Būsimoji parama kelia aštrias diskusijas. Lietuvai braižant būsimosios paramos gaires diskusijos tik stiprėja. Kokios turėtų būti tiesioginės išmokos, kaip jos turėtų būti ribojamos – diskutuota ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nuotoliniame prezidiumo posėdyje. Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiajam patarėjui Artiomui Volkovui pristačius galimus scenarijus, LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis grįžo prie išmokų ribojimo klausimo, teiraudamasis, ar konvergencijos klausimas jau yra „galutinai uždarytas“ ar dar įmanomi įvairūs variantai? Plačiau
Ūkinių gyvūnų ligų prevencija – kokios paramos kovai su jomis galima prašyti. Afrikinis kiaulių maras, paukščių gripas ir kitos pavojingos ligos – didelė grėsmė ūkiams. Siekiant jų išvengti būtina investuoti į prevencines priemones. Tokios investicijos remiamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį ,,Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“. Plačiau
Seimas svarstys pataisas dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimo. Iš fondo lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos veiklos sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusius pajamų praradimus, kai ūkio pajamos krenta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų bendrųjų ūkio pajamų vidurkiu. Žemės ūkio rizikos valdymo fondai, siekdami atitikti paramos skyrimo reikalavimus, turės būti kuriami ne mažiau kaip penkių subjektų ir turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, administratorių sąskaitoms tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti ir apskaitai tvarkyti. Plačiau
Eurokomisaras: ūkininkai bus skatinami mažinti taršą. Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų. Čia mums padės žemės ūkio fondas ir, aišku, naujoji perspektyva, kurios 30 proc. lėšų numatyta klimato kaitai stabdyti“, – BNS pirmadienį sakė V. Sinkevičius, Baltijos jūros regiono ministrams pasirašius deklaraciją, kuria šalys įsipareigojo mažinti taršą Baltijos jūroje. Plačiau
Nuo spalio galvijų laikytojai galės teikti paraiškas antrajam paramos etapui. Už parduotą ne mažiau kaip 12 mėnesių amžiaus mėsinės veislės (grynaveislį, kelių mėsinių veislių mišrūną) galviją mokama 130 eurų, už parduotą ne mažiau kaip 6 mėnesių amžiaus pieninės veislės (grynaveislį, kelių pieninių veislių mišrūną), pieninės-mėsinės veislės mišrūną galviją – 100 eurų, už parduotą nuo 6 iki 12 mėnesių amžiaus mėsinės veislės (grynaveislį, kelių mėsinių veislių mišrūną) atjunkytą veršelį – 100 eurų. Plačiau
Kada perkant techniką reikalingas Valstybinės augalininkystės tarnybos leidimas. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, reaguodama į kitų Europos Sąjungos šalių pranešimus apie nustatomus pažeidimus įvežant naudotą žemės ūkio techniką iš trečiųjų šalių (pastaruoju metu daugiausia neatitikimų užfiksuota tokioms siuntoms iš Japonijos), primena, kad naudota žemės ūkio technika, įvežama iš trečiųjų šalių, turi atitikti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/2072 VII priedo 2 punkto reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį fitosanitarinį sertifikatą. Plačiau
Grūdų eksportas rugpjūtį augo 31,9 proc. Šiemet rugpjūtį grūdų eksportas buvo 31,9 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu ir siekė 443,7 tūkst. tonų. Beveik visą (99,5 proc.) eksportuotų grūdų dalį sudarė kviečiai (441,3 tūkst. tonų). Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Ispaniją, Islandiją, Alžyrą, Nigeriją, Singapūrą, Pietų Afrikos Respubliką, Maršalo salas ir Saudo Arabiją, o vidutinė kaina siekė 176,3 euro už toną, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Plačiau
Karantino metu traktorių rinka traukėsi. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius visose Europos šalyse užregistruota mažiau traktorių, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Skirtumas siekia 12,08 proc., skelbia Europos žemės ūkio technikos gamintojų asociacija (CEMA). Plačiau
