Žemės ūkio naujienos: 2025-06-02

Tad man visada kyla klausimas – kiek dėmesio skiriame prisitaikymui, nes nuo to dabar viskas ir priklauso. Žemės ūkis turi galvoti, ką daryti, kad išvengti didžiulės žalos ateityje“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė A. Veryga.

„Tiesa, labai gerai, kad paskelbta ekstremali situacija, nes tai atriša Vyriausybei rankas naudoti rezervo lėšas bei prašyti pagalbos iš Europos Komisijos (EK), kas, kaip suprantu, jau yra padaryta“, – teigė Europos Parlamento (EP) narys.

Anot jo, visos Europos šalys rūpinasi savo vietiniais ūkininkais, o Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio tam. A. Veryga mano, kad žemės ūkis turi reikšmingą įtaką ir šalies saugumui.

„Visos valstybės taip daro dėl savo žemės ūkio (…). Žemės ūkis turėtų būti didesnio mūsų rūpesčio objektas, kadangi tai strateginis sektorius, nuo kurio priklauso mūsų saugumas, nes maistas yra kritinis išteklius. Jei jis tampa sunkiai prieinamas – gali laukti didžiuliai neramumai, visuomenė supyktų ir t. t.“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

ELTA primena, kad Vyriausybė trečiadienį nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, kovo pirmoji pusė buvo šilčiausia nuo 1961 m. – vidutinė oro temperatūra siekė 5,3 °C (teigiama anomalija – 5,8 °C).

Po rekordiškai šiltos antrosios balandžio dekados, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje siekė 12,4 °C, t. y. 5,7 °C teigiama anomalija (rekordiškai aukšta 29,1 °C temperatūra buvo užfiksuota balandžio 18 d. Vakarų Lietuvoje), aktyviosios augalų vegetacijos sezonas beveik visose šalies vietovėse prasidėjo beveik 2 savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Tačiau paskutinę balandžio savaitę temperatūra smarkiai nukrito, ir nuo to laiko šalyje prasidėjo stiprios ir ilgai trunkančios šalnos, kurios jau tęsiasi daugiau kaip penkias savaites. Šios nepalankios oro sąlygos padarė didžiulę žalą sodams ir uogynams, kurių daugelis jau žydėjo, o kai kur jau vedė ankstyvus vaisius.

Šaltinis: lrt.lt, Vygantas Tuzas, ELTA, 2025-05-30

Brožių kaimas pirmasis įgyvendino sumanaus kaimo konceptą ir ten gyvena tikrai sumanūs, kūrybingi, iniciatyvūs žmonės. Kuriamos ir plėtojamos trumposios grandinės, baigiami įgyvendinti paslaugų teikimo, mokymų projektai, o planų ateičiai dar daugiau. Be abejo, šiai veiklai plėtoti panaudota nemažai ir paramos lėšų, dalyvauta ne vienoje investicinėje priemonėje. Susipažinimas su sumanaus kaimo bendruomene ir jų vystomais projektais pranoko išankstinius lūkesčius ir paliko labai gerą įspūdį. Nuostabu, ką daro sumanaus kaimo žmonės, linkiu sėkmės jiems ateityje“, – sako ministras.

Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą remiamas sumaniųjų kaimų kūrimas ir plėtra, įtraukiant pačius gyventojus į inovatyvias veiklas ir pažangius sprendimus, kurių pagrindinis tikslas – pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėje.

Šaltinis: zum.lrv.lt, 2025-06-02

Žinotina, jog priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra pakeitimų, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog parama bus skiriama atidžiai įvertinus, ar arpareiškėjas yra pasirengęs realiai ūkininkauti ir įgyvendinti projektą.

Kvietimo teikti paraiškas biudžetas

Šiuo paraiškų teikimo etapu dotacijoms gauti yra skirta 26 091 730 Eur paramos lėšų, iš kurių Sostinės regiono projektams gali būti skirta ne daugiau kaip 10 497 807 Eur suma.

