Home » Genominiai tyrimai: ar tikrai būtini kiekvienai bandai?
Pieno ūkio naujienos Straipsniai Veisimas

Genominiai tyrimai: ar tikrai būtini kiekvienai bandai?

pieno ukis, zemes ukis, genominiai tyrimai, veisimas
Foto Johan Backman: pexels.com

Genomika jau ne naujiena – selekcijos srityje ji tapo viena svarbiausių priemonių gyvulių genetinei vertei nustatyti. Tačiau klausimas, ar kiekvienai pieninių galvijų bandai būtina investuoti į genomo tyrimus, vis dar kelia diskusijas. Ar tai moderni būtinybė, ar tiesiog papildomas kaštas?

Šiandien pateikiame argumentus už ir prieš, o pabaigoje – komentarą iš veisimo praktikos.

Kodėl verta: trys svarbiausi „už“

1. Tikslumas.

Fenotipiniai vertinimai (pagal produktyvumą ar kilmę) dažnai rodo tik apytikrę gyvulio vertę. Genominiai tyrimai leidžia labai anksti – dar telyčios amžiuje – įvertinti visą gyvulio genetinį potencialą: produktyvumo, vaisingumo, sveikatingumo, ilgaamžiškumo srityse [1].

2. Greitis.

Be genomikos, tikrosios veislinės vertės galima laukti metų – kol karvė įžengia į kelias laktacijas, o bulius – kol pasirodo dukterų duomenys. Genominiai tyrimai šį laukimą sutrumpina iki kelių savaičių, taip leidžiant daryti sprendimus daug anksčiau [2].

3. Ekonominė grąža.

2022 m. duomenimis, įvedus genominę selekciją, vidutinis metinis NM$ genetinis prieaugis JAV padidėjo nuo 40 iki 85 dolerių – tai beveik dvigubas progresas [3].

Be to, tyrimas rodo, kad ūkyje atrinkus 25 % telyčių su aukščiausiais indeksais, bendras genetinis lygis ateityje būna aukštesnis net ir be papildomų investicijų į bulius ar kitas priemones [4].

Kodėl kyla abejonių: „prieš“

1. Kaina.

Nors genomo tyrimo savikaina mažėja, vieno tyrimo kaina vis dar svyruoja apie 35–50 €. Bandai su 300–500 telyčių tai gali būti reikšmingas vienkartinis išlaidos šuolis, ypač jei nėra aiškaus sprendimo, ką su tomis žiniomis daryti.

2. Technologinis barjeras.

Ne visi ūkiai turi aiškius sprendimų kriterijus, indeksų interpretacijos gebėjimus ar patikimą genetinį konsultantą. Net turint duomenis, ne visi ūkininkai žino, kaip jais naudotis.

3. Rizika pasikliauti tik skaičiais.

Kai kuriuose ūkiuose matoma tendencija – atsisakoma puikių gyvulių vien dėl žemesnio indekso, neatsižvelgiant į jų praktinį gyvybingumą, sveikatą ar kitus neįtrauktus veiksnius. Genomika vertinga, bet ji nėra vienintelis sprendimo parametras.

Redakcija paprašė pakomentuoti mokslų daktarės Donatos Uchockienės

Dr. Donata Uchockienė, UAB GAMETA LT, veisimo ir ūkių efektyvumo konsultantė:

Genominiai tyrimai nėra magiškas sprendimas – tai tik įrankis, ir kaip kiekvienas įrankis, jis turi duoti rezultatą per veiksmą, o ne per lentelę.

Jeigu ūkis ištiria visų telyčių genomą, bet po to nė viena jų neatsijojama, jos visos toliau sėklinamos, net ir silpniausios genetinės vertės telyčaitės virsta ateities banda – tai reiškia tik viena: pinigai buvo išleisti, bet genetinis progresas neįvyko.

Pavyzdys: ūkyje ištirta 300 telyčių, 70 iš jų gavo žemą vaisingumo ir sveikatingumo indeksą, bet nebuvo nei sėklintos mėsiniais, nei pašalintos iš reprodukcijos rato. Tokiu atveju genomika nepadarė jokios atrankos – tik sukūrė duomenų archyvą be sprendimo.

Tačiau kai tyrimų rezultatai iš tiesų naudojami: atrenkamos aukščiausios vertės telyčios, silpniausios sėklinamos mėsiniais, planuojami poravimai pagal tikslus – tuomet genomika tampa tikslia krypties rodykle bandos genetinei vertei kilti.

Veisimas – tai ne informacijos rinkimas, o sprendimų priėmimas. Ir tik tada genomika tampa investicija, o ne brangiu žaidimu.

Literatūros sąrašas

[1] Cole, J. B., VanRaden, P. M. (2018). Genomic evaluations in the United States: Possibilities, pitfalls, and progress. Journal of Dairy Science, 101(4), 3686–3701. https://doi.org/10.3168/jds.2017-13466

[2] CoBank. (2023). Dairy Cattle Genomics is Quietly Improving Sustainability. https://www.cobank.com/knowledge-exchange/dairy/dairy-cattle-genomics-is-quietly-improving-sustainability

[3] Shook, G. E., VanRaden, P. M., Wiggans, G. R. et al. (2022). Genomic selection accelerates genetic gain in US dairy cattle. Frontiers in Genetics, 13, 994466. https://doi.org/10.3389/fgene.2022.994466

[4] Schefers, J. M., Weigel, K. A. (2012). Genomic selection in dairy cattle: Integration of DNA testing into breeding programs. Animal Frontiers, 2(1), 4–10. https://doi.org/10.2527/af.2012-0001

Daugiau naudingų straipsnių apie veisimą ir pieno ūkio valdymą.