tuo labiau tampa vis dažnesnis reiškinys ir daro vis didesnį poveikį Lietuvos žemės ūkiui, ypatingai sodininkystei, uogininkystei, tam tikriems žieminių augalų pasėliams. Šių metų situacija išryškino ūkininkų pažeidžiamumą ir būtinybę iš valstybės pusės reaguoti skubiai“, – kalbėjo viceministras.
Anot jo, kol kas iš 43 atsakiusių savivaldybių nė viena nenumato skelbti ekstremalios situacijos, tačiau G. Tamašauskis neatmeta, kad situacija gali pasikeisti.
„Daugiausia prašymų ir didžiausi plotai fiksuoti Vilkaviškio rajone, yra pateiktas 21 prašymas dėl 314 hektarų, taip pat 18 prašymų dėl nušalusių plotų yra Jurbarko rajone, Kaišiadoryse, Šakiuose, Anykščiuose ir kitose savivaldybėse“, – vardijo viceministras.
Pasak G. Tamašauskio, kol kas ūkininkai kreipiasi daugiausiai dėl nušalusių uogų, sodų, daržovių, rapsų.
Paramos tvarka, anot viceministro, priklausys nuo to, ar valstybės lygiu bus paskelbta ekstremali situacija, ar bus naudojamos valstybės pagalbos lėšos, o gal pavyks išsiderėti ir gauti paramą iš Europos Komisijos.
G. Tamašauskio teigimu, už 2024 metais šalnų padarytą žalą sodams ir uogynams numatyta skirti 1,3 mln. eurų kompensacijų, jos bus išmokėtos pagal valstybės pagalbos taisykles: „Tai ilgas procesas, taisykles dar reikė suderinti su savivaldybėmis bei su Europos Komisija“.
Anot jo, šiuo metu ūkininkai vis dar gali teikti paraiškas dėl pasėlių draudimo paramos – įmokų kompensavimui šiemet skirta 6 mln. eurų ES ir kiek daugiau nei 6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Paraiškos priimamos iki birželio 30 dienos.
„Akivaizdu, šalnų grėsmė nėra atsitiktinis reiškinys, dėl klimato kaitos didėja ekstremalių orų dažnumas, intensyvumas, todėl manome, kad labai svarbu remti tikslines investicijas, nukreiptas į prevencinių priemonių diegimą“, – teigė G. Tamašauskis.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas trečiadienį sakė, kad užsitęsusios šio pavasario šalnos, pirminiais vertinimais, sunaikino apie 70–80 proc. vaisių ir uogų derliaus.
Kaip BNS anksčiau teigė uogų augintojai, ankstyvas vaiskrūmių žydėjimas pranašavo gausų derlių, tačiau jo dėl vėliau įsivyravusių šalnų praktiškai nebebus.
Šiemet pavasaris Lietuvos žemdirbiams atnešė neeilinių iššūkių. Vėlyvos pavasarinės šalnos sukėlė didelį nerimą dėl galimo neigiamo poveikio sodams, uogynams ir kitiems žemės ūkio augalams. Remdamasi daugiamete praktika ir siekdama palengvinti žemdirbių patiriamus sunkumus, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja žemdirbius, kaip elgtis nukentėjus nuo šalnų.
Operatyviai ėmėsi konkrečių priemonių
Ūkininkai, kurie dėl šalnų patyrė žalą, turi teisę pateikti prašymą dėl patirtos žalos tai savivaldybei, kurioje ši žala patirta. Dar balandžio mėnesio viduryje ŽŪM kreipėsi į savivaldybes su prašymu sudaryti žalos nustatymo komisijas, kurios būtų pasiruošę tiems atvejams, jeigu ūkininkai kreiptųsi prašydami fiksuoti šalnų padarytą žalą.
Visą informaciją ir rekomendacijas, kokius veiksmus, įvykus ekstremaliajam įvykiui, sukėlusiam žemės ūkio augalų žūtį, turi atlikti ūkininkai ir savivaldybės, galima rasti ŽŪM interneto svetainėje.