Lengvatinėms paskoloms, šiuo metu skaičiuojama, skirta 18 717 950 Eur paramos lėšų – ši suma bus patikslinta prasidėjus paraiškų teikimui, t. y. 2025 m. birželio 2 d., pasibaigus šiuo metu besitęsiančiam paraiškų pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“teikimui tik paskoloms gauti.

Teikiantys paraiškas jaunieji ūkininkai galės pasirinkti jiems reikalingą paramos formą: dotaciją (vienkartinę išmoką), dotaciją ir lengvatinę paskolą arba tik lengvatinę paskolą.

Remiama veikla

Parama pagal priemonę skirta vykdyti žemės ūkio produktų pirminę gamybą bei žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą. Perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas.

Galimi pretendentai į paramą

Dėl paramos kviečiami kreiptis jaunieji ūkininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys.

Į paramą pretenduojantys fiziniai asmenys:

– tai ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus ir ne vyresni kaip 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

– savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį;

-pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai;

– turintyskompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti (įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), arba kompetenciją, įgytą išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, arba turėti ne trumpesnę kaip vienų metų praktinę ūkininkavimo patirtį, arba pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį.

Paramos siekiantys juridiniai asmenys – tai tie:

-kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kt.), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yrane vyresni nei 40 metų (tais metais, kai pirmą kartą teikia paraišką dalyvauti intervencinėje priemonėje, paraiškos teikimo dieną nesuėję 41 metai);

-savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje;

-turintyskompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, – ją turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Kitus svarbiausius reikalavimus gauti paramą ir pakeistose įgyvendinimo įteisintus naujus įsipareigojimus rasite čia.

Parama – sąžiningiems ūkininkams

NMA, ne pirmus metus administruojanti paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, pastebi, kad jų projektai vis dar yra vieni rizikingiausių. Besibaigiančio Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programinio laikotarpio metu patvirtinta 2 660 paraiškų, išmokėta beveik 99 mln. Eur. Šiuo – 2023-2027 m. SP laikotarpiu – jau patvirtinta 370 paraiškų, išmokėta daugiau kaip 17 mln. Eur.

Tačiau teigiamai įvertintų projektų procentas – pakankamai mažas: 2023 m. teigiamai įvertinti iš visų pateiktų sudarė tik 45 proc., praėjusiais metais minėtas procentas išaugo iki 70. Nors tendencijos gerėja, neigiamai įvertintų projektų skaičius vis dar išlieka vienas aukščiausių, lyginant su kitų paramos priemonių projektais.

Remdamasi praktika, NMA išskyrė jaunųjų ūkininkų veiklas bei investicijas, dėl kurių projektas gali būti laikomas rizikingu, tai:

– didesnės rizikos veiklos: daržininkystė (moliūgų, cukinijų, smidrų, grybų auginimas), uogininkystė (šermukšnių, serbentų auginimas), sodininkystė (lazdyno ar graikinių riešutų auginimas), gyvulininkystė (sliekų ir sraigių auginimas), bitininkystė ir iš šios veiklos gautos produkcijos perdirbimas;

– didesnės rizikos investicijos: žemės sklypai, lengvieji automobiliai, statiniai (moduliniai, kilnojami), naudota technika / padargai / įranga, nuotekų įrenginiai, gręžiniai.

Būtina paminėti, jog siekiant paramos, nustatyta ir sukčiavimo atvejų. Remiantis pastarųjų metų pateiktų paraiškų analizės rezultatais, nustatyta, jog labiausiai paplitęs būdas nesąžiningai gauti paramą – imituoti pagal priemonę remiamą veiklą – pavyzdžiui, kai pareiškėjas ir (arba) bendrininkų grupė sukuria teisinę simuliaciją, kad gautų paramą ir išvengtų sankcijų, t. y. dirbtinai imituoja projekte numatytos veiklos vykdymą pateikiant NMA tikrovę neatitinkančius dokumentus – suklastotas sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus dėl žemės ūkio produkcijos pardavimo, agrarinių paslaugų suteikimo.

