Yra pastebėta, jog ganomų ožkų žymiai skanesnis pienas, o jos pačios visada būna energingos ir meilios. Tuo tarpu pririštos žilabarzdės blogiau ėda, tampa užsispyrusios ir kerštingos.
Ganykloje ožkos ganomos 160-165 dienas. Pagrindinis pašaras tuo metu – žolė. Suaugusi ožka per dieną suėda 6-7 kg, ožys – 7-8 kg, 6-12 mėn. ožkiukai – 4-5 kg, o 3-6 mėn. amžiaus – 2-4 kg žolės. Ožkos pirmiausia suėda vaistingąsias žoles, o tik po to – kitas.
Išginus ožkas į ganyklą, pirmą savaitę ryte ir vakare patartina joms duoti šieno, kad nesuviduriuotų. O išginti į ganyklą geriausia tik išsisklaidžius rūkui ir nukritus rasai (ypač pavasarį). Negalima ganyti per vasaros karščius (jos jautrios saulės spinduliams) ir žvarbų lietų.
Ožkoms labiausiai tinkama yra vidutinio drėgnumo, su tankiu ir žemu žolynu ganykla. Tuo tarpu aukšti piktžolynai ir žemi krūmokšniai kenkia ožkos tešmeniui. Taip pat nepatartina ožkas varinėti į toli esančias ganyklas, nes sumažės primilžiai. Tuomet jau geriau laikyti jas tvarte ar diendaržyje (ypač kai laikoma tik 1 ožka). Beje, ožkos labai nemėgsta vienatvės. Būdamos vienos, jos bliauna, nerimsta, bėgioja, išmina ratus, neėda.
Jei ožkai leidžiama pasirinkti pašarą, tai pirmiausia ji puola ėsti jaunas augalų atžalas (krūmų, piktžolių), tik po to – žolę. Ožkos noriai ėda liucerną, rugių želmenis, kukurūzus, vikius, tačiau eraičino nemėgsta. Nustatyta, kad ožkos mieliau skanauja raudonuosius bei baltuosius dobilus. Kai ožkos šeriamos nupjauta žole, gali prisiėsti ir nuodingų augalų: nuodingųjų nuokanų, ugniažolių, miškinių pakalnučių ir t.t.
Nuo kai kurių augalų, pavyzdžiui, paprastųjų šakių, vėdrynų, petražolių, pievinių česnakų, gebenių, asiūklių, mėtų ir kitų, kartais pienas būna aštraus skonio. Žinoma, tai priklauso dar ir nuo to, kiek jų ožka suėda ir kada buvo pamelžta. Kaip bebūtų keista, tačiau ridikų, ridikėlių ir krienų lapų kvapas pieno nepasiekia.
Derlingoje ganykloje ganomai ožkai papildomų pašarų nereikia, tačiau moliūgai, aguročiai, topinambai, krituoliai obuoliai, dilgėlės, kmynai ir, aišku, koncentratai didina pieningumą, o medžių šakelės būtinos kaip grubus pašaras (iki 2 kg) per parą). Taip pat būtinas ir vanduo (4-18 l per dieną). Rudeniop ožkoms galima sušerti ir visas sodo bei daržo atliekas.
Parengė dr. B. Zapasnikienė
Gyvulininkystės žinynas, LSMU Gyvulininkystės institutas
Daugiau apie ožkų auginimą