Ūkininkai gali būti atleidžiami nuo įsipareigojimų
Ūkininkams svarbu žinoti tai, kad prašant paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą ir / arba pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencines priemones, sankcijos netaikomos, kai prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikoma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių. Todėl paramos gavėjai, dalyvaujantys minėtų programų priemonėse ir dėl šalnų negalintys vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, gali būti atleidžiami nuo įsipareigojimų.
Apie šalnų padarytą žalą ūkininkai turi pranešti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) per 15 darbo dienų nuo tada, kai apie tai sužinojo. Per mobiliąją programą „NMA Agro“ reikia atsiųsti nukentėjusių augalų nuotraukas iš skirtingų lauko vietų, aprėpiant bendrą pažeisto lauko vaizdą, taip pat nurodyti pareiškėjo vardą, pavardę ar įmonės pavadinimą ir žemės ūkio valdos atpažinties kodą ar projekto numerį.
Nukentėjusiems žemdirbiams kompensuojamos pažymos
ŽŪM atkreipia žemdirbių dėmesį į svarbią pagalbą, kurią gali suteikti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ekstremalių situacijų, tokių kaip pavasario šalnos, metu. Šie rūmai, veikiantys penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio), yra įgalioti išduoti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančias pažymas. Šios pažymos yra itin svarbios ūkininkams, kurie dėl šalnų ar kitų stichinių nelaimių negali įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų bankams, produkcijos supirkėjams ar kitiems kreditoriams. Pateikus tokią pažymą, žemdirbys gali būti atleistas nuo sankcijų ar įsipareigojimų vykdymo, kol aplinkybės normalizuosis. Tai reiškia, kad ūkininkui nereikės mokėti baudų ar delspinigių už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių.
Nukentėję žemdirbiai, norėdami gauti force majeure pažymą, turi kreiptis į vieną iš minėtų Prekybos, pramonės ir amatų rūmų. Pažymų išdavimo tvarka yra nustatyta Vyriausybės. Svarbu paminėti, kad valstybė atlygina šių pažymų išdavimo išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 200 eurų už vieną pažymą. Prašymą reikia teikti per mėnesį nuo pažymos gavimo NMA.
ŽŪM rekomenduoja ūkininkams, patyrusiems žalą dėl šalnų ar kitų ekstremalių aplinkybių, nedelsiant susisiekti su savo kreditoriais ir informuoti juos apie susidariusią force majeure situaciją, o tada kreiptis į atitinkamus Prekybos, pramonės ir amatų rūmus dėl pažymos išdavimo. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų ir užtikrins, kad būtų imtasi tinkamų priemonių.
Ragina drausti pasėlius
ŽŪM atkreipia dėmesį ir į augalų ir (ar) pasėlių draudimą, kuris yra labai svarbus siekiant valdyti ūkinės veiklos rizikas, sukeltas meteorologinių reiškinių. Aktualu tai, kad draudžiantis nuo sausros ir iššalimo iš ES fondų kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojama iki 50 proc. draudimo įmokos sumos, kai augalai ir (arba) pasėliai draudžiami nuo krušos, audros, liūties, snygio, šalnos, ilgalaikio lietaus, sausringo laikotarpio ir kitų rizikų.
Šiuo metu, t. y. nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., visose savivaldybėse galima teikti paraiškas dėl pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensacijų.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-21
Lietuva ir IFAD: bendradarbiavimas dėl tvaresnio pasaulio žemės ūkio
Vyriausybė paskyrė Žemės ūkio ministeriją institucija, atsakinga už Susitarimo dėl Jungtinių Tautų Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo (IFAD) steigimo įgyvendinimą. Lietuvos atstovu IFAD bus paskirtas žemės ūkio ministras. IFAD yra tarptautinė finansų institucija ir specializuota Jungtinių Tautų agentūra, įsikūrusi Romoje. IFAD investuoja į kaimo bendruomenes, suteikdamas joms galimybę padidinti aprūpinimo maistu saugumą, pagerinti šeimų mitybą ir padidinti pajamas.
