Patvirtintas šių metų KPP paramos paraiškų grafikas. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) 2021 m. paramos paraiškų priėmimo grafiką. Nuspręsta kvietimus skelbti tik pagal tas KPP priemones, veiklos sritis, kurių kvietimams lėšų pakanka iš joms numatytų lėšų likučių. Paraiškas pagal veiklos sritį „Gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir atitinkamos prevencinės veiklos vykdymas“ planuojama priimti nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. Paraiškas pagal veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ planuojama kviesti teikti du kartus – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. ir nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 28 d. Paraiškos pagal veiklos sritį „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ bus renkamos kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti. Plačiau
Ūkininkai, dalyvaujantys agrarinės aplinkosaugos veiklose, bus tikrinami dėl įsipareigojimų laikymosi. Ūkininkams, dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklose, primename apie įsipareigojimų terminą – kovo 1 d. Kaip vykdomi įsipareigojimai, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) specialistai tikrins kovo pradžioje. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas rizikingų pareiškėjų kategorijai priskiriamiems pareiškėjams, 2020 m. deklaravusiems šlapynes. Ūkininkai, gaunantys kompensacines išmokas už šlapynių tvarkymą (veikla „Ekstensyvus šlapinių tvarkymas“), nenuganytos žolės likučius turi nušienauti, taip pat nenuganytos arba nušienautos žolės likučius pašalinti iki šių metų kovo 1 d. Plačiau
Ūkininkų patirtis Seime: didžiuosius saugo, mažuosius – spardo. Kai per praėjusią kadenciją į Seimą pateko nemažas būrys ūkininkų ir su žemės ūkiu susijusių asmenų, žemdirbiai turėjo daug lūkesčių, kad jie nebus smaugiami. Tačiau atsitiko priešingai – į ūkininkus buvo nukreipta „ugnis“, jie imti vadinti didžiausiais aplinkos teršėjais, pertekusiais lengvatų. Kodėl buvo prilipdyta tokia etiketė ir kaip ūkininkams sekėsi įstatymų leidėjų kėdėje?Ar jie patyrė vis labiau įsigalinčių lobistų spaudimą? Į praeitos kadencijos Seimą buvo išrinkta daugiau kaip trisdešimt parlamentarų, daugiau ar mažiau susijusių su žemės ūkiu. Įstatymų leidėjais tapo ūkininkai, žemės ūkio mokslus baigę asmenys, bene trys vyrai į parlamentą atkeliavo iš rajonų savivaldybių Žemės ūkio ar Kaimo reikalų skyrių vadovų kabinetų. Plačiau
Rusijos kviečių mokesčio rizika gąsdina prekybininkus. Rusijos grasinimas sugriežtinti kviečių eksporto apribojimus, siekiant apsaugoti savo maisto atsargas, gąsdina prekybininkus, paskatindamas Egiptą žengti netikėtą žingsnį atšaukiant grūdų pirkimo konkursą. Rusija pranešė, kad šią savaitę svarstys, ar pakoreguoti eksporto mokestį, planuojamą taikyti nuo kito mėnesio, atsižvelgiant į tai, kad tokia priemonė nepadėjo pažaboti aukštų vidaus kainų. Pagrindinis rusų klientas Egiptas dėl aukštų kainų priėmė mažiausiai kompanijų pasiūlymų nuo birželio. Tai paskatino atsisakyti konkurso. Plačiau
Dirbti racionaliai – natūralus ūkininko pasirinkimas. Arūnas Dirmeikis dar mokyklos suole žinojo, kad studijuos agronomijos mokslus, ir jau 35 metai yra susijęs su šia sritimi. Racionaliau išnaudoti plotus, didinti dirvožemio derlingumą ir užauginti stabilų aukštos kokybės derlių – tokį tikslą sau kelia ūkininkas. „Kai pradėjau dirbti kolūkyje, geras kviečių derlius buvo 5 t/ha. Šiandien mums 5 t/ha reikštų bankrotą. Vien jau tai rodo, kaip greitai kinta technologijos. Jei nesidomėtume naujovėmis, neieškotume naujų sprendimų, ūkis būtų pasmerktas. Kaip ir visame versle, taip ir ūkininkavime nuolat turi vykti atsinaujinimas“, – sako A. Dirmeikis. Plačiau
