Kai ūkininkas sprendžia, ar verta atlikti genomo tyrimus, atsakymas dažnai priklauso ne nuo biologijos, o nuo pasitikėjimo: ar tikrai jie „veikia“? O ką daryti, jei tokie tyrimai kainuoja, o genetiniai indeksai atrodo tolima teorija? Pasižiūrėkime, ką daro tie, kurie selekcijos srityje yra pasaulio lyderiai.
JAV: greitis, duomenys, milijonai genotipų
JAV pienininkystėje genominiai tyrimai tapo selekcijos stuburu – ypač telyčių atrankoje. 2023 m. duomenimis, jau daugiau kaip 8 milijonai galvijų buvo genotipuoti, o net 93 % genomo tyrimų atliekami telyčioms [1].
Kodėl? Nes genominiai duomenys leidžia atrinkti perspektyviausius gyvulius dar neprasidėjus jų laktacijoms – tai leidžia ūkiams trumpinti kartų intervalą ir sparčiau keisti bandos genetiką.
Palyginimui: iki 2010 m. selekcijos indeksų (NM$) metinis augimas siekė apie 40 USD, o įdiegus genomiką šis skaičius padvigubėjo iki 85 USD per metus, t. y. genetinis progresas padidėjo daugiau nei 2 kartus [2].
Tai reiškia, kad JAV ūkiai ne tik paspartino pažangą, bet ir padarė ją tikslesnę – kiekvienas selekcinis sprendimas remiasi objektyviais genetiniais duomenimis, o ne vien fenotipu ar kilme.
Skandinavija: sveikatingumas kaip prioritetas
Skandinavijos šalys (Švedija, Danija, Suomija), veikiančios per „VikingGenetics“, pasirinko kitą kelią: čia selekcijos pagrindas yra gyvulių funkcinės savybės – sveikatingumas, vaisingumas, ilgaamžiškumas.
Vietoje pelno indeksų, čia akcentuojami parametrai, tiesiogiai mažinantys ūkio išlaidas: mastito rizika, somatinių ląstelių kiekis, veršiavimosi lengvumas, veršelio išgyvenamumas.
Skandinavijos ūkiuose:
- genomika taikoma ne tik buliams, bet ir visoms telyčioms – tai tampa veislinės vertės standartas [3];
- poravimai planuojami remiantis genetiniu atstumu, siekiant sumažinti inbrydingo riziką;
- ilgaamžiškumo ir sveikatingumo indeksai dažnai turi didesnį svorį nei produkcijos vertės.
Tai rodo, kad genomika gali būti ne tik pažangos, bet ir stabilumo įrankis.
Ką galime perimti?
Pagrindinė pamoka iš JAV – genetiką reikia vertinti kaip ilgalaikę investiciją. Genominiai tyrimai leidžia ūkį valdyti strategiškai: žinoti, kokius palikuonis palikti, ir ko atsisakyti – dar prieš pasirodant rezultatams.
Pagrindinė pamoka iš Skandinavijos – sveikatingumas nėra atsitiktinumas, o valdomas selekcijos komponentas. Bandos tvarumas ateina ne iš intensyvumo, o iš sistemingos, genetiškai orientuotos atrankos.
Jei Lietuvos ūkiai nori augti ne tik horizontaliai (daugiau gyvulių), bet ir vertikaliai (geresni gyvuliai), genominė selekcija tampa ne teorija, o praktine būtinybe.
Literatūros sąrašas
[1] CoBank. (2023). Dairy Cattle Genomics is Quietly Improving Sustainability. https://www.cobank.com/knowledge-exchange/dairy/dairy-cattle-genomics-is-quietly-improving-sustainability [2] Shook, G. E., VanRaden, P. M., Wiggans, G. R. et al. (2022). Genomic selection accelerates genetic gain in US dairy cattle. Frontiers in Genetics, 13, 994466. https://www.frontiersin.org/articles/10.3389/fgene.2022.994466/full [3] VikingGenetics. (2023). Breeding for health and sustainability: Nordic approach to genomic selection. https://www.vikinggenetics.comDaugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą ir veisimą.