Lietuva pernai oficialiai prisijungė prie IFAD ir tapo 180-ąja šios organizacijos nare. Mūsų šalis kartu su bendramintėmis Vakarų valstybėmis yra pasirengusi prisidėti prie maisto saugumo pasaulyje užtikrinimo.
IFAD gali tapti viena svarbiausių paramos telkimo platformų Ukrainos žemės ūkiui.
Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-05-21
Pakeista Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodika
Informuojame, kad gegužės 19 d., siekiant atitikti naudotojų poreikius ir užtikrinti dar didesnį aiškumą bei tikslumą, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus įsakymu naujai patvirtinta Žemės ūkio technikos ir įrangos parametrų našumo nustatymo metodika (Metodika). Metodika – teisės aktas, sukurtas norint supaprastinti vertinimo procesą, jo metu mažinti paklausimų skaičių dėl investicijų, ir užtikrinti, kad pareiškėjams būtų aiškiai suprantama, kaip vertinama investicijų atitiktis jų ūkių gamybiniam potencialui.
Ji buvo patobulinta atsižvelgus į jos naudotojų – pareiškėjų ir paramos gavėjų, taip pat socialinių partnerių pateiktas pastabas ir siūlymus. NMA labai vertina gautus pastebėjimus, teikiamus naudotojo, praktiškai susiduriančio su Metodikos taikymu – jie ypač naudingi norint sukurti visiems naudingą teisės aktą.
Naujai patvirtintoje Metodikos redakcijoje nustatyta, jog ji gali būti taikoma visiems žemės ūkio sektoriams, neišskiriant atskirų žemės ūkio sektorių, aiškiau išdėstytos Metodikos taikymo apimtys, atskiriant „traktoriaus galios“ ir „variklio vardinės galios“ sąvokas, sulyginant su valdomos ir (ar) dirbamos žemės plotu susijusias sąvokas. Taip pat, siekiant tikslumo ir vengiant dviprasmiškumo, tikslintos sąvokos, svarbios įsigyjantiems savaeigius purkštuvus, bei kitos Metodikoje naudojamos formuluotės ir sąvokos.
Taip pat buvo patikslinta, kad mažesni ūkininkai gali įsigyti techniką, kuri anksčiau buvo numatyta tik didesniems ūkiams. Tai ypač svarbu įsigyjantiems grūdų džiovyklas ir grūdų valomąsias – pagal patikslintą Metodiką šią techniką gali įsigyti ir mažesni ūkiai, dirbantys mažiau nei 100 ha žemės. Pakeistos ir su minėta technika susijusios Metodikoje esančios skaičiuoklės lentelės. Patikslintas trąšų barstomosios parametras, atlikti kiti patikslinimai.
Atkreipiame dėmesį, kad naujai patvirtinta Metodika galės būti taikoma paraiškoms, kurių teikimo terminasprasidės po įsakymo, kuriuo patvirtinta Metodika, įsigaliojimo dienos – t. y. gegužės 19 d. Paraiškoms, kurių paraiškų teikimo terminasprasidėjo iki įsakymo, kuriuo patvirtinta Metodika, įsigaliojimo dienos – t. y. iki gegužės 19 d., taikomos iki tol galiojusios Metodikos nuostatos.
Naujai patvirtintą Metodiką ir anksčiau taikytą Metodiką galima rasti NMA svetainėje, skiltyje „Metodikos“.
Tikimasi, kad patobulinta Metodika leis dar aiškiau suprasti vertinimo kriterijus ir dar labiau sumažins tikimybę gauti papildomų užklausų dėl investicijų atitikties, o paraiškų vertinimo procesas taps dar greitesnis ir sklandesnis. Ateityje, atsižvelgiant į technologines naujoves, šiuolaikinių technologijų, technikos bei įrangos pasiūlą rinkoje, Metodiką ir toliau planuojama reguliariai peržiūrėti ir aktualizuoti.
