Savo gyvulių selekcijoje pieno ūkiai vis dažniau susiduria su pasirinkimu: eiti genominio vertinimo keliu, pasitikėti natūraliu kartų atsinaujinimu, o gal taikyti mišrią, lankščią strategiją?
Sprendimas nėra vien matematinis – jis priklauso nuo jūsų ūkio tikslų, išteklių ir to, kokį pažangos tempą siekiate išlaikyti.
Trijų ūkių pasirinkimai – trys keliai
Ūkis A kiekvienai telyčiai atlieka genominį tyrimą. Gavus rezultatus, tik aukščiausios vertės telyčaitės paliekamos bandos atnaujinimui, o likusios sėklinamos mėsiniais. Ūkis aiškiai žino, kokius gyvulius augina ir kaip greitai progresuoja.
Ūkis B nenaudoja genomo tyrimų, bet visą bandos atnaujinimą planuoja iš pirmaveršių ir telyčių dukterų. Tai leidžia palaikyti gana greitą genetinį atsinaujinimą be papildomų išlaidų.
Ūkis C taiko mišrią strategiją: genominiai tyrimai atliekami tik daliai telyčių, pirmenybė teikiama jaunesnių gyvulių linijoms, o atranka subalansuojama ir praktiniais pastebėjimais. Tai lanksti ir realistiška kryptis daugeliui ūkių.
Trys selekcijos strategijos: palyginimas
| Kriterijus | Genominė strategija | Kartų atranka | Mišri strategija |
| Genetinio progreso tempas | Labai aukštas | Vidutinis | Aukštas |
| Atrankos tikslumas | Labai aukštas | Žemas–vidutinis | Vidutinis |
| Kaštai (€/telyčia) | ~40–50 | 0 | ~15–25 |
| Inbrydingo valdymas | Reikalauja kontrolės | Mažiau aktualu | Galima valdyti |
| Strategijos lankstumas | Ribotas (pagal indeksus) | Vidutinis | Aukštas |
Inbrydingo kontrolė – strateginė rizika
Naudojant tik genominę selekciją, ypač kai daugeliui telyčių parenkami keli patys populiariausi buliai, kyla rizika didinti giminingą veisimą (inbrydingą). Tai gali turėti neigiamų pasekmių – sumažinti vaisingumą, atsparumą ligoms ar gyvulių gyvybingumą [1].
Mišri strategija ar kartų atranka, jei poravimai planuojami strategiškai, leidžia šią riziką sumažinti, ypač jei naudojamos genetinio atstumo analizės arba pasirenkami mažiau giminingi bulių profiliai.
Konsultantės komentaras
Dr. Donata Uchockienė, UAB „Gameta LT“, pieno ūkių konsultantė
Šis straipsnis labai gražiai sustruktūruoja tris pagrindines selekcijos strategijas – A, B ir C modelius. Tačiau praktikoje, deja, vis dar pasitaiko ir ketvirtasis, neoficialus modelis, kurį aš vadinu X-strategija.
X-strategija – tai toks atvejis, kai ūkis atlieka genomo tyrimus, investuoja lėšas, laiką, pastangas, bet galiausiai nesivadovauja tais tyrimų rezultatais. Visos telyčios lieka bandoje, nepaisant to, kokią genetinę vertę jos parodė. Jokių veisimo sprendimų šie duomenys nepakeičia – nei sėklinimo pasirinkimų, nei atrankos krypties.
Toks kelias – neracionaliausias iš visų. Genomikos kaštai patiriami, duomenys sukaupiami, bet genetinis progresas nestimuliuojamas.
Todėl prieš pasirenkant bet kurią strategiją, rekomenduočiau sau užduoti labai konkretų klausimą:
„Ar esu pasiruošęs ne tik gauti genomo rezultatus, bet ir remtis jais priimant sprendimus?“
Tik jei atsakymas yra TAIP, verta eiti į genominę atranką. Genomika veikia tik tada, kai naudojama – o ne tik atliekama.
Literatūros sąrašas
[1] Shook, G. E., VanRaden, P. M., Wiggans, G. R. et al. (2022). Genomic selection accelerates genetic gain in US dairy cattle. Frontiers in Genetics, 13, 994466. https://doi.org/10.3389/fgene.2022.994466 [2] García-Ruiz, A., Cole, J. B., VanRaden, P. M., et al. (2016). Changes in genetic selection differentials and generation intervals in US Holstein dairy cattle. PNAS, 113(28), E3995–E4004. https://doi.org/10.1073/pnas.1519061113 [3] VikingGenetics. (2023). Breeding for health and sustainability: Nordic approach to genomic selection. https://www.vikinggenetics.comDaugiau naudingų straipsnių apie pieno ūkio valdymą ir veisimą.
