Švedijoje laikomos dvi pagrindinės pieninių galvijų veislės – tai Švedijos žalmargiai ir Švedijos holšteinai.
Švedijos žalmargiai kilę iš Šorthornų, kurie buvo vietiniai Švedijos galvijai ir Aišyrų, kurie praeityje buvo įvežti iš Škotijos. Švedijos žalmargiai, kurie sudaro apie pusę visos Švedijos galvijų populiacijos, kaip atskira veislė registruota 1927 metais. Šiuo metu Švedijos žalmargiai sėkmingai naudojami kitų pasaulio žalųjų veislių galvijų gerinimui, taip pat mišrinami su Holšteinais, tikintis pagerinti pastarųjų vaisos, reprodukcines savybes bei tešmens sveikatingumą. Pagal veršiavimosi lengvumą Švedijos žalmargių rodikliai geriausi pasaulio produktyviųjų veislių tarpe. Pagal produktyvumo indeksą Švedijos žalmargiai yra pirmaujanti veislė pasaulio žalųjų ir žalmargių veislių grupėje. Tai vienintelė žalųjų veislė, kuri produktyvumu gali būti lyginama su Holšteinais.
Švedijos holšteinai – didelės, pasaulyje labiausiai paplitusios pieninių galvijų veislės- holšteinų populiacijos dalis. Švediškos veislininkystės programos unikalumas – stipri Švedijos veislininkystės programos orientacija į gyvulių sveikatingumą, didelės bulių vertinime dalyvaujančios bulių dukterų grupės, aukštas Švedijos produktyvumo kontrolės lygis, patikimi duomenys suteikia Švedijos holšteinams išskirtinę kokybę.
Aukštas produktyvumas
Švedijos karvės yra vienos iš pieningiausių Europoje. Jų genetinį pajėgumą duoti daug pieno atspindi ir aukštas Švedijos veislininkystės programos bulių reitingas Interbull (tarptautinė bulių vertinimo sistema, leidžianti palyginti įvairių šalių reproduktorius tarpusavyje) vertinime.
Švedijos kontroliuojamų karvių produktyvumas:
Švedijos žalmargiai Švedijos holšteinai
Pienas kg 8741 9459
Riebalai kg 380 384
Riebumas % 4.35 4.06
Baltymai kg 308 318
Baltymai % 3.50 3.37
Lengvas veršiavimasis
Švedijos žalmargės ypatingai lengvai veršiuojasi, dėl to veršelių mirtingumas yra labai žemas. Net 96 % pirmaveršių veršiuojasi lengvai ir be komplikacijų, kai kurių bulių dukterų tarpe šis rodiklis siekia 99 %. Švedijos žalmargiai buliai yra puikus pasirinkimas telyčių sėklinimui.
Švedijos holšteinų tarpe galima išskirti bulius, kurių sperma sėklinant karves pasitaikys žymiai mažiau veršiavimosi problemų, lyginant su visa holšteinų populiacija. Visi Švedijos holšteinai yra patikrinti veršiavimosi sudėtingumo ir veršelių mirtingumo atžvilgiu.
Vaisingumas
Pasauliniu mastu pieno gamintojus vargina problema – kuo produktyvesnė karvė, tuo sunkau ją apsėklinti. Genetikai tvirtina, kad „ką Jūs laimėsite produktyvume, visuomet prarasite vaisingume”. Jeigu vaisingumas nėra iškeltas kaip vienas iš veisimo tikslų ir selekcijos pagrindu tampa produktyvumas, genetinis vaisos pajėgumas mažėja. Švedijos veisėjams pavyko šios stiprios neigiamas tendencijos išvengti. Jau nuo 1972 metų tolimesniam veisimui paliekami tik tie buliai, kurių dukterys lengvai veršiuojasi ir lengvai apsėklinamos. Tuo būdu aukštas Švedijos karvių produktyvumas buvo pasiektas „nepaaukojus” vaisingumo.
Sveikas tešmuo
Mastitas – pagrindinė tešmens liga ir tuo pačiu pagrindinė ekonominių nuostolių pieninėse bandose priežastis. Didelis somatinių ląstelių skaičius ir mastitas neigiamai veikia pelningumą. Šios problemos iššaukia papildomas išlaidas dviem būdais: papildomos išlaidos gydymui ir bandos reprodukcijai. Švedijoje registruojami duomenys apie somatinių ląstelių kiekį piene bei klinikinius mastitus (vet. gydytojų privalomai teikiama informacija). Šie duomenys svarbūs vykdant atsparumo mastitui kontrolę, kuri yra įtraukta į Švedijos selekcijos programą. Pagal šį požymį vykdoma veislinių bulių atranka. Švedijos veisėjams pavyko pasiekti tai, kad Švedijos pieninių veislių karvės yra atsparesnės mastitui už kitų pieninių galvijų veislių karves.
Sveikatingumas
Tiek Švedijos žalmargiai, tiek Švedijos holšteinai – sveiki gyvuliai. Atsparumas ligoms yra svarbus veisimo programos tikslas. Švedijoje vaistus galvijų gydymui galima pirkti tik pagal veterinarijos gydytojo išrašomą receptą, veterinarijos gydytojai privalo registruoti kiekvieną susirgimo atvejį ir tokiu būdu duomenys apie susirgimus yra sisteminami bei naudojami atliekant gyvulių atranką.
Ilgaamžiškumas
Tokie požymiai kaip vaisingumas, veršiavimosi lengvumas, tešmens savybės ir sveikatingumas turi įtaką gyvulio ilgaamžiškumui bei jo ūkinio naudingumo trukmei. Sveikos karvės yra atsparios tam dideliam krūviui, kurį patiria jų organizmas dėl labai aukšto produktyvumo, jos ilgiau gyvena ir per savo amžių duoda daugiau produkcijos (pajamų) bei sukelia santykinai mažiau išlaidų tos produkcijos gamybai, taigi atneša savo šeimininkui ne tik dideles pajamas, bet ir didelį pelną.
Švedijos pieninių veislių karvės yra sveikos, atsparios, vislios, lengvai veršiuojasi. Jos pakelia tą didelį krūvį, kurį patiria jų organizmas dėl labai aukšto produktyvumo. Sveikos karvės ilgiau išlieka bandoje, duoda daugiau produkcijos ir atitinkamai pelno bandos savininkui.
Daugiau straipsnių apie pieno ūkio valdymą rasite čia.
