Išsimetimus (abortai) patiria 10–20 proc. veršingų karvių. Tai lemia ne tik pašarų kokybė, nesubalansuotas racionas, bet ir įvairios ligos.
Tik kokybiški pašarai
„Negalima karvių šerti apšalusiais, supelijusiais ar kitaip pakenktais pašarais. Pelėsių, grybelių, erkių toksinai ir nuodingi augalai gali sukelti apvaisintų karvių išsimetimą. Tai dažniausiai įvyksta veršingumo pradžioje ir pabaigoje“, – sakė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis. Jis pabrėžė, kad galvijų sveikatai labai kenkia supelijusiuose pašaruose atsiradę įvairūs toksinai, ypač zeralenonas. „Ankstyvą embrioninę žūtį gali sukelti 1–1,5 mg šio toksino, esančio kilograme pašaro“, – pridūrė LŽŪKT gyvulininkystės specialistas.
Ūkininkai kartais savo galvijus šeria sušalusiu šienainiu. Tokio pašaro gavusių veršingų karvių virškinimas sutrinka, todėl jos taip pat gali išsimesti. „Abortams įtakos gali turėti ir pašaruose esantys estrogenai. Jų daugiausia būna ankštiniuose pašaruose: liucernose, dobiluose, ypač raudonuosiuose. Jo taip pat randama neapdorotose sojų pupelėse“, – pasakojo V.Gudaitis.
Pasak LŽŪKT gyvulininkystės specialisto, embrionai anksti gali žūti, kai karvėms trūksta mikroelementų: cinko, vario, mangano. „Karvės per parą turėtų gauti 10–15 mg vario. O gavusios jo mažiau, gali išsimesti“, – pabrėžė V.Gudaitis. Embrionai žūsta ir dėl riebaluose tirpių vitaminų A, D, E bei K stygiaus racionuose.
Pasak V.Gudaičio, žiemą gyvulių nereikėtų girdyti šaltu vandeniu, nes kiekvienas ekstremalus atvejis daro dvigubą poveikį veršingų karvių organizmui ir gali iššaukti abortą. Todėl šaltuoju metu rekomenduojama pasirūpinti šiltesniu vandeniu.
V.Gudaitis pabrėžė, kad, laikydamiesi minėtų taisyklių, pieno ūkių savininkai turės ne tik didesnį pelną, bet ir išlaikys sveikesnę bandą. LŽŪKT gyvulininkystės specialistas sakė, kad karvių išsimetimus gali sukelti ir infekciniai susirgimai (bruceliozė, rinotracheitas, virusinė diarėja), taip pat traumos.
Nepastebimas parazitas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) Užkrečiamųjų ligų katedros doc. dr. Alvydas Malakauskas pasakojo apie vieną pagrindinių pieninių ir mėsinių galvijų abortų sukėlėjų pasaulyje – parazitinį pirmuonį – Neospora caninum. „Jei karvė užsikrečia būdama veršinga, parazitas patenka į placentą ir toliau – į vaisių. Manoma, kad užkrato perdavimas veršingų karvių vaisiui yra pagrindinis parazito platinimosi būdas“, – sakė mokslininkas. Pasak LSMU VA Užkrečiamųjų ligų katedros doc. dr. A. Malakausko, karvėms klinikinių ligos požymių nebūna. Kad karvės serga, rodo tik abortai ar silpni ir ligoti atvesti veršeliai.
Parazitinis pirmuonis gali sukelti ankstyvus abortus, kurie lieka nepastebėti. Karvės gali išsimesti trečią veršingumo mėnesį, bet dažniausiai išsimeta 4–6 veršingumo mėnesiais. Vaisius gali žūti ir gimdoje. Neretai jis atvedamas negyvas arba sergantis. „Atvesti veršeliai, užsikrėtę šiuo pirmuonimi, gali būti mažesnio svorio, jie sunkiai keliasi ar visai negali atsikelti, kartais jie turi neurologinių sutrikimų (užpakalinės ar priekinės kojos sulenktos arba nenormaliai ištiestos)“, – aiškino A.Malakauskas. Šunų su išmatomis platinamos Neosporum caninum oocistos dažniausiai yra pagrindinis galvijų užsikrėtimo šiuo parazitu šaltinis.
Būtina tirti
Pasak A.Malakausko, abortų atvejais galima tirti vaisius, vaisiaus skysčius ir motinos kraujo serumą. Galima atlikti visos bandos karvių pieno tyrimus. „Taip pat svarbu ištirti, ar karvės nėra užsikrėtusios kitomis infekcinėmis ligomis (brucelioze, virusine galvijų diarėja ir kt.), kurios taip pat gali sukelti abortus“, – pabrėžė mokslininkas.
Gyviems gyvuliams tirti naudojami serologiniai tyrimo metodai – imunofermentinė analizė (IFA), imunofluorescencija, agliutinacijos testai ir imunoblotingas, kuriais nustatoma, ar tiriamo gyvulio kraujo serume yra specifinių Neospora antikūnių. IFA testu galima tirti ir vaisiaus skysčius. LSMU VA Užkrečiamųjų ligų katedros docentas A.Malakauskas pabrėžė, kad dėl parazitų patiriamus ekonominius nuostolius galima sumažinti keliais būdais, pavyzdžiui, brokuojant užkrėstas karves ir kontroliuojant, kad į bandą nepakliūtų užkrėstų galvijų. Pasak mokslininko, parazitų plitimą galima apriboti laikantis kuo bendrų veterinarinių–sanitarinių reikalavimų fermose. Reikėtų tinkamai ir laiku po aborto šalinti vaisius ir placentas, kad neišplistų užkratas. Vanduo ir pašarai turėtų būti neužteršti užsikrėtusių šunų išmatomis ir pan.
Daugiau straipsnių apie prieauglio auginimą rasite čia.
