Lietuvoje svečiavosi didžiausios pasaulyje privataus kapitalo veisimo įmonės ALTA Genetics konsultantė Daniela Vasiliu. Lankydama šalies ūkius ji dalino patarimus ne tik veisimo, bet ir veršelių auginimo, šėrimo, bei darbo organizavimo klausimais. Apibendrindama savo vizitą, Daniela džiaugėsi lietuvių pasiekimais ir tikino, kad mes turime labai daug potencialo, kurį išnaudoję padarytume milžinišką šuolį į priekį.
Papasakokite šiek tiek apie save. Kur gimėte, augote ir kaip atsidūrėte pieno ūkyje bei ALTA kompanijoje?
Gimiau, augau ir mokiausi Rumunijoje. Visuomet labai mylėjau gyvūnus, todėl įstojau studijuoti veterinariją, o pirmame kurse pajutau, kad mano svajonė – pieno ūkis. Gilindama žinias būtent šioje srityje, įsidarbinau fermoje kurioje laikoma apie 500 karvių. Pagrindinė mano sritis buvo reprodukcija, tačiau nemažai prisidėjau ir prie bendro ūkio valdymo.
Norėdama pasidalinti savo žiniomis su kitais, išėjusi iš fermos dirbau įvairiose su pieno ūkiu susijusiose kompanijose, o prieš metus prisijungiau prie ALTA. Dabartinės mano pareigos yra pienininkų konsultavimas įvairiose pasaulio šalyse.
Kaip ūkininkui išsirinkti sėklą ir kas gali nutikti, jeigu šis sprendimas priimamas atsainiai?
Pirmiausia, būtina apsvarstyti savo dabartinę situaciją ir ateities tikslus bei atsakyti į klausimus: kaip mokama už pieną, kokia pagrindinė brokavimo priežastis fermoje ir kurioje srityje norima padaryti didžiausią progresą? Žinant tai, galime padėti sukurti konkrečiam ūkiui pritaikyta genetinį profilį ir parinkti bulius, kurie labiausiai padidins genetinį progresą, paremtą pagal dabartinę situaciją ir ateities planus.
Labai svarbu, kad ūkininkai žinotų, kokios bulių savybės jiems svarbios. Dažnai pastebiu, kad jie eina lengviausiu keliu, renkasi bulius, kurie atitinka visus minimalius reikalavimus ir nesvarstydami atmeta tuos, kurie nors vienoje srityje yra silpnesni. Tačiau toks požiūris neretai neatneša norimos naudos. Kreipdami dėmesį į jūsų ūkiui neaktualius klausimus, galite prarasti galimybę gauti daugiau pieno ir maksimaliai padidinti pelną.
Taip pat svarbu prisiminti, kad norint išnaudoti visą genetikos potencialą, svarbu nepamiršti į viską žiūrėti plačiau. Neužtenka pasirinkti geriausių bulių. Kad gautumėte didžiausią rezultatą, būtina pasirūpinti ūkio darbų organizavimu bei aplinka, kurioje laikomi galvijai. Būtent todėl tiek daug dėmesio ir skiriame konsultavimui. Mums svarbu, kad pienininkams sektųsi visose srityse.
Dažnai ūkininkai tiki, kad įsigiję pigiausią sėklą pasieks geriausią rezultatą. Kodėl toks požiūris yra klaidingas ir kodėl verta investuoti į ūkio ateitį?
Svarbu ne tik kaina už kurią perkama sėklą, bet ir tai, kas gaunama papildomai. Mūsų ir UAB „Gameta“ požiūriai sutampa tuo, kad esame įsitikinę, jog neužtenka tik parduoti. Svarbu nuolat lydėti ūkį, jį konsultuoti, padėti pastebėti galimas grėsmes ir galimybes.
Žinoma, sėkla labai svarbu. Naudodami pigią genetiką tikrai nepasieksite geriausio rezultato. Tik dar kartą primenu – rinkitės ne pigiausius, o patikimiausius pardavėjus, kurie padarę pardavimą nepamirš jūsų.
Ką pastebėjote lankydamasi Lietuvoje?
Jūsų šalies ūkiai yra labai skirtingi, tačiau visi jie turi didžiulį potencialą augti ir gerinti savo rezultatus. Tiesa sakant, tai galioja visoms posovietinėms šalims. Jose dažnai vis dar vadovaujamasi tradicijomis, nusistovėjusiu valdymo modeliu, nors naujos technikos bei technologijos leidžia gerokai greičiau pasiekti norimus rezultatus ir ženkliai pagerina darbo kokybę. Pavyzdžiui, viena iš didžiausių problemų – per didelė pagalba karvėms veršiavimosi metu. Praėjus pusantros valandos nuo veršiavimosi pradžios, ūkininkai skuba prie galvijo ir bando patys ištraukti veršelį. Tai neigiamai veikia karvių reprodukcijos galimybes ateityje. Aš į tai žiūriu ne kaip į minusą, o kaip į mažą problemą, kurią nesunkiai panaikinus galime pasiekti puikių rezultatų.
Kokių patarimų galėtumėte duoti Lietuvos ūkininkams?
Yra keletas labai paprastų dalykų, kurie nieko nekainuoja, tačiau gali pagerinti rezultatus. Labai dažnai ūkiuose atkreipiu dėmesį į veršelių indelių švarą. Kruopščiai, su šepetėliu ir šiltu vandeniu, išvalius kibirėlius sumažėja tokių problemų, kaip viduriavimas, skaičius. Atminkite, kad viduriavimą sukelia ne pienas ar vanduo, o švaros trūkumas.
Taip pat siūlau keisti veršelių šėrimą pradedant nuo pat pirmųjų akimirkų. Pavyzdžiui, daugelyje šalių manoma, kad užtenka tik vieną kartą sugirdyti krekenis, tačiau taip pasisavinama tik 87 proc. imunoglobulino. Visai neseniai atlikti tyrimai rodo, kad pirmąsias krekenis (10 proc. veršelio svorio) reikia sugirdyti per 2 valandas ar net pusvalandį nuo gimimo. Antrąją porciją krekenų (5 proc. veršelių svorio) būtina duoti praėjus 6-8 val. po pirmo sugirdimo. Net jeigu naudojate pačias geriausias krekenis, vieno karto tikrai nepakanka.
Kaip manote, kas trukdo mūsų ūkininkams pasiekti geresnių rezultatų?
Viena iš priežasčių – mokymų trūkumas. Pati esu dirbusi ūkyje ir puikiai suprantu, kad nėra lengva semtis naujų žinių, kai visą dieną sunkiai dirbi. Dažnai ūkininkai ir veterinarai tiesiog neturi laiko skaityti naujų straipsnių, domėtis tyrimais ar kitomis naujovėmis. Jų kaltinti tikrai negalima, nes visi puikiai žinome, koks sunkus šis darbas ir kiek laiko jis atima. Tačiau būtina stengtis tobulėti, įsiklausyti į patarimus ir ieškoti progų nuvykti į organizuojamus mokymus. Norint visuomet galima surasti išeitį.
