Karvei ovuliacija vyksta maždaug kas 21 parą (būna ir nuo 17 iki 24 dienų), o telyčioms – kas 20-tą parą. Apie 80 – 90 % karvių lytinio ciklo trukmė būna 17 – 25 paros. Vidutiniškai karvių ruja trunka 18 valandų.
Karvių lytinis ciklas skirstomas į rujos (Oestrus) (0 diena), poovuliacinio periodo (metoestrus) (1 – 4 diena), tarprujo (dioestus) periodo (5 – 18 diena), kuris atitinka liuteininę fazę, ir priešrujo (pro-oestrus) (18 – 20 diena) periodo iki rujos laikotarpius.
Proestrus ir estrus metu stiprėja makšties ir kaklelio gleivinės hiperemija. Pabrinksta ir atsipalaiduoja gimdos kaklelio įsikišimas (portio vaginalis). Prasiveria kaklelio spindis. Kūno temperatūra rujos metu padidėja 0,62C° ± 0,38C°. Laikoma, kad makšties temperatūra pakyla 12 val. iki ovuliacijos. Dėl kraujagyslių reakcijos, pasikeičia gleivių elektrolitų koncentracija ir jos tampa laidesnės elektros srovei. Gleivių laidumo ir makšties kūno temperatūros impedanso vertinimu galima remtis nustatant rują. Beje, yra ryšys tarp progesterono koncentracijos ir makšties gleivių laidumo. Rujos pradžioje gimdos kaklelio pH nukrenta nuo 7,0 iki 6,72, o įpusėjus rujai gali sumažėti iki 6,54. Šiuo laikotarpiu prostaglandinai neturi poveikio geltonkūniui, liuteolitiškai veikia didelės estrogenai besigaminantys Grafo folikule.
Metoestrus metu, t.y. maždaug 10 – 15 valandų po rujos, įvyksta ovuliacija. Nuo šio momento pradeda vystytis geltonkūnis. Metoestrus metu greitai traukiasi kraujagyslės, ir 3 – 5 parą po rujos gleivinė vėl tampa šviesi. Nukrenta makšties temperatūra.
Dioestrus, „geltonkūnio periodas“, trunka vidutiniškai 12 dienų. Dioestus pirmoje pusėje didėja progesterono koncentracija. Geltonas kūnas tampa jautrus prosglandinų F2α poveikiui. Jei geltonas kūnas būtų lizuotas, lytinis ciklas prasidėtų nuo pradžių.
Didžiausi citologiniai ir morfologiniai pokyčiai vyksta rujos metu. Dėl ląstelių išbujojimo labai sustorėja makšties priekinės dalies epitelis. Hipertrofuojasi gimdos sekrecinės ląsteles. Gimda ir endometriumas prisipildo edeminio skysčio. Gimdos raumeninis sluoksnis susitraukia. Gimda gerai reaguoja į mechaninį dirginimą. Tokios būklės gimda yra parą prieš rują ir išlieka parą po jos. Telyčioms gali būti perimetriumo subserozinis kraujavimas. Po rujos prasideda leukocitinė invazija ir trunka ilgiausiai 2 – 5 paras. Gleivių sekrecija gimdos kaklelyje ir priekinėje makšties dalyje prasideda parą prieš rują, maksimumą pasiekia rujos metu ir laipsniškai mažėja iki 4 paros po rujos. Rujos pradžioje ir po rujos gleivės skaidrios, pabaigoje jos tampa matinės. Gleivėse gausu neutrofilų. Šiuolaikinių veislių karvėms būdingas perimetriumo subserozinis kraujavimas. Apskritai, kraujingos išskyros iš lytinių takų – tai šiuolaikinių karvių veislių reprodukcinės fiziologijos bruožas. Karvėms kraujas paprastai skiriasi iš karunkulų hipertrofuotų užuomazgų. Kaujingos išskyros pastebimos 1-3 paros po ovuliacijos. Kraujingos išskyros nesusijusios su veršingumu.
Po rujos gleivės tampa skaidrios ir lengvai nuteka. Kaklelio gleivių pakitimus galima stebėti pagal sausų gleivių kristalizaciją. Kaklelio gleivių kiekis priklauso nuo estrogenų koncentracijos. Didesnė estrogenų koncentracija siejasi su didesniu gleivėtumu.
Priešrujo fazė trunka 2 – 3 dienas, kurių metu geltonkūnis regresuoja, o ovuliacinis folikulas yra paskutinėje augimo stadijoje. Sumažėja progesterono koncentracija, LH ir estrogenai veikia tarpusavyje teigiamu grįžtamuoju ryšiu. Šioje fazėje regresuojant geltonkūniui prostaglandinai jo neveikia.
Pradedant 1 – 2-ą lytinio ciklo parą folikulų augimas atsinaujina. Ovuliavusių folikulų vietoje susidaro geltoni kūnai. Progesteronas vėl tampa dominuojančiu hormonu. Geltonojo kūno regresiją slopina ir gestacija. Progesteronas palaiko gimdos „ramybės“ būklę ir sudaro palankias sąlygas vaisiaus augimui. Šis hormonas stabdo folikulų brendimą, todėl veršinga nerujoja. Vis dėlto, pirmą veršingumo mėnesį dažnai karvės „rujoja”. Kol nėra placentos, estrogenų foną organizme palaiko kiaušidės. Netikra ruja siejasi su folikulų augimu kiaušidėse.
Rujos trukmė priklauso nuo patelės veislės, amžiaus, metų, paros, laiko, ir aišku – sveikatingumo. Šiuolaikinių veislių pieninių karvių ruja turi tendenciją ilgėti, o lytinė elgsena ir pokyčiai neišreikšti.
Sąlyginai, karvių lytinį ciklą, pagal pokyčius kiaušidėse ir hormonų koncentraciją kraujo plazmoje galima skirstyti į geltono kūno ir folikulinę fazes. Pirmąją ciklo fazę galima uždelsti ar sutrumpinti. Folikulų augimo greičio pakeisti nepavyksta, todėl antra lytinio ciklo fazė išlieka nekintama.
Daugiau straipsnių apie veisimą rasite čia.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
Parengė Dr. V.Žilaitis, habil. Dr. H.Žilinskas.