Pažymėtina, jog užfiksavus pažeidimą ir nustačius, jog buvo dirbtinai kuriamos sąlygos gauti paramą, bandyta neteisėtai gauti ar panaudoti paramos lėšas, pareiškėjas gali susilaukti sankcijų. Be to, informacija apie sukčiavimo atvejus perduodama teisėsaugos institucijoms, o pasitvirtinus įtarimams, parama ne tik neskiriama (jei buvo skirta – susigrąžinama), bet gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Patarimai, kaip tinkamai pasiruošti įgyvendinti projektą

Taigi NMA ragina paraiškas teikiančius jaunuosius ūkininkus gerai įvertinti savo galimybes įgyvendinti projektus ir būti tinkamai pasiruošus juos įgyvendinti. NMA siekia pagerinti teikiamų paraiškų ir įgyvendinamų projektų kokybę, tad dalinasi patarimais – juos rasite šiame NMA straipsnyje.

Svarbu besikreipiantiems dėl dotacijos

Didžiausia dotacija vienam paramos gavėjui –60 000 Eur, ji mokama kaip 100 proc. išmoka.

Parama mokama 2 dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusioji 20 proc. paramos sumos išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano įgyvendinimo. Parama baigiama išmokėti tik tinkamai įgyvendinus verslo planą – to nepadarius, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.

Jei pareiškėjas ar jo sutuoktinis jau yra gavę paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, pareiškėjui ir sutuoktiniui (tik santuokos laikotarpiu, neatsižvelgiant į tai, koks laiko tarpas praėjo nuo paramos gavimo) bendra paramos suma pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir KPP veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ negali viršyti minėtos išmokos sumos.

Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinimo taisyklėse papildyti reikalavimai išlaidoms – jų įsigijimas kompensuojamas, jei jos yra realiai suplanuotos, pagrįstos, būtinos ir naudojamos verslo planui įgyvendinti ir tik numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla, ir įsigytos ne iš sutuoktinio ar artimojo giminaičio (taikoma fiziniams asmenims) arba susijusio asmens (taikoma juridiniams asmenims), patirtos (apmokėtos) ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo dienos (išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip prieš vienus metus iki paraiškos pateikimo dienos), taip pat jei nepatenka į Administravimo taisyklių 130.10 papunktyje nurodytas netinkamas finansuoti investicijas ir išlaidų kategorijas, ir yra ne mažesnės negu prašoma paramos suma. Įgyvendinimo taisyklėse išaiškintos susijusių asmenų sąvokos:

· Fizinių asmenų artimieji – tai asmenys, apibrėžti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

· Juridinių asmenų susijusiais asmenimis laikomi juridinio asmens dalyviai (akcininkai, pajininkai, kt.), kurie turi daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių).

Svarbu besikreipiantiems dėl lengvatinės paskolos

Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 Eur, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.Siekiant gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą – jų bendra sumataip pat negali viršyti 100 000 Eur.

Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.)) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola.

Atrankos kriterijai

Paraiškos, kuriose prašoma gauti dotaciją (vienkartinę išmoką) arba dotaciją ir lengvatinę paskolą, bus vertinamos suteikiant joms balus už atitiktį šiems įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems atrankos kriterijams. Svarbu atkreipti dėmesį, jog atitiktis 4–6 atrankos kriterijams vertinama pagal verslo plano prognozes – atrankos kriterijus rasite čia.

Paraiškų teikimas NMA

Dokumentai bus priimami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt.

NMA ragina kokybiškai pildyti paraiškos verslo planus, t. y. užpildyti juos iki galo, pateikti visą prašomą informaciją, taip pat – 5 metų kontrolės laikotarpio informaciją,teikiamą informaciją atitinkamai pagrįsti. Būtina pateikti ir visus papildomus dokumentus.

