Naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-09-30

Dėl koronaviruso numatomi po 1,8 tūkst. eurų dirbantiems žemės ūkyje. Nors Lietuvoje jau skelbiama antroji Covid-19 susirgimų banga, bent jau kol kas šalies ekonomika pamažu atsigauna. Pinigų jau buvo skirta ieškantiems darbo, pensininkams, kitoms gyventojų grupėms. Eilės sulaukė ir dirbantys žemės ūkyje – papildomų pinigų gali tikėtis tūkstančiai.Šią savaitę Žemės ūkio ministerija registravo įsakymo projektą, kuriuo būtų tvirtinamos paramos taisyklės ūkininkams, smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nukentėjusioms nuo pandemijos sukeltos krizės. Plačiau

Stambieji ūkiai – apie naują išmokų planą: mums siekiama stipriai pabloginti ūkininkavimo sąlygas. Žemės ūkio ministerija pristatė ateinančio finansinio laikotarpio tiesioginių išmokų planą ir iš karto kilo diskusijų, kam tai bus naudinga ir iš ko pinigai bus atimti. „Jei kalbėsime apie pasiūlymus, siejamus su jaunaisiais ūkininkais, susietąja parama, jie buvo pateikti naujam programavimo laikotarpiui, nes reikia kurti ir įgyvendinti naujus tikslus. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad svarbi kartų kaita, opus klausimas, kaip užtikrinti pajamas kaime. Vertinimus atliko Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ir taip buvo sudėlioti svarbiausi prioritetai“, – aiškina Artiomas Volkovas, Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vyriausiasis patarėjas. Plačiau

Rizikos fondai bus – ūkininkams teks mokėti. Seimas antradienį po svarstymo pritarė pataisoms, kuriomis siūloma sudaryti sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Iš fondo lėšų būtų galima kompensuoti dėl rinkos veiklos sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusius pajamų praradimus, kai ūkio pajamos krinta daugiau kaip 30 proc., palyginti su praėjusių trejų metų bendrųjų ūkio pajamų vidurkiu. Žemės ūkio rizikos valdymo fondai, siekdami atitikti paramos skyrimo reikalavimus, turės būti kuriami ne mažiau kaip penkių subjektų ir turėti tarpusavio pagalbos tikslui skirtą nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą, administratorių sąskaitoms tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti ir apskaitai tvarkyti. Plačiau

Rusija paskelbė šių metų derliaus prognozę. Remiantis atliktais skaičiavimais, jau dabar iš laukų pavyko gauti 82,9 mln. tonų šių konkrečių javų. Minėtina ir tai, kad maistinių minkštųjų kviečių derlius jau siekia trečia vietą pagal mastą: bendras jų kiekis – 57,7 mln. tonų. 2017-aisiais Rusijos kviečių derlius sudarė 86 mln. tonų. Remiantis praeitą savaitę Rusijos žemės ūkio ministerijos paskelbtomis prognozėmis, 2020-aisiais grūdų derlius šalyje pasieks ne žemesnę kaip122,5 mln. tonų ribą (74,5 mln. tūnų iš šio kiekio sudarys kviečiai). Šie rodikliai yra aukštesni negu praėjusių metų: pernai Rusijos laukuose buvo nuimta 121,2 mln. tonų grūdų. Plačiau

Amerikiečiai kuria daugiamečių grūdinių augalų veisles. Tyrėjų, ūkininkų, dėstytojų, pramonės lyderių ir klimato mokslininkų koalicija iš kelių JAV valstijų neseniai gavo 10 milijonų JAV dolerių dotaciją. Ji skirta per penkerius metus ištirti melsvuosius varpius, kuriuos būtų galima auginti kaip daugiamečius grūdinius augalus, ir sukurti komercinėms jų veislėms. Ši dotacija paskirta pagal JAV Nacionalinio maisto ir žemės ūkio instituto „Tvarių žemės ūkio sistemų“ programą. Plačiau

Kanapės Lietuvoje: kodėl vietoj proveržio – nusivylimas. Auginamų kanapių plotai keletą metų mūsų šalyje augo eksponentiškai – kasmet jie padidėdavo daugiau nei 2 kartus. Tačiau šiemet, palyginti su pernai metais (9,18 tūkst. ha), jie ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo ir sudaro 5,28 tūkst. ha. Dar pavasarį VDU Žemės ūkio universitete vykstant pirmajai pluoštinių kanapių verslo tarptautinei parodai ir ateities sandorių mugei „Cannabis Hub.LT-2020“ jos dalyviai buvo nusiteikę optimistiškai ir tikėjosi šviesios ateities. Tačiau dabar, žinant, kad kanapių pasėlių plotai žymiai susitraukė, regis, šį verslą ištiko nusivylimas. Kodėl taip įvyko? Plačiau

Palmitino ir oleino riebalų rūgštys didina karvių primilžius. Naujausi amerikiečių tyrimai rodo, kad tam tikros sudėties riebalų rūgščių rinkinys racione padidina primilžius laktacijos pradžioje, apsaugo nuo neigiamo energijos balanso organizme ir karvių išliesėjimo. Mičigano valstijos universiteto (JAV) mokslininkai atliko bandymą su 52 holšteinų – fryzų karvėmis, kurių vidutinis produktyvumas per laktaciją – 12 tūkst. kg. Gyvulių racioną sudarė 40 proc. drėgnų (kukurūzų, liucernos silosas, smulkinti šiaudai) ir 60 proc. koncentruotųjų pašarų. Sojų pupelių lukštai buvo pašalinti iš dietos, pakeičiant juos specialiais riebalų papildais. Plačiau

Paaiškino, kodėl svarbu kartu ne tik parduoti derlių – pravartu neignoruoti ir naujovių. Panevėžio rajone ūkininkaujantis 32 metų Simonas Barzda turi tiek patirties, kad ir vyresnio amžiaus ūkininkams negėda iš jo pasimokyti. Mat Simonas mėgsta eksperimentuoti, o kartu neša sumanymų nešulį. Jis yra vienas tų žmonių, kuris greitai perprato, kokios naudos ūkiams duoda kooperacija. Praėjusią vasarą S.Barzda padarė tai, ką pastebėjo kone visi, kas tik važiavo keliu pro Panevėžį. Gabalėlį lauko – apie pusantro hektaro žemės jis buvo užsėjęs saulėgrąžomis. Tai buvo jo sumanymas ne tik papuošti geltonais žiedais priemiestį, bet ir panaudoti saulėgrąžas žalinimui – leisti joms nužydėti, kad subrendusios sėklos liktų kitų metų sėjai. Plačiau

Parama investicijoms į tvarią žemės ūkio gamybą – nauda ir ūkininkui, ir visuomenei. Žemės ūkio ministerija nuolat ieško papildomo finansavimo galimybių, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų įgyvendinti klimato tikslus ir tvarias technologijas, neatsilikdamas nuo kitų ES valstybių narių, užsitikrintų palankias konkurencines sąlygas bei vartotojų palankumą. Neseniai ji pateikė siūlymą į DNR planą įtraukti investicijas į tvarią žemės ūkio gamybą, kurios ne tik prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo, padėtų ūkininkams sutaupyti ir gauti kuo didesnį derlių, bet ir teiktų naudą visuomenei. Plačiau