Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-01-13

Ūkiams modernizuoti paprašyta paramos du kartus daugiau, negu buvo skirta. 2020 m. dėl paramos modernizuoti savo ūkius ūkininkai galėjo kreiptis nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d. Tai buvo antras paraiškų rinkimo etapas praėjusiais metais. Preliminariais duomenimis per kelis mėnesius pateiktose paraiškose bendra prašoma paramos suma viršija skirtąją du kartus. Paraiškos projektams finansuoti buvo renkamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Parama bus skiriama tik pareiškėjams, kurie projekte numatė investicijas skirti gamybinių pastatų ir (arba) statinių naujai statybai arba esamų rekonstravimui ar kapitaliniam remontui. Projektai, kuriuose nebuvo numatyti statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai, buvo laikomi netinkamais finansuoti. Plačiau

Kreipėsi paramos ir nė kiek nepasigailėjo: 20 karvių bandą padidino iki 60-ies. „Modernus žemės ūkis – perspektyvus žemės ūkis“, – tokios pozicijos laikosi Kazlų Rūdos savivaldybės Pavabalkšnio kaime ūkininkaujanti Dalia Kairaitienė. Kiek leidžia galimybės, į kartu su sutuoktiniu Aidu plėtojamą pienininkystės ūkį investuoja savarankiškai. Tačiau, prireikus atnaujinti melžimo aikštelę, ūkininkai pabandė paramos kreiptis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“.Jų džiaugsmui, paraiška buvo įvertinta teigiamai ir šiandien Kairaičiai vienu metu gali melžti nebe 20, o 60 karvių. „Būtume aikštelę pirkę savarankiškai, tačiau kodėl nepasinaudojus finansine pagalba, jei tokia egzistuoja“, – tvirtino ūkininkė. Plačiau

Ūkių plėtra gali būti atšaukta: kvapai iš fermų turės dingti. Vi­suo­me­nei tam­pant vis ak­ty­ves­nei ir ne­pa­kan­tes­nei kva­pams, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (SAM) ry­žo­si iš­lais­vin­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jų no­sis nuo ne­ma­lo­nių kva­pų, sklin­dan­čių iš fer­mų, pra­mo­nės įmo­nių ir ki­tų ob­jek­tų. O tai reiš­kia, kad Lie­tu­vos gy­vu­lių ir paukš­čių au­gin­to­jų lau­kia rim­tos per­mai­nos. Jie jau skam­bi­na pa­vo­jaus var­pais, įspė­da­mi, kad nau­ji ap­ri­bo­ji­mai skau­džiai pa­lies dau­ge­lį ūkių – net ir tų, ku­rie šian­dien pro­ble­mų dėl kva­pų ne­tu­ri. Lai­ko pa­si­reng­ti nau­jų rei­ka­la­vi­mų įgy­ven­di­ni­mui – ge­ro­kai su­ma­žin­ti iš fer­mų sklin­dan­čius kva­pus – ūki­nin­kai tu­ri tre­jus me­tus. Užuot bau­dę ap­si­lei­dė­lius, rei­ka­la­vi­mus griež­ti­na vi­siems Kol kas Lie­tu­va gy­ve­na pa­gal 2010 m. pa­tvir­tin­tą Hi­gie­nos nor­mą 121:2010, ku­rio­je tei­gia­ma, kad gy­ve­na­mo­sios ap­lin­kos ore kva­pų in­ten­sy­vu­mas lei­džia­mas iki 8 eu­ro­pi­nių kva­po vie­ne­tų (OUE/m³). O nuo 2024 m. sau­sio 1 d. įsi­ga­lios pa­kei­ti­mas, pa­gal ku­rį kva­pų in­ten­sy­vu­mas bus lei­džia­mas vos ne dvi­gu­bai ma­žes­nis – tik iki 5 OUE/m³. Plačiau

