Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), pasitelkusios VĮ „Pieno tyrimai“, nuo šių metų birželio mėnesio įgyvendina Karvių sveikatingumo programą, kurios tikslas – padėti pieno gamintojams išsaugoti kuo sveikesnes bandas.
Šiais metais Karvių sveikatingumo programoje jau dalyvavo 110 pieno gamintojų iš 33 rajonų, buvo ištirta daugiau kaip 6,5 tūkst. karvių pieno mėginių. Pieno ūkiai dėl mastito kasmet patiria daug nuostolių. Dėl šios ligos labai sumažėja karvių produktyvumas, be to, net ir pasveikusios karvės pieno duoda mažiau, todėl jas dažniausiai tenka išbrokuoti.
Taupymo rezervai
Specialistų nuomone, geriausias būdas išvengti mastito – profilaktika, o bendras profilaktikos tikslas –
sumažinti mastito sukėlėjų kiekį bandoje. Viena svarbiausių profilaktikos priemonių – kuo ankstyvesnė mastito diagnostika. Kuo anksčiau jo požymiai bus nustatyti, tuo mažiau nuostolių bus patirta. Todėl ŽŪM ir VMVT nuo šių metų birželio mėnesio įgyvendina Karvių sveikatingumo programą, kurios tikslas – padėti pieno gamintojams išsaugoti kuo sveikesnes bandas. ŽŪM finansuojamoje programoje aktyviai dalyvauja ir VĮ „Pieno tyrimai“ specialistai.
„Tai karvių sergamumo mastitu mažinimo ir pieno kokybės gerinimo programa, kurią įgyvendinant nustatoma tiriamos bandos infekcijos kilmė, identifikuojamos karvės, kurias būtina gydyti, izoliuoti arba brokuoti“, – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis.
Turėti sveiką karvių bandą naudinga tiek pieno gamintojui, tiek pieno perdirbėjams, tiek pieno produktų vartotojams. Iš sveikų karvių pieno gamintojas gaus daugiau pieno, sumažins ūkio veterinarines išlaidas, padidės veislinių telyčių vertė, pieno perdirbėjai iš aukštesnės kokybės pieno pagamins daugiau kokybiškų produktų, o tokius produktus mieliau pirks vartotojai.
Ūkius, kurie šiais metais dalyvavo Karvių sveikatingumo programoje, atrinko UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ specialistai. Šiais metais programoje jau dalyvavo 110 pieno gamintojų iš 33 rajonų. Buvo ištirta daugiau kaip 6,5 tūkst. karvių, siekiant nustatyti, kurios iš jų serga mastitu ir kas sukėlė šią ligą.
VĮ „Pieno tyrimai“ specialistai pieno ūkiams pristatė vienkartinius indelius su specialiu konservantu ir parodė, kaip paimti mėginį, užpildyti lydraštį. Kai kuriems pieno gamintojams paimti mėginius padėjo jų karves prižiūrintys ir gydantys veterinarijos gydytojai, kitiems – UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ konsultantai, o kai kurie pieno gamintojai sėkmingai ir tinkamai mėginius paėmė patys. Kodėl akcentuojame šį veiksmą? Todėl, kad tyrimas būna tikslus tik tada, jei mėginys paimamas tinkamai.
Štai programoje dalyvaujantis jaunasis ūkininkas uteniškis Žydrūnas Varkavičius pieno mėginius paima pats. Pasak ūkininko, taip jis elgiasi ne todėl, kad nepasitiki melžėjomis, o todėl, kad yra įpratęs svarbiausius darbus atlikti pats. Įpratęs? Tikriausiai paklausite, kada 34 metų ūkininkas galėjo įprasti? Galėjo, nes Žydrūnas ūkininkauja jau 17 metų. Taigi, šis jaunas ūkininkas patirties turi su kaupu.
Jo kolegė iš Jonavos rajono Irena Daukantienė šį darbą patiki ūkio veterinarijos gydytojui Gintarui Turauskui. „Darbas paprastas, ypatingų žinių nereikia, tačiau tikrai labai svarbus. Kai kurie ūkininkai šį darbą patiki melžėjoms. Pastebiu, kad vienos tai atlieka kruopščiai, o kitos – atmestinai“, – sakė G. Turauskas.
Platina ligos sukėlėjus
Kai kurie pieno gamintojai abejoja šios programos nauda, esą patys yra protingi, patys stebi karvių sveikatos būklę, nuolat atlieka pieno sudėties tyrimus, pagal somatinių ląstelių skaičių atrenka sergančias karves, daro jautrumo antibiotikams tyrimus ir sergančias karves gydo antibiogramos parinktais vaistais.
„Tokie ūkininkai neretai nesusimąsto, kad tiriant visą karvių bandą nustatomos ne tik jau sergančios karvės, bet ir ligos sukėlėjo nešiotojos. Pavyzdžiui, kai karvės pieno mėginyje somatinių ląstelių kiekis dar neviršija leistinos normos, ūkininkas galvoja, kad karvės sveikos, tačiau jei bandoje jau yra sergančių karvių, kurioms mastitą sukėlė, pavyzdžiui, auksinis stafilokokas, tai kitos bandoje esančios karvės nors dar neserga, bet jau gali būti užkrėstos sukėlėju ir jį platinti“, – ūkininkų daromą klaidą paaiškino VĮ „Pieno tyrimai“ vadovas.
Taigi galima patekti į užburtą ratą: manoma, kad sergančios karvės lyg ir išgydomos, bet po kiek laiko liga atsinaujina, nes užkratas plinta toliau. O šios programos tikslas – nustatyti ne tik jau sergančias, bet ir mastito sukėlėjus platinančias karves.
Tyrimai atsiperka su kaupu
Mūsų pakalbinti ūkininkai neabejojo dalyvavimo programoje nauda. Paklausite, kokia gi konkreti nauda. Anot Ž. Varkavičiaus, nauda akivaizdi ir, remdamasis tyrimo rezultatais, jis jau imasi veiksmų, kurie ūkiui bus naudingi.
„Kol kas naudą sunku apskaičiuoti. Būtų naivu tikėtis momentinės naudos. Paklauskite manęs po metų ar pusantrų, tada jau galėsiu atsakyti tiksliau“, – sakė Ž. Varkavičius.
Ar ūkininkai naudosis VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijos paslaugomis, ar eikvos savo lėšas? I. Daukantienė jau anksčiau naudojosi laboratorijos paslaugomis ir ketina jomis naudotis ateityje. „Be tokių tyrimų ūkininkaučiau tarsi užrištomis akimis“, – sakė ji. Ūkininkei pritarė ir jai talkinantis veterinarijos gydytojas G. Turauskas: „Turėdamas laboratorijos tyrimų duomenis, galiu daug tiksliau ir efektyviau gydyti.“
VL žurnalistas Albinas Čaplikas
