Lietuvoje tvartiniu laikotarpiu penimo galvijų prieauglio pašarų davinyje pagal energetinę vertę vyrauja silosas. Jis sudaro iki 60 – 70% pašarų davinio apykaitos energijos. Galvijų šėrimo intensyvumas priklauso nuo naudojamų pašarų energetinės vertės ir kokybės, jų asortimentas bei įvairūs papildai turi įtakos gyvulių auginimui, skerdienos išeigai, mėsos kokybei. Kuo didesnė pašarų davinio energetinė vertė, tuo didesnis gyvulių prieaugis, geresnė mėsos kokybė. Tačiau intensyvinant penimo galvijų prieauglio auginimą, reikia atsižvelgti ir į mėsos perdirbėjų bei mėsos vartotojų interesus. Mėsos perdirbėjai pageidauja, kad galvijų mėsoje baltymų ir riebalų santykis būtų 2:1. Tokia baltyminga, su nedideliu riebalų kiekiu galvijų prieauglio mėsa turi didelę paklausą.
Mūsų tikslas buvo nustatyti kukurūzo siloso cheminę sudėtį, įvertinti energetinę vertę; atlikti bandymus su Lietuvos juodmargių veislės buliukais šeriant juos kukurūzų silosu, įvertinant jų augimą, mėsingumą ir mėsos cheminę sudėtį.
Ištyrus kukurūzų siloso cheminę sudėtį ir paskaičiavus energetinę vertę, nustatėme, kad jame yra 32,38% sausųjų medžiagų. Sausojoje medžiagoje: 117,4 g žalių baltymų, 19,4 g žalių riebalų, 188,4 g žalios ląstelienos, 2,9 g kalcio, 2,6 g fosforo. Viename kilograme sausosios medžiagos 9,67 MJ apykaitos energijos, 117,4 g žalių baltymų ir 76,2 g organinių rūgščių. Iš organinių rūgščių silose buvo 36,7% pieno rūgšties ir 63,3% acto rūgšties, o tai rodo, kas silosas yra geros kokybės.
Penimus Lietuvos juodmargių veislės buliukus šeriant kukurūzų silosu ir duodant papildomai po 3,0 kg kombinuotojo pašaro, nuo 297 – 300 kg svorio iki 490 – 500 kg, vidutiniškai per parą priaugama po 1200 g, sunaudojama apykaitos energijos ir žalių baltymų vienam kilogramui prieauglio atitinkamai 74,63 MJ ir 1150 g. Sušertų pašarų kaina vienam kilogramui prieauglio yra 2,82 Lt. Kuo intensyvesnis galvijų prieauglio auginimas, tuo mažiau sunaudojamas energijos ir baltymų, taip pat mažėja produkcijos vieneto pašarų kaina.
Atlikus buliukų kontrolinius skerdimus nustatyta, kad pagal SEUROP skerdenų klasifikaciją, šeriant juos iki soties kukurūzų silosu ir duodant papildomai kombinuotojo pašaro, galima gauti O raumeningumo klasės skerdenas. Net ir intensyviai auginant pieninių veislių buliukus, sunku pasiekti gerą jų raumenų išsivystymą. Pagal skerdenų pasidengimą riebalais buliukų skerdenos buvo antros ir trečios riebumo klasės.
Buliukų kontrolinio skerdimo duomenys pateikti 1 lentelėje. Skerdenų išeiga 50,7%. Atlikus skerdenų nukaulinimą, gauta 194,3 kg mėsos ir 52,9 kg kaulų.
Optimalus riebalų kiekis pieninių veislių galvijų prieauglio mėsoje yra 8 – 12%. Dabar vartotojai labiau vertina mėsą, kurioje baltymų ir riebalų santykis yra artimas 2:1. Toks santykis kaip tik ir buvo jaunų, intensyviai augintų penimų buliukų mėsoje (2 lentelė). Abiejų grupių buliukų mėsos cheminė sudėtis atitiko aukštos kokybės galvijienai keliamus reikalavimus.
Daugiau straipsnių apie šėrimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie veršelių auginimą rasite čia.
Parengė dr. V. Uchockis, habil. dr. P. Bendikas.
Rekomendacijos gyvulininkystei, LSMU Gyvulininkystės institutas.
