Žemės ūkio naujienos

Naujienų apžvalga: 2020-12-30

Aplinkos ministras lengvų receptų žemės ūkiui neturi. Daugėjant „žaliųjų“ reikalavimų žemdirbiams, kyla įtampa dėl aplinkos sergėtojų, kurie, ūkininkų manymu, palyginti su kitomis ES šalimis, yra išskirtinai priekabūs ir nusiteikę bausti už smulkmenas. Apie tai, kas laukia mūsų žemdirbių ir kokiais kardais artimiausiais metais mojuos aplinkosaugininkai – „Valstiečių laikraščio“ interviu su naujuoju aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Dėl žaliojo kurso Aplinkos ministerijos sprendimai žemdirbiams tampa ne mažiau svarbūs nei Žemės ūkio ministerijos nuostatai. Žemės ūkio srities specifika jums yra daugiau ar mažiau žinoma? Nesu nei energetikas, nei žemės ūkio specialistas, o klimato kaitos tikslų įgyvendinimas apima 4 ministerijas: Žemės ūkio, Energetikos, Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų. Plačiau

Gyvūnų mėsa vis dažniau keičiama į augalinę. Ar tokios tendencijos matosi ir Lietuvoje?
Visiškai gyvūnų mėsos atsisakančių žmonių skaičiui toliau stabiliai kylant, fleksitarai – žmonės, kurie sąmoningai pasirenka mažinti suvartojamos mėsos kiekį – daro pastebimą įtaką rinkai, skelbia „Sustainalytics“. „Pasaulyje augantis alternatyvių sprendimų mėsai populiarumas atkreipė ir mūsų dėmesį. Matome mėsai alternatyvių produktų poreikio augimą bei tikime tvaresne ateitimi ir norime prie jos prisidėti.“ – teigė P. Guzevičius. „Nusprendėme išbandyti naujos kartos sprendimus ir pradėti nuo sukurtų bei vis didesnį populiarumą Europoje įgaunančių „Moving Mountains“ produktų. Šiuo metu Lietuvos rinkai esame pristatę „Moving Mountains“ burgerių maltinius, dešrainių ir tradicines dešreles, kukulius ir faršą. Jų galima nusipirkti „LIVIN“ parduotuvėse, bei paragauti Vilniaus bei Kauno baruose“, – tęsė P. Guzevičius. Plačiau

Ekologinių ūkių atstovai nesijaučia esantys ant bangos. Europos Sąjungos ir mūsų šalies užmojai artimiausioje ateityje smarkiai išplėsti ekologinių ūkių plotus šioje srityje jau dirbantiems ūkininkams didelio optimizmo apie šviesią perspektyvą kol kas nekelia. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas, Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, apžvelgdamas šiuos metus, portalui manoūkis.lt sakė, kad šią agrarinę sritį mūsų šalyje ištikusi stagnacija. Tuo tarpu ES naujosiose strategijose numato iki 2030-ųjų Bendrijoje ekologinių ūkių plotą išplėsti iki 25 proc. bendro žemės ūkio ploto. Europos Parlamento portale nurodoma, kad 2018 m. ES ekologinė žemdirbystė užėmė 13,4 mln. ha ir tai sudarė tik 7,5 proc. bendro naudmenų ploto. Taigi, reikės gerokai pasistengti, norinti pasiekti užsibrėžtus tikslus. Bet kai kurios šalys jau dabar priartėję prie minimo skaičiaus. Pagal ekologinės gamybos ploto dalį bendroje šalies žemėnaudoje pirmauja Austrija, Estija ir Švedija (20-24 proc.). Plačiau

Dėl paramos įsigyti konsultavimo paslaugas pateikta 913 paraiškų. Nuo lapkričio 20 d. iki gruodžio 21 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) buvo renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“. Paraiškų pateikta itin daug – teikiame jų surinkimo rezultatus. Dėl kompensacijos už įsigytas konsultavimo paslaugas buvo kviečiami kreiptis ūkininkai, jaunieji ūkininkai, kiti žemės valdytojai, miško valdytojai bei kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės. Plačiau

Paaiškino, kokiu būdu ir kaip bus galima įteisinti nelegalius vandens gręžinius. Siūloma patvirtinti laikiną požeminio vandens gręžinių legalizavimo tvarką, suteikiant galimybę įsiteisinti valdomą gręžinį, susitvarkyti nuosavybę ir kitus požeminio vandens ištekliams išgauti reikalingus dokumentus. Kol vyks gręžinio legalizavimo procedūros, siūloma atleisti asmenį nuo administracinių ir ekonominių sankcijų už požeminio vandens išteklių naudojimą be leidimo. Tai numatantį Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo nariai – aplinkos ministras liberalas Simonas Gentvilas ir buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika, „valstietis“ Valius Ąžuolas ir konservatorius Kazys Starkevičius. Plačiau

Mažos elektrinės ant upių: svarbiau išgaunama energija ar žuvys? Lietuvos ir Latvijos mokslininkai ėmėsi įvertinti mažųjų hidroelektrinių poveikį aplinkai ir pasiūlyti būdų, kaip pagerinti vandens telkinių ekologinę būklę, kad ši atitiktų Europos Sąjungos (ES) keliamus reikalavimus. Iš viso Lietuvoje veikia apie 100 mažųjų hidroelektrinių. Kai kurios iš jų įrengtos ant tos pačios upės, todėl formuojamas kaskadinis upių nuotėkio reguliavimas, kuris iki šiol buvo mažai tirtas. Pasak Lietuvos energetikos instituto (LEI) Hidrologijos laboratorijos vyresniojo mokslo darbuotojo ir hidromorfologijos eksperto dr. Vytauto Akstino, tai yra ypač aktualu, žinant, kad Lietuvoje hidroelektrinių statyba ir priežiūra vykdoma vis dar vadovaujantis senais gamtosaugos reikalavimais. Plačiau