Tiria, kaip ūkininkauti nedarant žalos gamtai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bandymų stotyje skirtingų sričių mokslininkai drauge ieško inžinerinių ir agronominių sprendimų, kaip žemės ūkyje pasiekti ekonominę naudą nedarant žalos aplinkai. Pastaraisiais metais vis dažniau buriasi tarpdisciplininės mokslininkų komandos, gvildenančios globalias agroekosistemų tvarumo, dirvožemio išteklių išsaugojimo, augalų mineralinės mitybos optimizavimo ir kitas temas. Žiemą trumpam prisnūstantys darbai netrukus vėl užvirs iš naujo. Į pirmuosius pavasarinius lauko eksperimentus įsitrauks ir mokslininkai, ir studentai. Vienas svarbiausių klausimų, į kurį bus gilinamasi, anot VDU atstovų, – kaip amortizuoti klimato kaitą, įveiklinti klimato pokyčiams adaptuotas agrotechnologijas, stabdyti agroekosistemų tvarumui pavojų keliančius procesus. Plačiau

Zarasų ūkininkai susijungė, atidarė mėsos išpjaustymo cechą, ir išėjo prekiauti į didmiesčius. Apie ūkininkų kooperaciją, kaip apie perspektyvią bendradarbiavimo formą, Lietuvoje kalbama jau nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Vis tik ji tarp Lietuvos žemdirbių netapo labai populiari, nors yra ir teigiamų pavyzdžių. Zarasų rajone sėkmingai veikiančio kooperatyvo „Sartų lankų jautiena“ vadovas Gintaris Petrėnas atskleidė, kas paskatino šio krašto ūkininkus vienytis ir su kokiais trukdžiais teko susidurti jį kuriant, rašoma pranešime. Penkerius metus dirbantis kooperatyvas po truputį plečiasi, įgyvendina naujus projektus. Angusų veislės mėsinius galvijus auginančius ūkininkus vienijantis kooperatyvas per šį laikotarpį išaugo nuo 5 iki 9 narių, turi savo mėsos išpjaustymo cechą, Zarasuose veikia kavinė ir parduotuvė, neseniai atidaryta brandintos jautienos prekybos vieta Kaune esančiame turguje. Plačiau

Daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo negu pabrango. Pirmąją naujųjų metų savaitę, palyginti su pirmojo karantino pradžia, Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse daugiau būtiniausių maisto produktų atpigo negu pabrango. Apie pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų vidutinių mažmeninių kainų pokyčius nuo pirmojo karantino pradžios kalbame su Žemės ūkio ministerijos Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėju Evaldu Pranckevičiumi. Paskelbus pirmąjį karantiną, dėl ribojimų atlikti tyrimą betarpiškai prekybos centruose buvo stebimas mažesnis skaičius maisto produktų. Sušvelnėjus karantino sąlygoms vėl buvo pateikiama informacija apie įprastai stebimus beveik 100 maisto produktų. Tačiau dabar tyrimo apimtis vėl sumažėjo iki 72 produktų. Informacija apie kainas rengiama pagal didžiųjų prekybos centrų interneto svetainių ir kitus duomenis. Plačiau

Kaime COVID-19 atvejų mažiau, bet baimės – daugiau. Lietuvos kaimo žmonės koronavirusine infekcija apsikrečia rečiau negu mieste, mat šeimos ūkiuose ūkininkaujantys žemdirbiai beveik nekontaktuoja su žmonėmis iš kitų ūkių. Tačiau baimė susirgti COVID-19, ypač žemės ūkio bendrovėse, didesnė, nes kitaip nei daugelyje miestų įmonių, pakeisti fermose dirbančių darbuotojų, jeigu jiems tenka izoliuotis, nėra kam. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis Alfa.lt sakė, jog kaime koronaviruso pandemija yra išplitusi mažiausiai. „Vis dėlto kaimuose ūkininkai mažiau bendrauja, tai vienetai serga. Galbūt jie prekybos centruose ar kur, jie patys nežino, užsikrėtė. Bet šiaip kaime žmonės tikrai rečiau serga negu mieste, – mano jis. – Visa istorija rodo, kad kaime žmonės per visas pandemijas išlikdavo sveikiausi ir išsaugodavo tautos genofondą.“ Plačiau