Į žemės ūkio ministrus siūlo K. Navicką. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sekmadienį pranešė į žemės ūkio ministrus siūlantys buvusį aplinkos ministrą Kęstutį Navicką. „K. Navicko politinė patirtis, gebėjimas dirbti su bendruomenėmis, dalykinė kompetencija ir ypač Europos žaliojo kurso išmanymas, tikiu, kad padės žemės ūkyje pasinaudoti atsirandančiomis naujomis Europos Sąjungos galimybėmis, pereiti prie aukštesnio žemės ūkio konkurencingumo ir didesnės pridėtinės vertės kūrimo“, – pranešime teigė paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė. Plačiau
Sankcijas žemdirbiams pažadėjo mažinti. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) nuotoliniu būdu aptariant pasėlių deklaravimo naujoves, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkams nemažai klausimų turėjo žemdirbių asociacijų atstovai. Apie pasėlių deklaravimo rezultatus Seimo KRK posėdyje jau buvo kalbėta ir prieš mėnesį. ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas šįkart minėjo, kad kartu su kitomis institucijomis planuojamas antrasis kontrolės ir patikrų mažinimo etapas, kuris apims visas atliekamas patikras. Plačiau
„Rabobank“ prognozė: pasaulio žemės ūkio produktų kainos kils. Žemės ūkio rinkos 2021-aisiais turėtų prasidėti nuo aukštų kainų ir daugybės veiksnių, galinčių lemti tolesnį jų kilimą, skelbiama „Rabobank“ pateiktoje kasmetinėje pasaulio žemės ūkio rinkų apžvalgoje. Tarptautinė Nyderlandų bankų ir finansinių paslaugų įmonė „Rabobank“, kurios būstinė yra Utrechte, savo metinėje apžvalgoje (pavadintoje – „Bullish Waves Don’t Crash“) prognozuoja, kad bent jau iki 2021 m. vidurio gali augti žemės ūkio produkcijos kainos ir padidėti infliacija. To priežastys – COVID-19 pandemija, kuri visame pasaulyje skatina kaupti žaliavų ir produkcijos atsargas, taip pat tikėtinas menkesnis derlius dėl sausų oro sąlygų kai kuriose pasaulio regionuose. Plačiau
Kviečių vidutinė supirkimo kaina toliau didėjo. Lietuvoje lapkričio antroje pusėje kviečių vidutinė supirkimo kaina toliau didėjo. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje „Agrorinka“ teigiama, kad Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse lapkričio 16–22 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 187,68 euro už toną – 1,98 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia kaina, bei 12,67 proc. didesne kaina negu prieš metus. Analizuojamu laikotarpiu pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 156,5 euro už toną – 1,22 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę, bet 2,06 proc. brangiau negu prieš metus. Plačiau
Spalį Lietuva eksportavo daugiau grūdų. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės spalį eksportavo daugiau grūdų, nurodo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Pasak centro leidinio „Agrorinka“, spalį šios įmonės eksportavo 672,87 tūkst. tonų grūdų – 71,33 proc. daugiau negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Kviečius (412,2 tūkst. tonų) Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Latviją, Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Rusiją, Alžyrą, Maroką ir Nigeriją (vidutinė kaina – 183,74 euro už toną). Miežiai (215,25 tūkst. tonų) buvo eksportuoti į Estiją, Lenkiją, Olandiją, Rusiją, Alžyrą, Saudo Arabiją ir Pietų Afrikos Respubliką (vidutinė kaina – 157,44 euro už toną). Plačiau
Nuo 14 metų tėvų ūkyje dirbęs, o dabar savo žemę valdantis V.Majauskas: „Šiuolaikinis ūkininkas yra verslininkas“. Galima sakyti, kad Vytenio Majausko likimas buvo nulemtas vos jam gimus. Kauno rajone ūkininkų šeimoje gimęs ir augęs vyras nuo mažumės matė virte verdantį ūkio gyvenimą. Nuo 14 metų, kaip pats sako, tėvai jam pradėjo patikėti atsakingas pareigas ūkyje. Tad nieko keisto, jog galiausiai ūkininkų sūnus apsisprendė įkurti savo ūkį ir nuo 2018-ųjų savarankiškai valdo ir dirba 70 hektarų. idžiausias iššūkis – planuoti savo gyvenimą, nes darbai ūkyje nenuspėjami“, – juokėsi pašnekovas. Pasakodamas apie tai, kaip gyvena XXI a. Lietuvos ūkininkai jis paneigė daug mitų ir stereotipų. Plačiau
Ką reiškia užsitęsusi Briuselio tyla. Ką ES ūkininkams ir vartotojams reiškia Europos Komisijos užsitęsusi tyla dėl pagrindinių žemės ūkio strateginių dokumentų poveikio vertinimo. Nuomonę šiuo klausimu pareiškė skėtinės organizacijosCOPA ir COGECA generalinis sekretorius Peka Pesonenas. „Mes pirmieji išnagrinėjome galimą dabartinių strategijų poveikį“, – taip prieš kelias savaites JAV žemės ūkio departamentas pristatė pirmąjį Europos Sąjungos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos poveikio vertinimą. Tai du svarbiausi „Žaliojo kurso“ paketo elementai. Plačiau
Kaip gaminama dirbtinė mėsa, kiek kainuoja ir ką tai reiškia ekologijai. Patraukli naujovė, turinti labai neaiškų potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir įgalinti tvaresnį gamtos išteklių naudojimą. Tikimasi, kad ateinančiais dešimtmečiais gyvūninės kilmės maisto produktų vartojimas padidės dėl bendro kelių pasaulinių megatrendų poveikio. Pasaulio gyventojų skaičius išaugo nuo 2,5 milijardo 1950 m. Iki 7,7 milijardo 2019 m. viduryje ir tikimasi, kad 2050 m. jis pasieks 9,7 milijardo žmonių (JT, 2019). Tuo tarpu pasaulinė ekonomikos raida, urbanizacija ir globalizacija lemia labiau pasiturinčios pasaulinės vidurinės klasės, besikeičiančios mitybos įpročių, kilimą (EEA, 2015). Visų pirma Azijos gyventojai pereina nuo tradiciškai vegetariškos dietos prie dietos, kurioje yra vis daugiau mėsos ir pieno produktų. Tikimasi, kad apskritai pasaulinė mėsos ir pieno paklausa 2010–2050 m. išaugs atitinkamai 73% ir 58% (FAO, 2011). Plačiau
Ūkininkai ir toliau nori lengvatinių paskolų. Grūdų augintojų asociacija sako, kad lengvatinių paskolų priemonė žemdirbiams turėtų būti tęsiama. Asociacijos teigimu, vienas iš siūlymų naujai valdžiai būtų toliau dirbti teikiant lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Tokia galimybė žemdirbiams buvo sudaryta šiemet, siekiant išvengti neigiamų COVID–19 pandemijos padarinių žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kuriuos pateikia asociacija, iš pradžių šioms paskoloms skirta 40 mln. eurų, bet, esant jų poreikiui, šiemet bus dar papildomai skirta 50 mln. eurų. Plačiau
