Sunkmetį patiriantiems pieno ūkiams ruošiami nauji reikalavimai. Baigiasi dar vieni nelengvi pieno sektoriaus metai. Superkamo pieno kaina vis dar mažiausia ES, situaciją sunkina numatomi pieno supirkimo bei mėšlo tvarkymo taisyklių pakeitimai. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, apžvelgdamas šalies pienininkystės pokyčius per šiuos metus, portalui manoūkis.lt teigė, kad gauta valstybės parama nuo pandemijos nukentėjusiems pieno gamintojams nuostolius šiek tiek kompensavo, kai kam tai reiškė maždaug 3 papildomus centus už litrą pieno, tačiau mažieji ūkiai gaudavo 15-17, o vasarą – tik 10 ct/l. Plačiau
Visiems ūkininkams teko prisitaikyti prie naujų iššūkių. Skaičiuojant paskutines 2020-ųjų dienas, paprašėme Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pasidalyti mintimis apie besibaigiančius metus. Pasak jo, ūkininkus labiausiai vargina nežinia dėl ateities ir nuolat keičiami teisės aktai, visiškai ignoruojant ūkininkų-praktikų pastabas. Bent jau gamta šiemet po trejų prastų metų žemės ūkiui pagaliau buvo palanki, todėl augalininkystės ūkiai šiek tiek atsigavo. Deja, pienininkystės ūkiai vis dar merdi. Sunkiau verčiasi ir mėsinės galvijininkystės ūkiai, nes pandemijos pasekmės yra pasaulinės ir daugelis įvairių specializacijų ūkių, kurie parduodavo produkciją maitinimo įstaigoms, eksportui, susidūrė su sunkumais, kai teko parduoti pusvelčiui. Plačiau
Žemės ūkio bendrovių asociacija: valdžios prašome dialogo. Besibaigiantys metai buvo ne tik pandemijos, bet ir rinkimų metai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis sako naujosios valdžios tiesiog prašantis dialogo. Anot P. Puskunigio, naujojo komiteto sudėtis „teikia vilties, tačiau kaip būsime išgirsti, bus matyti“. „Visų pirma, buvo prašymas ir aš nuolat prie progos prašau – dialogo. Jei su mumis kalbėsis valdžia, jei kalbėsis Ministerija, Kaimo reikalų komitetas, kažką galėsime įrodyti, būti išgirsti ir pamatyti“, – pabrėžė LŽŪBA prezidentas, pripažindamas, kad buvo laikas, kai tas dialogas anoje kadencijoje kartais sunkiai mezgėsi, o Aplinkos ministerijoje apskritai buvo negirdimi. Plačiau
Paskoloms – dar beveik 45 milijonai. Skatinamajai finansinei priemonei ,,Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ papildomai bus skirta beveik 45 mln. eurų. Papildomos lėšos – 44 mln. 818 tūkst. eurų – skirtos atsižvelgiant į šalyje susidariusią situaciją dėl COVID-19 bei siekiant, kad žemės ūkio rinka išliktų pakankamai stabili ir būtų išsaugotas veiklos tęstinumas. Iš viso šiai priemonei, ministerijai ir UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas trečiadienį pasirašius papildomą susitarimą, skirta 134 mln. 818 tūkst. eurų. Plačiau
Šalies maisto gamintojai eksporto galimybių mato nuo JAV iki Japonijos. Šiemet lietuviškų maisto produktų eksportas į užsienio šalis ir toliau augo. Nepaisant pasaulinės pandemijos, Lietuvos įmonės sėkmingai įsitvirtino tarptautinėse rinkose, o prasidėjusi gyventojų vakcinacija nuteikia optimistiškai – anot maisto produktų gamintojus vienijančios asociacijos „Baltic Gastronomy Leaders“ (BGL) atstovų, jau nuo kitų metų tikimasi maisto produktų eksporto proveržio. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvos įmonės eksportavo 14 proc. daugiau gyvūninės kilmės lietuviškų maisto produktų. Kone dvigubai išaugo jautienos, pusantro karto – paukštienos eksportas. Dešimtadaliu šiemet padidėjo ir eksportuojamų kulinarinių gaminių kiekis. Tuo tarpu pieno produktų grupėje labiausiai augo pieno konservų, ledų, kefyro, jogurto, varškės desertų eksportas. Plačiau
Orų pokyčiai kviečių augintojų jau nestebina. Diskusijos apie galimus žiemkenčių peržiemojimo scenarijus – įprastos, tačiau ką nors konkretaus pasakyti būna labai sudėtinga, nes ilgalaikės orų prognozės dažniausiai netikslios ir sukelia augintojams tik nereikalingo streso. Spėliones sunkina ir kintantis klimatas, nieko nestebina teigiama arba artima teigiamai orų temperatūra per Kalėdas. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Širvintų biuro augalininkystės konsultantė Janina Ona Gečienė sako, kad šiais metais žieminių kultūrų pasėliuose žiemojimo pradžia palyginti rami. „Nedidelis šaltukas jau nuo gruodžio pradžios sustabdė augalų vegetaciją, nebuvo jokių ekstremalių orų sąlygų, žieminiai javai ir rapsai pradėjo kaupti cukrus, grūdintis, ruoštis žiemojimui. Pasėliai atrodo neblogai. Tiek ankstyvesnės sėjos, tiek ir vėliau pasėti augalai, kurie per netrumpą rudenį spėjo pasivyti, pereina į ramybės periodą“, – sako J. Gečienė. Plačiau
