Suskaičiavo, kiek gyvulių reikia laikyti, kad uždirbtum tūkstantį eurų per mėnesį. Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo gyvulininkystė traukiasi kiekvienais metais. Trauksis ir ateityje, jei politikai nepriims tam tinkamų sprendimų. Šiandienai mes didžiąją dalį suvartojamos Lietuvoje mėsos jau importuojame. Situacija apgailėtina, kitaip nepavadinsi, jei nesakyti tragiška. Statant fermą mėsiniams galvijams vieta vienam gyvuliui laikyti kainuoja maždaug 3000 Eurų. O melžiamų karvių vieta beveik dvigubai kartus daugiau. Pinigai pakankami dideli, vargu smulkus ūkininkas gali sau leisti tokią prabangą. Laikant mažą gyvulių kiekį netgi neverta užsiimti gyvulininkyste. Pagal Statistikos departamento duomenis vidutinis primelžto pieno kiekis vienai karvei per metus sudaro 6225 l, o pardavimo vidutinė kaina 242 Eur/t. Vadinasi gaunamos iš vienos karvės pajamos sudaro 1506 Eurų. Plačiau
Naujų darinių kūrimas gyvūnų gerovės iš esmės nepakeis. Seime kilusi iniciatyva steigti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą kelia klausimą, ar nėra kitų būdų gyvūnų gerovei užtikrinti, kaip tik steigti dar vieną perteklinį aparatą? Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario Lino Jonausko iniciatyva įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma kurti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, kuriai vadovautų Seime priesaiką davęs Gyvūnų gerovės kontrolierius. Seimo narys tikisi, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padės išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas ir išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, nes, teigiama jo pranešime, „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba viena nesusitvarko su šia funkcija, nes tai nėra jos pagrindinė veikla.“ Plačiau
Augintojas tikisi: ekologiškos sėklos poreikis augs. Siesikų seniūnijos Mikėnų kaimo ūkininkas Rimantas Valeika 15 metų puoselėja ekologinį ūkį, o iš viso ūkininkauja jau daugiau kaip du dešimtmečius. Visą ūkininkavimo laiką jis užsiima sėklininkyste, nors pastaruoju metu sako pastebintis sumažėjusį ekologiškos sėklos poreikį. Pradėjęs savo ūkį kurti nuo 22 ha ir pirmus penkerius metus dirbęs chemizuotai, R. Valeika nusprendė pereiti į ekologinę gamybą – pasak jo, taip ir pačiam maloniau dirbti, ir produkcija būna sveikesnė. „Ekologijos mesti tikrai neketinu, o štai dėl sėklininkystės turiu daug pamąstymų“, – sako R. Valeika. Plačiau
Grūdų augintojai kyla į mūšį dėl susietosios paramos. Lietuvos grūdų augintojai sunerimo išvydę siūlymus naujuoju finansiniu laikotarpiui išmokomis neberemti javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Jei toks sprendimas bus priimtas, grūdininkų įsitikinimu, prastės grūdų kokybė, mažės derlius ir eksportas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) konkrečių sprendimų dar nėra priėmusi, bet akcentuoja, jog susietoji parama pirmiausia turi būti skiriama sunkumų patiriančiam sektoriui, koks grūdų sektorius nėra. Susietosios paramos išmoka už javų sertifikuota sėkla apsėtą hektarą dabar siekia 14,8 euro.ŽŪM užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto mokslininkų parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujuoju finansiniu laikotarpiu, numatoma išmokomis neberemti javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Plačiau
Kokybiškiems lietuviškiems produktams – specialūs ženklai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad bus keičiamas ženklas, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Kaip teigia ŽŪM, tikimasi, kad, patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus, atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla. NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 metų. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Plačiau
Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus. Vienas autoritetingiausių pasaulio verslo leidinių „Forbes“ 2017 m. išplatino informaciją apie tai, kad mūsų planetoje visiškai be tiesioginio fizinio žmogaus darbo sėkmingai užaugintas ir nuimtas pirmasis derlius. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitmenizacijos procesai jau netolimoje ateityje iš esmės pakeis dabartinį ūkininkavimo modelį, bei patvirtina ES ekspertų prognozes, jog žemės ūkio specialistai su aukštuoju išsilavinimu ateityje bus vieni paklausiausių darbo rinkoje. Žemės ūkio įmonės ir ūkininkų ūkiai, aktyviai jau dabar diegiantys ir diegsiantys naująsias technologijas, taps konkurencingesni, efektyvios skaitmeninės sistemos bei kitos novatoriškos technologijos jiems padės trumpinti operacijų vykdymo laiką, garantuos aukštesnę produkcijos kokybę, pritrauks daugiau vartotojų, padės greičiau pasiekti naujas rinkas. Plačiau
Informacija avių, ožkų ir galvijų laikytojams. Informuojame, kad visi avių, ožkų ir galvijų laikytojai savo bandos (-ų) gyvūno (-ų) kilmės, vertinimo, kontrolinio svorio ir kitą gyvūno informaciją peržiūrėti, o mėsinių veislių galvijų laikytojai svorio duomenis įvesti gali per Elektroninius valdžios vartus prisijungę prie Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos (GYVIS) arba mūsų interneto svetainėje https://www.vic.lt / Registruotiems naudotojams pasirinkę atitinkamos gyvūno rūšies posistemį ir prisijungimo lange paspaudę nuorodą „E. valdžios vartai“. GYVIS naudotojo vadovą rasite adresu: https://www.vic.lt/veislininkyste/wp-content/uploads/sites/9/2020/06/GYVIS-Naudotojo-vadovas_2020_06_08_5_versija.pdf. Plačiau