Primintina, jog šiuo metu vis dar priimamos paraiškos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ lengvatinėms paskoloms gauti. Jas NMA galima teikti iki gegužės 30 d. (paraiškos priimamos per ŽŪMIS darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val.). Vėliau tik dėl lengvatinės paskolos jaunieji ūkininkai turės galimybę paraiškasteikti ir nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

Šaltinis: valstietis.lt, 2025-05-30

„Vieninteliame Šakių rajone buvo paskelbta sausra, kai Vilkaviškio ir kituose rajonuose lietaus, nors ir nedaug, bet buvo sulaukta – iki 17 mm per visą balandį, o gegužę – apie 40–50 mm. Be drėgmės trūkumo, pasėlius paveikė ir itin stiprios šalnos – nuo jų labiausiai nukentėjo rapsai: kai kuriuose ūkiuose pažeista apie pusę viso ploto“, – teigia „Linas Agro“ regiono agronomas Egidijus Bačinskas.

Jis priduria, kad „juodą darbą“ atliko ir kenkėjai – stiebiniai ir kopūstiniai paslėptastraubliai. Pasak specialisto, šiais metais – kaip niekad daug rapsų buvo pažeista šių kenkėjų. Efektyviai jų kontrolei rekomenduojama pasitelkti sisteminį insekticidą „Carnadine“, kuris paslėptastraublių kontrolei registruotas šių metų balandžio 28 d.

„Ten, kur buvo daug pažeistų pasėlių, juos labiau paveikė ir šalčiai – augalai neturėjo reikiamos apsaugos, nes jie buvo silpnesni. Labiau nukentėjo ir tie ūkininkai, kurie ūkininkauja durpinguose, lengvesnio tipo dirvožemiuose“, – sako E. Bačinskas.

Tokio tipo dirvose augančius augalus specialistas pataria gaivinti per lapus, pasitelkus „Megafol“, „Microfert“ biostimuliatorius. Juos rekomenduojama naudoti mišiniuose su azoto turinčiais produktais „Yara Vita Universal Bio“, „Yara Vita Thiotrac“, „Green Up“, „Ikar Elais Basic“, taip pat „Actiflow MCZ“, „Fixa Mg“, „Ikar Mendelenium“ mikroelementais ir „Thiomax Oil“, pastarasis kuris praturtina dirvožemį siera.

Rapsai nukentėjo ir Rytų Lietuvoje

Nors rytinėje Lietuvos pusėje, aplink Ukmergę ir Širvintas. ūkininkai pavasario darbus pradeda vėliau, grėsmingų šalčio žabangų neišvengė ir jie. Žemės ūkio ekspertai tvirtina: labiausiai nukentėjo rapsai.

„Vienareikšmiškai nukentėjo rapsai – yra pašalusių centrinių žiedynų. Vis dėlto, šis augalas – išskirtinis: net jei ir pažeistas centrinis stiebas, viską kompensuoti gali šoniniai stiebai. Tam reikėtų pasitelkti azoto kupinus produktus, pavyzdžiui, „Green Up“, kurio išeiga – 20 litrų vienam hektarui. Tačiau grėsmę, žieminiuose kviečiuose, kelia su šiluma ir krituliais atkeliavę patogenai bei kenkėjai, tad ūkininkams teks imtis papildomų apsauginių priemonių nuo septoriozės, dryžligės ir kitų ligų“, – sako „Linas Agro“ regiono agronomas Arnoldas Reimeris.

Septoriozės kontrolei agronomas pataria naudoti priemonę „Daxur“, o dryžligei – „Delaro forte“. Rūpinantis vėliavinio lapo apsauga, jis pataria atsižvelgti į tai, kokios priemonės buvo panaudotos pirmuosiuose purškimuose: jei pirmiausia panaudoti protiokonazolo turintys fungicidai, rekomenduojama rinktis „Revytrex“, „Daxur“ produktus su „Revysol“ veikliąja medžiaga.

