Prognozuoja gausų grūdų derlių, tačiau yra vienas „bet“. Prasidedant naujo grūdų derliaus nuėmimui, „Kauno grūdai“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ūkininkų laukia išties gausus derlius, tačiau vyraus žemesnės klasės grūdai. Pasak bendrovės ekspertų, nors tikėtasi kaip niekad gero derliaus, situaciją ženkliai pakoregavo birželio pabaigoje užklupusios liūtys. Plačiau
Tvarus ūkininkavimas skatina prisitaikyti prie gamtos. Europos žemės ūkis keičiasi – tai verčia daryti klimato pokyčiai, visuomenės poreikiai ir politiniai užmojai. Siekiama, kad iki 2030 m. ketvirtadalyje žemėnaudų būtų plėtojama ekologinė gamyba. Kol kas toks tikslas atrodo mažai realus, tačiau kai kurie ekologinių ūkių šeimininkai neabejoja, kad visa Lietuva ilgainiui galėtų ūkininkauti ekologiškai. Plačiau
Pakoreguotas KPP paraiškų rinkimo grafikas. Pakeistas paramos paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemones priėmimo 2020 m. grafikas. KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Apsauga nuo vilkų“ paraiškų priėmimas, prasidėjęs liepos 1 d. yra pratęsiamas iki rugsėjo 18 d. (vietoje anksčiau grafike numatytos rugpjūčio 31 d.). Nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 30 d. organizuojamas papildomas KPP priemonės „Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“ paraiškų priėmimas. Plačiau
Tikslas – padėti ir patarti žemdirbiui, o ne bausti jį. Administracinės naštos mažinimas ūkininkams – vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų. Siekiama ne tik paprastinti žemdirbius kontroliuojančių institucijų veiklą, bet ir mažinti patikrų skaičių. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis kartu su Nacionalinės mokėjimo agentūros bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais diskutavo apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą, patikrų optimizavimą gaunantiems susietąją paramą už pienines karves, mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Plačiau
Vieni grūdai brango, kiti pigo. Lietuvoje birželio pabaigoje – liepos pradžioje kviečių supirkimo kaina padidėjo, o pašarinių miežių ir kvietrugių – sumažėjo, nurodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Pasak centro leidinio „Agrorinka“, Lietuvos grūdų supirkimo įmonės birželio pabaigoje – liepos kviečius supirko vidutiniškai po 191,47 Eur/t – 9 proc. didesne kaina negu prieš savaitę bei panašia kaina kaip ir 2019 metų 27 savaitę. Plačiau
Pieno supirkimo kainos stabilizavosi. Vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje stabilizavosi – nors šių metų birželį, palyginti su geguže, jos sumažėjo 2,6 proc., iki 247,3 eurų už toną, bazinių rodiklių pienas šiek tiek pabrango. Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, žalio pieno prekybos rezultatai liudija, kad situacija rinkoje stabilizuojasi. „Palyginti su praėjusių metų birželiu, šiemet Lietuvoje išaugo supirkto pieno kiekiai. Tas pačias tendencijas stebime ir Europos Sąjungoje – pieno gamyba ūkiuose auga, kai supirkimo kainos laikosi panašaus lygio kaip ir gegužę“, – sako E. Simonis. Plačiau
ES biudžete Lietuvai siūloma papildomai 125 mln. eurų žemės ūkiui. Atnaujintame Europos Sąjungos biudžeto projekte Lietuvai šeštadienį pasiūlyta papildoma 125 milijonų eurų parama žemės ūkiui, kaip dalinė kompensacija dėl mažesnių tiesioginių išmokų ūkininkams, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai. Baltijos šalių ūkininkai šiuo metu gauna mažiausias tiesiogines išmokas ES – jos siekia apie 170 eurų už hektarą, tuo metu ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų. Lietuvai derybose atstovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad jau kitąmet išmokos būtų pakeltos iki 196 eurų. Plačiau
Nuostolius nešti pradėjusios karvės liko tik prisiminimuose. Didžiausias Vilkaviškio rajono pieno gamintojas Arvydas Šlivinskas netramdė ašarų, kai liepos pradžioje iš jo ūkio iškeliavo paskutinės karvės. Dar visai neseniai vyro ūkyje mūkė 120 piendavių, o pastaruoju metu buvo likusios devynios dešimtys. „Pavargau nuo valdžios požiūrio į paprastus ūkininkus. Nusibodo ir tarsi su vėjo malūnais vykstanti nuolatinė kova su pieno perdirbėjais“, – taip savo pasitraukimą iš pienininkystės sektoriaus motyvuoja Pūstapėdžių kaime gyvenantis A.Šlivinskas. Plačiau