Ukraina kviečių eksportą 2020-aisiais sumažino dešimtadaliu. Ukrainos muitinės duomenimis, per praėjusius metus šalis eksportavo 16,06 mln. tonų kviečių – 9,8 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Finansine išraiška šis Ukrainos, vienos pagrindinių grūdų tiekėjų tarptautinei rinkai, eksportas pernai sumenko 1,8 proc. iki 3,595 mlrd. JAV dolerių. Kukurūzų eksportas kiekybine išraiška sumažėjo 13,6 proc. iki 27,95 mln. tonų, finansine – 6,4 proc. iki 4,88 mlrd. dolerių, o miežių – išaugo atitinkamai 21,8 proc. iki 5,05 mln. tonų ir 23,6 proc. iki 0,88 mlrd. dolerių. Negalutiniais oficialiosios statistikos duomenimis, 2020 metais Ukraina prikūlė 65,4 mln. tonų grūdų – 12,9 proc. mažiau nei 2019-aisiais, kuomet grūdų derlius šalyje buvo 7,1 proc. solidesnis nei ankstesniais metais. Plačiau
Rokiškietė ragina ūkininkus nepraleisti savo šanso. Mūsų kaimas turi potencialo gaminti šviežius, natūralius, žmogaus organizmui biologiškai naudingiausius produktus. Ne pigiausio „šlamštmaisčio“, o būtent tokių produktų vis labiau pageidauja ir vartotojai, todėl būtinos socialinės inovacijos abiem pusėms naudingam procesui įsukti, įsitikinusi į gimtąją Juodupę drauge su vyru Mariumi grįžusi Lina Meilutė Datkūnienė. Jaunos moters nuomone, kiekvienas žmogus kaime, jei tik nesėdi sudėjęs rankų, gali sau ir kitiems sukurti tokią aplinką, kokioje norėsis gyventi. Pati Lina yra išrinkta Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininke, taip pat ji – Rokiškio rajono tarybos narė, projekto „Juodupė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2020 m.“ koordinatorė ir, ko gero, mūsų šalyje paties netikėčiausio magistro diplomų komplekto savininkė. Plačiau
Ištyrė, kaip metams bėgant keičiasi mūsų dirvos. Dirvožemio derlingumą apibūdina agrocheminės savybės, kurios nėra statiškos: jos nuolat kinta, o įtakos tam turi ir ūkininkų veiksmai, ir gamtos sąlygos. Kai kurių elementų kiekį galima atstatyti palyginti greitai, o kitiems prireikia ne vienų metų. LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojai Gediminas Staugaitis, Aistė Masevičienė ir Lina Žičkienė apibendrino šalyje nuo 1993 metų dirvožemio agrocheminių savybių stebėsenos rezultatus. Dirvožemio derlingumą charakterizuoja agrocheminės savybės, kurios gali smarkiai kisti ir parodyti dirvožemio gerėjimo ar degradacijos požymius. Plačiau
Indijos teismas sustabdė ginčijamus žemės ūkio įstatymus. Indijos Aukščiausiasis Teismas antradienį įšaldė ginčijamus naujus žemės ūkio įstatymus, dėl kurių prie sostinės ištisas savaites vyksta dešimčių tūkstančių ūkininkų demonstracijos. Aukščiausiasis Teismas nurodė norintis palengvinti tarpininkavimą tarp vyriausybės ir protestuojančių ūkininkų, kurie baiminasi, kad dėl naujųjų įstatymų bus priklausomi nuo didžiojo verslo malonės. „Sustabdysime trijų ūkininkavimo įstatymų įgyvendinimą iki atskiro nurodymo“, – sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Šaradas Arvindas Bobdė (Sharadas Arvindas Bobde). Teismas nurodė, kad suformuos ekspertų komisiją, kuri bandys spręsti šį užsitęsusį ginčą, tapusį dideliu iššūkiu šalies premjerui Narendrai Modžiui (Narendrai Modi). Plačiau
