Interviu su Julija Sachnevyč, veršelių auginimo konsultante, UAB „Gameta LT“
PU: Julija, pieninių veršelių auginimas – viena jautriausių temų ūkiuose. Kodėl šis etapas toks lemiamas būsimos karvės produktyvumui?
Julija Sachnevyč: Veršelio augimas per pirmąsias devyniasdešimt dienų tiesiogiai formuoja būsimos karvės potencialą – tiek fiziologinį, tiek imunologinį. Jei startas blogas – turėsime mažiau produktyvią, dažniau sergančią ir greičiau išbrokuojamą karvę. Pirmoji savaitė ypač kritinė. Krekenos, higiena, šiluma – tai ne teorija, o sveiko veršelio pagrindas.
PU: Kokias pagrindines klaidas matai lankydama ūkius?
Julija Sachnevyč: Pirma – prastas krekenų valdymas. Krekenos duodamos per vėlai, nepatikrinama jų kokybė, o kiekis dažnai būna per mažas. Daugelyje ūkių vis dar trūksta žinių, kad bent 4 litrai per pirmąsias 2 valandas yra ne šiaip rekomendacija – tai gyvybės draudimas.
Antra – nepakankama mityba. Veršeliai šeriami tik 4-6 litrais pieno per dieną, nes taip buvo daroma dešimtmečius. Bet tyrimai ir praktika rodo, kad veršeliai, gaunantys 8–10 litrų per dieną, auga greičiau, vystosi geriau ir anksčiau pasiekia lytinę brandą. Tai reiškia trumpesnį neproduktyvų laikotarpį ir didesnes pieno išeigas pirmais laktacijos metais [1].
PU: O ką manai apie individualų laikymą paliginus su grupinių?
Julija Sachnevyč: Individualus laikymas būtinas pirmas 10–14 dienų, bet paskui reikėtų pereiti prie grupinio. Socialinis kontaktas, konkurencija dėl pašaro, žaidimas – visa tai stimuliuoja vystymąsi. Svarbu, kad grupės būtų mažos ir stabilios, kitaip padidėja susirgimų rizika. Be to, grupiniuose garduose geriau matyti, kuris veršelis valgo mažiau ar elgiasi neįprastai.
PU: Kokia tavo nuomonė apie šiaudų patalą ir mikroklimatą?
Julija Sachnevyč: Geras klausimas. Per plonas patalas – dažna klaida. Veršelis turi galėti „pasislėpti“ šiauduose. Tai padeda palaikyti kūno šilumą, mažina energijos nuostolius. O mikroklimatas – dar vienas kritinis veiksnys. Jeigu gardeliai šlapi, uždari, prastai vėdinami, net geriausia mityba nepadės. Vasarą svarbi ventiliacija, žiemą – apsauga nuo skersvėjų.
PU: Kaip ūkininkui suprasti, kad jo veršelių auginimas prastas, net jei atrodo, kad „visi gyvi“?
Julija Sachnevyč: Tai geri spąstai – gyvas veršelis dar nereiškia kokybiško rezultato. Reikia žiūrėti į augimo greitį. Jei veršelis nepriauga mažiausiai 800 g per dieną, jis jau atsilieka. Taip pat svarbu, kada pasiekiamas pirmas sėklinimas – ar tik po 15 mėnesių, ar jau 12–13. Ir, žinoma, pirmos laktacijos rezultatai – jei produktyvumas ženkliai mažesnis nei bandos vidurkis, klaida slypi veršelio auginime.
PU: Jei ūkininkas nori pagerinti tik vieną dalyką – ką patartum pradėti?
Julija Sachnevyč: Be abejo – krekenos. Investicija į krekenų refraktometrą, šaldymo sistemą ir protokolą atsiperka greičiausiai. Jei startas geras – visa kita tampa lengviau valdoma. Ir dar – stebėti, ne spėlioti. Matavimai, svoris, temperatūra, suėdimas – tikslas nėra spėti, kad „atrodo sveikas“, o žinoti tiksliai.
PU: Ačiū, Julija, už įžvalgas.
Daugiau straipsnių apie prieaugio auginimą.
⸻
[1] Godden, S., Lombard, J., & Woolums, A. (2019). Colostrum management for dairy calves. Veterinary Clinics: Food Animal Practice, 35(3), 535–556. [2] Khan, M. A., Weary, D. M., & von Keyserlingk, M. A. (2011). Invited review: Effects of milk ration on performance and health of dairy calves. Journal of Dairy Science, 94(3), 1071–1081. [3] Soberon, F., Raffrenato, E., Everett, R. W., & Van Amburgh, M. E. (2012). Preweaning milk intake and effects on long-term productivity. Journal of Dairy Science, 95(2), 783–793.