„Tačiau jei pirmuosiuose purškimuose naudotos priemonės su „Revysol“ veikliąja medžiaga, būsimam purškimui verta pasitelkti laiko patikrintą ir užtikrintą, plačios registracijos fungicidą „Elatus Era“, – teigia A. Reimeris.

Šiaurės ir Vakarų Lietuva nuo šalčių – beveik nenukentėjo

Tačiau kitoje Lietuvos pusėje – Žemaitijoje ir šiauriniuose regionuose – situacija ūkiuose yra kur kas palankesnė. Šių regionų ūkininkai susidūrė su šalnomis, bet jos nebuvo tokios paveikios kaip likusioje Lietuvoje.

Kaip pasakoja „Linas Agro“ regiono agronomas Remigijus Laucius, Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ūkiuose nėra didelių iššalusių plotų. Tam įtakos turėjo ne tik didesnis kritulių kiekis, bet ir intensyvios ūkininkų pastangos apsaugoti savo pasėlius.

„Žinoma, ir čia turime pašalusių rapsų, kviečių, bet nedideliuose plotuose. Vis dėlto, gausesni lietūs, taip pat laiku, prieš šalnas priimti sprendimai – augalų tręšimas, jų pamaitinimas mikroelementais, biostimuliatoriais, kitų priemonių panaudojimas – leidžia tikėtis mažesnių nuostolių. Atsižvelgiant į tai, agrotechnologinius sprendimus rekomenduojama naudoti įprasta tvarka“, – sako R. Laucius.

Jis taip pat paaiškina, kad tuose pasėliuose, kuriuose norima išlaikyti didesnį derliaus potencialą ir pagerinti jau užmegztų grūdų kokybę, patariama rinktis „Ultricha N“ mikrobiologinius produktus, taip pat biostimuliatorių „Biimore“, ir juos purkšti per lapus. Turimais daugiamečių bandymų rezultatais, „Ultricha N“ itin padidina kukurūzų derliaus potencialią ir bulvių derlingumą, o biostimuliatorius „Bimore“ gerina javų ir rapsų derliaus kokybę.

Itin gausių kritulių sulaukė Šiaurės Lietuvos ūkininkai: vien Pasvalio rajone prieš daugiau nei savaitę per penkias dienas išlijo apie 75 mm lietaus – tai atitinka viso mėnesio kritulių normą. Kaip teigia šio regiono „Linas Agro“ agronomas Viktoras Mikaliūnas, nors dėl lietaus pertekliaus ūkininkams vis dar sunku įvažiuoti į laukus, ši drėgmė galėjo apsaugoti nuo šalnų.

„Kai žemė – pilna drėgmės, ji kyla aukštyn, palaiko aukštesnę oro temperatūrą pažemėje, tad ir šalčiai taip nepakanda augalų. Todėl mūsų ūkininkų laukai atrodo tikrai gražiai. Tačiau jei užeis karščiai, pasėliai vėl susidurs su iššūkiais. Vis dėlto, pirmiau vertėtų susidoroti su šalnų poveikiu, ir tik tada laukti vasaros“, – tikina V. Mikaliūnas.

Prireiks papildomų pastangų ir priemonių

Kaip pataria žemės ūkio ekspertai, norint atstatyti šalčio paveiktus pasėlius, pirmiausia reikėtų pasirūpinti fungicidine apsauga, o tik tada imtis papildomo tręšimo.

„Rapsų stiebai – suplyšę ir sutrūkę, o kenkėjai atvėrė žaizdas, per kurias į augalų vidų ir prasiskverbė šaltis. Atėjusi šiluma – palankus metas ligoms plisti, ir ne tik tarp rapsų, bet ir kviečių bei kitų pasėlių. Todėl dabar svarbiausia pasirinkti tinkamus, bet švelnius fungicidus: augalai – jau pažeisti neigiamos temperatūros, o stipresni preparatai juos gali dar labiau sužaloti“, – sako E. Bačinskas.

