STT: ŽŪM siūlomos nuostatos gali būti iš anksto pritaikytos galimiems pareiškėjams. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), antikorupciniu požiūriu įvertinusi paramos investicijoms į žemės ūkio valdas įgyvendinimo taisykles, nustatė, kad projektu siūlomos nuostatos gali būti iš anksto pritaikytos galimiems pareiškėjams, todėl sudarytų sąlygas neobjektyvioms paraiškų vertinimo procedūroms, taip pat neužtikrintų, kad finansavimas bus skiriamas skaidriai. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad paraiškoms taikytini reikalavimai, jų vertinimo kriterijai bei itin trumpas paraiškų teikimo terminas galimai sudarytų sąlygas į paramą pretenduoti tik iš anksto apie numatomą paramos skirstymą informuotiems pareiškėjams, taip neužtikrinant procedūrų skaidrumo ir pareiškėjų lygiateisiškumo. Plačiau
Šaltiniai: viceministras Gustas taps pavaldžios įstaigos generaliniu direktoriumi. Neoficialiomis žiniomis, prieš pat kadencijos pabaigą konkursą į laisvą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus vietą laimėjo dabartinis žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas. Įstaiga pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Šis centras viena iš kertinių žemės ūkio institucijų. Kaip rašoma įmonės tinklalapyje, jos užduotis efektyviai, kokybiškai ir laikantis gerųjų informacinių technologijų valdymo praktikų administruoti žemės ūkio informacinę sistemą ir jos sudedamąsias dalis, apdorojant ir teikiant operatyvią, apibendrintą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, socialiniams partneriams, žemės, maisto ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės srityse. Plačiau
Žemės ūkis ir vėjo jėgainės: kaip joms parenkama vieta. Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Pasak vėjo energetikos atstovų, sąlygos vystyti šią sritį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo jėgaines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje. O kaip projektų vystytojai nusprendžia, kur iškils naujas vėjo elektrinių parkas? Kaip jie išmatuoja vėjo kryptį ir greitį? Plačiau
Ar aplinkosaugos mokesčiai geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti? Vis dažniau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarkymą žemės ūkyje, siūloma atsižvelgti į žemės ūkio, kaip vieno iš didžiausių teršėjų, statusą. Tačiau, ar iš tiesų aplinkosaugos mokesčiai yra geriausia priemonė taršai žemės ūkyje mažinti? Žemės ūkio sektorius naudojasi mokesčių lengvatomis: atleistas nuo aplinkos teršimo mokesčio iš mobilių taršos šaltinių, pakuotės mokesčio nuo plėvelės, naudojamos šienainiui pakuoti, pakuotės mokesčio neviršijus 0,5 t išleistos pakuotės į vidaus rinką. Lyginant užsienio šalių patirtį, Lietuvoje taikoma mažai aplinkosaugos mokesčių, pvz., Belgijoje apmokestinamas mėšlas, Danijoje apmokestinami pesticidai. Plačiau
Lauko pelės Vokietijoje masiškai ėda žieminius rapsus. Šiais metais Vokietijos ūkininkų laukus užklupusi lauko pelių armija tapo didžiule problema – jos ištisais plotais nugraužia išdygusius žieminius rapsus, javus, taip pat tarpinius augalus. Pirmiausiai kenčia laukai, kur taikomos neariminės žemės dirbimo technologijos, bet pelių yra ir ariamuose laukuose. Lauko pelės tampa visos šalies problema, rašo portalas topagrar.com. Visų pirma Tiuringijoje dabar yra didžiulis laukinių pelių skaičius. Graužikai pažeidžia sudygusius rapsus, žieminius javus ir tarpinius augalus. Kalvotuose žaliuojančiuose Tiuringijos laukų pasėliuose net iš tolo matyti įvairaus dydžio juodi plotai. Plačiau
Ekologišką augalininkystę vystantis ūkininkas: be finansinės paramos būtų labai sunku. „Techniką įsigyti ar įsirengti pastatą savo lėšomis būtų labai sunku“, — sakė keliomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonėmis pasinaudojęs, augalininkystės ūkio įkūrėjas Algirdas Valaiša. Prie ekologiškos žemdirbystės pašnekovą pereiti paskatino noras auginti natūralius ir sveikatai palankesnius produktus, o KPP parama buvo gera paspirtis įgyvendinti svajones. Ekologinį augalininkystės ūkį Ukmergės rajone įkūręs A.Valaiša sako, kad užaugintą neperdirbtą derlių eksportuoja į Vokietiją, Olandiją ir kitas Europos Sąjungos šalis. Pasak jo, paklausa didelė, o užsakovams itin svarbu, kad produktai būtų ekologiški. Tiesa, žemės šioje vietoje nėra labai našios, derlingumas, nors ir nedidelis, tačiau tinkamas ekologiniam ūkininkavimui. Plačiau
Metų ūkio rinkimuose laimėjo levandos, inovacijos ir atvirumas. Ketvirtadienį popiet į Biržus sugužėjo rajono ūkininkai. Proga, pasitaikanti kartą metuose – įteikti 2020 metų ūkio apdovanojimai. Iš 16 dalyvių apdovanojimus gavo 5 Biržų rajono ūkininkai. Juos sveikino rajono vadovai, o pagerbti ūkių savininkai buvo Biržų miesto kultūros centro salėje. Už inovatyvų, sėkmingą uogininkystės ūkio kūrimą bei tausojantį požiūrį į gamtą įvertintas Mantvydo Strumskio ūkis. Deklaruojamas plotas – 1,59 ha, kuriuose auga šilauogių uogynai. Dviejų statybos inžinierių šeima puoselėja tėvų ūkininkavimo tradicijas. Be šilauogių ūkyje auginami Šitaki grybai. Produkcija realizuojama Biržų turguje ir prekyvietėse. Plačiau
Sėjos vėlinimas – viena iš priemonių kovai su piktžolėmis. Neįprastai šilti ir drėgni orai leidžia ilgai vegetuoti žieminiams kviečiams. Juose dėl pasikeitusių auginimo technologijų bujoja ir įvairios piktžolės. Didelį rūpestį žemdirbiams kelia vienaskiltės piktžolės, pavyzdžiui, dirvinės smilguolės. Tam, kad pasėlių piktžolėtumas sumažėtų, mokslininkai siūlo išeitį – vėlinti sėją. UAB „Atkočių agroservisas“ žieminių kultūrų sėja nevėlinama, ji visada baigiama iki spalio 1 dienos.Tačiau šios bendrovės agronomas Romas Žvikevičius neatmeta galimybės, kadateityje,besikeičiant klimato sąlygoms, sėją būtų galima vėlinti. Šiais metais bendrovė įvairių veislių žieminiams kviečiams skyrė kelis šimtus hektarų. Plačiau
