Ūkininkai ir toliau galės naudotis Lietuvos kaimo plėtros programos pagalba. Dvejais metais pratęsus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) įgyvendinimą, pereinamajam laikotarpiui papildomai skirti 434,2 mln. eurų, praneša Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot ministerijos, 2021 metais skiriama 238,7 mln. eurų, o 2022 metais – 195,5 mln. eurų suma, tad ūkininkai ir kiti ūkio subjektai turės galimybę ir toliau kreiptis paramos. Atsižvelgiant į iššūkius dėl COVID-19 sukeltos krizės, 2021 – 2022 metams skiriamos papildomos lėšos ir ES ekonomikos gaivinimo priemonei (EURI) – 139,9 mln. eurų. Šiems metams skirta 41,4 mln. eurų, o ateinantiems – 98,5 mln. eurų. Plačiau
Žemės ūkio ministrą nemaloniai nustebino ūkininkų atstovų pasiūlymai. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad jį nustebino ūkininkų noras gauti paramos pinigus be jokių didesnių įsipareigojimų. „Žemės ūkio ministerijoje buvo susiformavusi bendravimo kultūra, kurioje mažesnieji socialiniai partneriai negirdimi. Tą noriu keisti. Kol kas santykiai klostosi darbingai, tačiau iš asociacijų konkretesnių pasiūlymų dar nėra, nes paramos priemonės tik rengiamos. Kai bus konkrečios prasidės karštos diskusijos. Tačiau norėtume išgirsti platesnį ratą suinteresuotų pusių. Yra ne tik didieji gamintojai, bet ir mažieji“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Jis pripažįsta, kad tarp interesų milžiniški skirtumai. Ministrą nemaloniai stebina tik pasiūlymai, kad Žaliasis kursas nebūtų finansuojamas iš Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo priemonių, o ieškoma kitų šaltinių. Plačiau
Ūkininkai spaudžia valdžią dėl mėšlo tvarkymo taisyklių. Nuotoliniu būdu posėdžiavusi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) taryba daug dėmesio skyrė ne tik įprastoms pieno sektoriaus problemoms, bet ir mėšlo tvarkymo taisyklėms. Melžiamas karves laikantys ūkininkai labai piktai reagavo į nueinančios valdžios priešpaskutinę darbo dieną pasirašytą įsakymą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, pagal kurį laukuose mėšlas negalės būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu, t. y. nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos. Įsakymas įsigalios nuo šių metų lapkričio 15 dienos. „Vaikščiojom ir pas Palionį, ir pas Mažeiką dėl mėšlo tvarkymo taisyklių, bet išeidami iš darbo jie įteikė mums tokią „dovaną“. Niekas taip ir nepaaiškino, kodėl negalima kraikinio mėšlo laikyti ant lauko ar kodėl negaliu jo kompostuoti. Negi būsime priklausomi nuo kiekvieno biurokrato sprendimo?“ – piktinosi LPGA prezidentas Jonas Vilionis. Plačiau
Siūlys suteikti galimybę studijuoti ypatingai motyvuotiems jaunuoliams iš regionų. Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete bus svarstomas žemės ūkio specialistų poreikio ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų klausimas. Apie tai šiandien buvo kalbama žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko susitikime su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atstovais. Studijų programos, susijusios su žemės ūkio veikla, kasmet pritraukia vis mažiau studentų, todėl šiems sektoriams jau trūksta specialistų. Pasak universiteto kanclerės Astridos Miceikienės, per aukštai užkelta priėmimo į aukštąsias mokyklas kartelė motyvuotiems jaunuoliams iš regionų užkerta kelius įsigyti norimą išsilavinimą. Pavyzdžiui, studijuoti agronomiją buvo pateikti 237 prašymai, tačiau priimta tik 49 – daugeliui tiesiog pritrūko vieno ar vos pusės balo. Žemės ūkio akademija siekia į studijų programas, susijusias su veikla žemės ūkio sektoriuje, pritraukti kuo daugiau studentų. Plačiau
Žemės ūkyje didėja nereikšmingos pagalbos suma. Iki 25 tūkst. Eur didėja nereikšmingos (de minimis) pagalbos, galimos suteikti per trejus finansinius metus, suma, skiriama vienam ūkio subjektui, vykdančiam veiklą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje. Anksčiau ji buvo penkiais tūkstančiais mažesnė. Ženkliai didėja ir Lietuvai nustatyta nereikšmingos (de minimis) pagalbos, galimos skirti pirminės gamybos sektoriuje veiklą vykdantiems subjektams, nacionalinė riba – ji per bet kuriuos trejus finansinius metus neturės viršyti 41,6 mln. Eur. Anksčiau riba siekė 34,7 mln. Eur. Padidinta nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, anot Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėjos Sonatos Bartkutės, turės teigiamos įtakos daugeliui šia pagalba siekiančių pasinaudoti ūkininkų. Plačiau
Žaliąjį vežimą stato prieš arklį. Europos žaliasis kursas – dabar kaip mantravisų lūpose ir galvose. Užsibrėžti dangų siekiantys tikslai, Žaliojo kurso strategai kalba apie labai ambicingus siekius, o visos ES ūkininkai tvirtina pasigendantys vertinimo ataskaitų, kokios bus žalinimo pasekmės ne tik žemės ūkiui, bet ir visai ekonomikai.Amerikiečiai atliko tyrimą ir nustatė, kad įgyvendinus Žaliąjį kursą ES žemės ūkio pagaminamos produkcijos sumažėtų 7–12 proc., o maisto kainos gali išaugti kartais. Europiečiai dėl pasekmių kol kas tyli. Dar prieš keletą metų Vakarų Europos ūkininkai įžvelgė negeras tendencijas, kad ES gresia „žalioji diktatūra“. Dabar, kai paskelbtas Žaliasis kursas, kuriame iškelti labai ambicingi tikslai, ES ūkininkų organizacijos prakalbo apie egzistencinius iššūkius. Plačiau
Šaltėjanti žiema kol kas pasėlių negąsdina. Gamta krečia pokštus. Neseniai džiaugėmės pavasarišku oru, o štai dabar sulaukėme ir tikros žiemos. Meteorologai prognozuoja, jog savaitgalį kai kuriuose regionuose spustelės stipresnis šaltis, o termometro stulpelis nukris iki 25 laipsnių žemiau nulio. Todėl grūdininkai kol kas būsimo derliaus scenarijaus nepiešia. Apie tai, kad pastaraisiais metais ūkininkai priversti būti ne tik savo srities specialistais, bet ir prekeiviais bei klimatologais, kalbėjo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis. „Viskas eina sparčiu žingsniu į priekį, kinta žemdirbystės būdai, susiduriame su daugybe iššūkių. Taip pat ir su šiltėjančiu klimatu bei šalčio bangomis, prie kurių turime prisitaikyti, rasti racionalius sprendimus bei pasirinkti tinkamą veislę. Plačiau
