„Orlen Lietuva“ lietuviškus biodegalus keičia importine žaliava: žemės ūkis negaus daugiau nei 48 mln. eurų pajamų. Naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ vietinę žaliavą biodegalams pakeitus importine žaliava, Lietuvos žemės ūkis neteks dešimčių milijonų eurų pajamų. Lietuvos ūkininkai kreipsis į „Orlen Lietuva“ su prašymu paaiškinti, kodėl vietoje lietuviškų rapsų į biodegalus maišomas kontroversiškai vertinamas palmių aliejaus produktas (PFAD), pranešė Lietuvos grūdų augintojų asociacija. Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, didelę dalį Lietuvoje išauginamų rapsų superka vietinės biodegalų gamybos įmonės, todėl „Orlen Lietuva“ sprendimas atsisakyti lietuviškos produkcijos – pavojaus signalas visam Lietuvos žemės ūkiui. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus organizacijos planuoja artimiausiu metu kreiptis į „Orlen Lietuva“ su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją biodegalų sektoriuje. Plačiau
B. Ropė: žemės ūkis 2021-2027 m. – pirmieji laimės daugiausia. „Pandemija aiškiai parodė, kad žemės ūkio stabilumas turi būti vienas iš esminių politikos prioritetų. Sutrikus maisto gamybai ir tiekimui, gali nebebūti ką valgyti. O čia jau jokia vakcina nepadės. Tuomet labai greitai visi suprastume, kam reikalinga ES parama žemdirbiams ir kodėl jų likimas turėtų rūpėti kiekvienam iš mūsų. Vis dėlto, nuoširdžiai tikiuosi, kad neprireiks patirti gyvenimo pusbadžiu, jog suprastume žemdirbio vaidmens svarbą mūsų visuomenėje“, – sako Europos Parlamento narys Bronis ROPĖ. Žemdirbiai jau kurį laiką girdi, kad siekiant sustiprinti ir modernizuoti Europos ūkius, 2021-2027 metais žadama nemenka parama. Būgštaujama, ar tikrai ši parama pasieks tuos, kurie dirba žemę, ar nusės konsultantų, programų rengėjų, skaitmeninių inovacijų centrų sąskaitose. Plačiau
Šiųmetis derlius suaktyvino kombainų ir teleskopinių krautuvų rinką. Kelerius metus iš eilės gamtos skriausti žemdirbiai šiemet sulaukė gero grūdų derliaus, tai turėjo įtakos ir žemės ūkio technikos bei įrangos pardavimams, ypač javų kombainų ir teleskopinių krautuvų. Technikos pardavėjus džiugina ir padidėję kitų metų užsakymai. Bendrovės „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis sako, kad, palyginti su 2019 metais, šiemet žemės ūkio technikos pardavė beveik dvigubai daugiau. Anot jo, tam įtakos turėjo ir europiniai pinigai, ir geri derliai, ir ūkių noras atnaujinti technikos parką, tad labiau pasisekė tiems technikos pardavėjams, kurie nemažai mašinų turėjo sandėliuose. Plačiau
Mažės ūkininkavimo intensyvumas – brangs maistas? Europos Vadovų Taryba patvirtino privalomą Europos Sąjungos (ES) tikslą – užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio grynasis sumažinimas ES viduje sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. palyginti su 1990 m. Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė siūlo ta proga atidžiau pažvelgti į lapkričio mėnesį paskelbtą Europos Parlamento užsakymu atliktą studiją dėl ES Žaliojo kurso ir Bendros žemės ūkio politikos poveikio ūkininkavimo praktikoms. Plačiau
Darbą pradėjo pirmasis žemės ūkio viceministras. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko komandoje antradienį pradėjo dirbti pirmasis viceministras Paulius Lukševičius, kuruosiantis auginimo, gamybos, prekybos sritis. Prieš tapdamas viceministru, P. Lukševičius užsiėmė konsultacine veikla, dirbo su įvairiais investiciniais projektais, teigiama Žemės ūkio ministerijos pranešime. P. Lukševičius 2015-2017 metais buvo bendrovės „Kauno kranai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, valdybos narys. 2012-2015 metais – šios įmonės valdybos pirmininkas. Prieš tai jis dirbo Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros direktoriumi. Plačiau
Ekologinės gamybos sertifikavimas vis dar vienos įstaigos rankose. Lietuvoje ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas gali atlikti tik viena institucija– Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldi viešoji įstaiga „Ekoagros“. Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse veikia po keletąprivačių sertifikavimo paslaugas teikiančių įmonių. Lietuvoje taip pat galėtų tokių atsirasti, tačiau ŽŪM niekamneduoda leidimo šiai veiklai. Latvijos bendrovės „Sertifikavimo ir testavimo centras“ ekologiškus produktus ir ekologinę gamybą sertifikuoja ne tik Latvijoje, bet ir kitose šalyse. Lietuvio Antano Makarevičiaus vadovaujama latviška bendrovė savo paslaugas nori pasiūlyti ir Lietuvos ūkininkams, todėl kreipėsi į ŽŪM, prašydama leidimo centro padaliniui Lietuvoje suteikti teisę teikti ekologinės gamybos sertifikavimo paslaugas, tačiau ŽŪM atsakė, jog„Sertifikavimo ir testavimo centrui“ nėra galimybių imtis veiklos Lietuvoje. Plačiau
Užtikrinamas tinkamas ir nenutrūkstamas UAB „Pieno tyrimai“ veiklos vykdymas. Metų sandūra – tai laikotarpis, kai galima šiek tiek stabtelėti, apžvelgti praėjusius metus, pasvarstyti apie ateinančius. Šie metai bendrovei buvo kitokie – reikėjo įveikti nemažai iššūkių, turbūt kaip ir kitiems, dirbantiems įtemptu karantino laikotarpiu. Didelį dėmesį skyrėme tam, kad bendrovės veikla nenutrūktų – siekėme suteikti saugias darbo sąlygas savo darbuotojams, rūpinomės užsakovais, kad mėginių perdavimo metu ar atliekant gyvūnų produktyvumo tyrimus, melžimo įrangos, pieno kiekio matuoklių ir pieno šaldymo įrangos kalibravimo bei patikros paslaugas būtų laikomasi visų privalomų saugos reikalavimų. Plačiau
