Lietuvos žalieji (veislės kodas – 1). Veislė išvesta, vietinius galvijus kryžminant su Danijos žalaisiais, anglerais, švicais, Latvijos dvylaisiais, Švedijos žalmargiais ir simentalais.
Didžiausią įtaką Lietuvos žalųjų galvijų veislei turėjo Danijos žalieji galvijai. 1924 m. įkurta Lietuvos žalųjų draugija, vedamos kilmės knygos. 1941 m. įsteigti pirmieji Lietuvos žalųjų galvijų veislininkystės ūkiai, pradėtas galvijų bonitavimas ir atkurti kooperatiniai bei valstybiniai kergimo punktai.
Veislė patvirtinta 1951 m. Lietuvos žalieji galvijai yra pieninio tipo: jų galva nedidelė, sausa, kaklas – ilgas, neplatus, mažai raumeningas, be pagurklio, liemuo – ilgas, gilus, krūtinė – ilga, gili, didelės apimties. Kojos – vidutinio ilgumo, taisyklinga stovėsena, galvijų oda – plona, elastinga, tešmuo – vidutinio didumo, gilus, nenukaręs, speniai cilindriški, rečiau – kūgiški. Lietuvos žalųjų veislės galvijai yra įvairaus atspalvio žalos spalvos.
Nuo 2001 m. Skastgirio ž. ū. Bendrovėje (Joniškio r.) saugoma senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijų banda. Šių galvijų išskirtiniai požymiai – tvirtesnės galūnės ir konstrukcija. Vidutinis produktyvumas – 5500 kg, pieno riebumas – 3,65%, baltymingumas – 3,5%.
Senojo genotipo Lietuvos žalųjų galvijais rūpinasi Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija.
Parengė dr. V. Razmaitė
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas
Daugiau straipsnių apie veisimą
