Pieno gamintojus toliau lydės tebesitęsianti nežinomybė. Praėjusį savaitgalį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje posėdžiavo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos nariai. Po ilgo karantino laikotarpio ir sumaišties agrarinio sektoriaus rinkose šalies pieno ūkių atstovai turėjo ką pasakyti posėdyje dalyvavusiems aplinkos ir žemės ūkio ministrams – Kęstučiui Mažeikai ir Andriui Palioniui, jų komandų nariams, išsikalbėti ir pasidalyti nuomonėmis. Tačiau nuo diskusijų pieno ūkių ateitis aiškesnė netapo: aplinkosaugos reikalavimų daugės, pieno kainos mažės, valstybės paramos verslui lėšų ūkininkai dėl įsipareigojimų imti nenorės. Plačiau
Šeimos pieno ūkis priklauso nuo galimybių ir gebėjimų. „Trumpoji maisto grandinė „nuo fermos iki stalo“ – ne kiekvienam žemdirbiui įveikiama užduotis, – kalba Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos valdybos narys, Padrečių k. (Veiverių sen., Prienų r.) ūkininkas Jurgis Pažėra. – Ir taip yra ne dėl kaimiečio vangumo: į prekybininkų ir pieno perdirbėjų užmačias įsiklausę valdžios atstovai visokeriopais leidimais, draudimais ir baudimais tiesiog paralyžiuoja naujovėms ir investicijoms pasiryžusį žmogų, ypač jeigu jo ūkis smulkus ar vidutinio dydžio, o dirbantieji – vienos šeimos nariai.“ Plačiau
Dirvų kalkinimas: ką rodo bandymai ūkininkų laukuose. Kuo augalų mitybai ir vystymuisi svarbus dirvožemio tirpalo pH, kokie procesai ir auginimo technologijos skatina dirvožemio rūgštėjimą, ar dirvožemio kalkinimas „prigesino“ rytinės Lietuvos dirvožemius? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų Šalčininkų rajono žemdirbiai atsakymų ieškojo drauge su VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) konsultantais ir specialistais surengtoje lauko dienoje. Plačiau
„Per dešimtmetį padarėme 50 metų šuolį“. Skuodo rajono pieno gamintojas Adomas STATKUS yra prisiekęs kooperacijos šalininkas, vienas iš ŽŪK „Pienas LT“ iniciatorių ir kūrėjų. Su juo kalbamės apie patirtį ir pamokas, kurias atnešė ūkininkavimas ir narystė kooperatyvuose. Nepaisant visuotinai pripažintos kooperacijos naudos žemės ūkiui ir patiems ūkininkams, aktualiausia tema kooperatyvams išlieka valdžios pripažinimas ir teisės aktų lopymas bei tobulinimas, nes jie yra rimtas trukdis pažangiems ir ekonomiškai sėkmingiems kooperatyvams užsitikrinti ekonominį tvarumą. Plačiau
Atidžiai stebės pasėlius dėl neleistino glifosato naudojimo. Artėjant masinei javapjūtei vėl grįžtama prie temos apie glifosatą – žemdirbiai raginami jį naudoti tik pagal taisykles, stiprinama naudojimo kontrolė, tuo tarpu pardavėjai džiaugiasi itin suaktyvėjusia šio chemikalo paklausa. Prieštaringai vertinama veiklioji medžiaga glifosatas, kuri įeina į daugiau kaip dviejų dešimčių profesionaliam naudojimui registruotų herbicidų sudėtį, yra sukėlusi ir tebekelia daugybę diskusijų. Plačiau
Lengvatinio dyzelino kvotos šiemet nemažės. Žemdirbiams baiminantis dėl numatomų mažinti dyzelino normų, Žemės ūkio ministerija ramina, kad lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos kuro normos šiemet nemažės ir išliks tokios pačios, kaip ir pernai. ŽŪM teigimu, planuojama, kad atnaujinamos lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinamos dyzelino kvotos įsigalios tik nuo 2021 m. liepos 1 d. ir palies tik tuos žemės ūkio veiklos subjektus, kurie neužsiima aktyvia žemės ūkio veikla ir negamina jokio pirminio žemės ūkio produkto, t. y. – „sofos“ ūkininkus. Plačiau
Ketinama peržiūrėti servitutų kompensacijas. Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę paskelbus, kad vienkartinių kompensacijų už elektros tinklo operatorių naudojimąsi servitutais apskaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, reguliavimą numatoma peržiūrėti. Energetikos ministerija sako šiuo metu vertinanti KT sprendimą. „Dydžių dėl vienkartinių kompensacijų už servitutus tvarka buvo pasirinkta atsižvelgus į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pateiktą šių kompensacijų vertinimą ir jų galimą įtaką elektros energijos tarifui. Energetikos ministerija šiuo metu nagrinėja Konstitucinio Teismo argumentus ir artimiausiu metu ruošiamasi tikslinti galiojantį teisinį reguliavimą pagal priimtą KT nutarimą“, – BNS komentavo ministerija. Plačiau
Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos birželio mėnesį. 2020 m. birželio mėnesį vidutinė natūralaus (3,98 proc. riebumo ir 3,29 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 247,3 Eur už t, 2,6 proc. mažesnė, palyginti su praėjusiu mėnesiu (š. m. gegužės mėn. pieno supirkimo kaina buvo 254 Eur už t). Palyginti su praėjusių metų birželio mėn., š. m. birželį pieno supirkimo kaina buvo 6,3 proc. mažesnė (2019 m. birželį natūralaus pieno kaina buvo 264,0 Eur/t). Birželio mėn. buvo supirkta 124,49 tūkst. t pieno, 0,4 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. birželiu. Plačiau
Ministerija palaiko neariamųjų technologijų plėtrą. Žemės ūkio produkcijos gamyba daro didelę įtaką klimato kaitai. Viena iš priemonių, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio, yra neariamosios technologijos diegimas, todėl numatoma didinti šiuo būdu dirbamų žemių plotus ir investuoti į tam reikalingą techniką. Šią savaitę žemės ūkio ministras Andrius Palionis lankėsi Rokiškio rajone, kur susitiko su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos nariais, apžiūrėjo pasėlius ir laukuose dirbančią techniką, aptarė ateities perspektyvas. Plačiau
Kartu su gamta, o ne prieš ją. Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie tvarųjį ūkininkavimą, kuris apima tausojantį žemės dirbimą ir kitokius žemdirbystės bei aplinkosaugos aspektus. Pažangūs Lietuvos ūkiai jau irgi pasirengę ūkininkauti tvariai ir savo ūkiuose diegia vis daugiau naujausių agrotechnologijų. Ukmergės rajone surengtoje praktinėje konferencijoje pristatyta tvaraus ūkininkavimo patirtis klimato kaitos kontekste, dirvožemio procesų valdymas, tarpinių pasėlių svarba. Plačiau