„Linas Agro“ duomenimis, Suvalkijos ūkininkai javų apsaugai nuo ligų renkasi produktus, turinčius protiokonazolo, pavyzdžiui, „Elatus Era“, „Delaro Forte“, „Soratel“, „Mirador“ ir juos naudoja pakaičiui su „Daxur“ bei „Revytrex“ fungicidais.

„Žemdirbystė Suvalkijoje turi labai gilias šaknis, o toks ūkininkų pasirinkimas yra būdas išvengti patogenų prisitaikymo prie veikliųjų medžiagų. Vis populiaresne tampa ir kviečių varpų apsauga: ūkininkai dažniausiai renkasi „Juventus“, „Soratel“ ir „Mirador“ fungicidų mišinius, taip pat „Elatus Era“ produktą“, – teigia agronomas.

Pasirūpinus fungicidine apsauga, specialistas vėliau pataria imtis papildomo tręšimo per lapus. Anot jo, kartu su trąšomis vertėtų panaudoti ir kitas priemones, pavyzdžiui, tirpias „NPK 20–20–20“ trąšas per lapus kartu su „Microfert“ ar „Megafol“ biostimuliatoriais, taip pat „Yara Vita Universal Bio“ su „Yara Vita Thiotrac“. Primenama pasitelkti ir mikroelementus: „Leaf Max“, „IKAR Mendelenium“ ir kt.

„Rapsų stiebai – pažeisti, tad juos tręšti per lapus bus efektyviau. To paties išvažiavimo į laukus metu mišinyje su fungicidais patartina augalams duoti ir „Megafol“, „Alcygol K“ priemonių. Visa tai leis sustiprinti patį augalą ir padės jam geriau maitintis“, – teigia „Linas Agro“ atstovas.

Reikia pasirūpinti ir kviečiais

Tuo metu V. Mikaliūnas pataria nepamiršti ir kviečių. Pasak jo, jau yra pasirodę vėliaviniai lapai, todėl visas dėmesys turėtų būti nukreiptas į juos. Pasvalio regiono agronomo teigimu, renkantis priemones, skirtas žieminių kviečių lapų ligoms kontroliuoti, Aukštaitijos ūkininkų pasirinkimai dažnai sutampa su ūkininkaujančių Suvalkijoje.

„Tačiau skirtumų pastebima atliekant fuzariozės kontrolę: ūkininkaujantieji aplink Pasvalį, varpų fuzariozę kontroliuoja tik tose kviečių veislėse, kurios yra jautrios šiai ligai. Varpų apsaugai jie renkasi fungicidų mišinius su metkonazolu („Juventus“) arba tebukonazolu ir azoksitrobinu („Mirador“)“, – sako ekspertas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad jei ši savaitė ūkininkams – paskutinė, kai naudojami augimo reguliatoriai, kitą savaitę vėl teks važiuoti į laukus su fungicidais.

„Tai – paskutinieji fungicidai, skirti būtent vėliavinių lapų apsaugai. Visą birželį javų lapai bus apsaugoti nuo drėgmės ir šilumos sukeltų ligų. Jei pasitvirtins prognozės, kad birželis nusimato lietingas mėnuo, teks žieminių kviečių varpas saugoti nuo varpų fuzariozės. Be viso to, vasariniuose pasėliuose jau yra sudygusios piktžolės, kurias irgi reikės išnaikinti. Tad ūkininkams nusimato tikrai nemažai darbų“, – teigia V. Mikaliūnas.

Šaltinis: linasagro.lt, 2025-05-29

Anksčiau grupė skelbė pernai uždirbusi 25,7 mln. eurų grynojo pelno – 1,7 karto daugiau nei užpernai, 33,6 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 60 proc. daugiau ir gavusi 245,4 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 16,6 proc. daugiau.

Grupę sudaro bendrovės „Vilkyškių pieninė“, „Modest“, „Kelmės pieninė“, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“ ir įmonė Latvijoje „Baltic Dairy Board“.

Šaltinis: lrt.lt, 2025-05-30