Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-02-15

Skatinkime Lietuvos žemės ūkį, o ne importą iš trečiųjų šalių. Lietuvos žemės ūkis su nerimu pasitiko 2021-uosius – žemdirbiai privalės vykdyti perteklinius aplinkosauginius reikalavimus, dėl kurių gali mažėti derlius ir augti produkcijos savikaina. Išaugus vietinės produkcijos kainoms, Lietuvai gresia importinės produkcijos iš trečiųjų šalių banga. Pernai dėl gero derliaus ir palankių supirkimo kainų Lietuvos žemės ūkis sėkmingai išgyveno pandemijos metus. Tačiau šiais metais Lietuvos ūkininkai optimizmu netrykšta – juos neramina mokestinių lengvatų panaikinimas, aplinkosaugos reikalavimai. Vienas iš svarbiausių šių metų žemės ūkio sektoriaus iššūkių – Žaliasis kursas. Nors žemdirbiai ir pritaria ES iškeltiems aplinkosaugos tikslams, tačiau juos neramina, kaip Žaliojo kurso priemonės bus įgyvendintos praktiškai. Plačiau

Į klestinčią sritį metasi vis daugiau ūkininkų: kyla smėlio audros, gamta pradeda nykti. Keliolika metų kalbėjome, kad mus išgelbės gyvulininkystė, tačiau per tuos metus karvių ir kiaulių skaičius tik mažėjo. Vis daugiau ūkininkų imasi augalininkystės. Nepaisant nuolatinių pažadų kovoti su augalininkystės ūkių plėtra, ką deklaravo keletas ministrų, šiandien Žemės ūkio ministerija pripažino, kad tai praktiškai vienintelis klestintis sektorius. Apie tai kalbėta laidoje Delfi Tema. Viceministras Paulius Lukševičius augalininkystę įvardino kaip geriausią mūsų žemės ūkio sritį, kurios apimtis apie du milijardus eurų per metus. „Papjauti vištą, kuri deda auksinius kiaušinius lengva, tik kas bus po to. Mums reikia apsispręsti kuriame sektoriuje sieksime proveržio. Jei visiems išdalinsime pinigus po truputį, to proveržio nebus. Turime orientuotis ir į šeimos ūkius, kad galėtume padidinti žaliavinio pieno kiekį ir ūkininkai turi jausti, kad žemės ūkis tai verslas, iš kurio galima uždirbti“, – dėlioja P. Lukševičius. Plačiau

Istorinė akimirka Europai: žalioji energetika aplenkė iškastinį kurą. 2020-ieji bus įrašyti į Europos energetikos istoriją. Pernai Europoje pirmą kartą daugiau elektros energijos gauta iš atsinaujinančių gamtos išteklių nei iš iškastinio kuro. Kasmet rengiamos ataskaitos duomenimis, iš atsinaujinančių gamtos išteklių pernai gauti 38 proc. visos Europoje sunaudotos elektros energijos, o tai yra vienu procentiniu punktu daugiau nei iš iškastinio kuro (37 proc.). Ataskaitą nuo 2015 m. kasmet rengia nepriklausoma klimato ir energetikos organizacija „Ember“ kartu su Europos klimato fondo finansuojama „Agora Energiewende“. Pasak didžiausią vėjo jėgainių parką Lietuvoje vystančios bendrovės „LT Energija“ vadovo Mindaugo Juodžio, ši persvara žymi lūžį elektros energijos gavyboje. „Nors skirtumas tik vienas procentas, jis yra reikšmingas, nes žymi naujo etapo – žaliosios energijos dominavimo – pradžią. Be to, turint omenyje didžiules investicijas į vėjo ir saulės jėgainių statybą visoje Europoje, šis skirtumas ateityje tik augs“, – sako M. Juodis. Plačiau

Paramos žemdirbių savivaldai klausimas toliau kaitina aistras. Pernai pirmą kartą žemdirbiai, deklaruodami pasėlius, galėjo skirti eurą nuo hektaro pasirinktai asociacijai. Tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sustabdė šių pinigų išmokėjimą, nes… gautas skundas, turi vykti teismas. NMA duomenimis, pernai deklaruodami pasėlius, žemdirbiai paramą – eurą nuo hektaro – skyrė 56-ioms juos vienijančioms asociacijoms. Iš viso beveik 251 tūkst. eurų. Tačiau kaip Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nuotoliniame posėdyje sakė NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius, šiuo metu pinigų pervedimai žemdirbių organizacijoms pristabdyti. Galutinis terminas šiai paramai išmokėti – birželio 30-oji. Priežastis – buvęs Seimo narys Andriejus Stančikas dar pernai rugpjūtį pateikė skundą ir tokiu būdu inicijavo teisminius procesus, kad „teisės aktai dėl tokios paramos formos neatitinka kitiems teisės aktams“. Teismo posėdis dar neįvykęs, todėl sprendimo nėra. Plačiau

Siūlo atšaukti mėšlo tvarkymo aprašą. Žemdirbių pasipiktinimas dėl pakeisto mėšlo ir srutų tvarkymo aprašo pasiekė politikus – šią savaitę nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje priimtas sprendimas siūlyti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms šį įsakymą keisti. Pasak parlamentinio komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, sulaukta nemažai žemdirbių ir jų asociacijų raštų bei siūlymų dėl paskutinėmis anos Vyriausybės darbo dienomis pasirašyto ministrų įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Anot V. Pranckiečio, „įsakymas yra pagrįstas nuomonėmis, o ne konkrečiais faktais, turbūt todėl ir sukėlė dideles reakcijas“. Žemdirbiai tikina, jog pakeitimai, numatantys, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu (nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos), gali itin apsunkinti pieno ūkių gyvenimą. Plačiau

Jaunųjų ūkininkų inkubatoriai – idėja, galinti spręsti ne vieną problemą. Žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko idėja kurti jaunųjų ūkininkų inkubatorius buvusiose žemės ūkio mokyklose, kur jie galėtų pasisemti patirties ir žinių, skinasi kelią. Apie galimybę kurti tokius inkubatorius nuotoliniame susitikime diskutavo žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas ir profesinio rengimo centrų bei programos „Kurk Lietuvai“ atstovai. „Jaunam žmogui, siekiančiam išmokti ūkininkauti, įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, būtų suteikiamas žemės plotas, pavyzdžiui, daržovėms auginti. Jis taip pat gautų visą reikalingą techniką, patalpas bei konsultacijas. Trejus ar penkerius metus jaunasis ūkininkas dirbtų šią žemę ir semtųsi patirties. Po to jis kurtų jau savo ūkį, o jo vietą užimtų kitas jaunas žmogus. Šis projektas, anot jo, galėtų tapti ne tik puikiu startu būsimiems ūkininkams, bet ir skatintų kartų kaitą ūkiuose. Kaimo senėjimo problema tampa vis aktualesnė, tad sprendimų reikia čia ir dabar. Plačiau

Parama prevencinėms priemonėms nuo vilkų įsigyti galės pasinaudoti dar daugiau savivaldybių. Gera žinia nuo vilkų nuostolių patiriančių ūkinių gyvūnų laikytojams – paramą prevencinėms priemonėms įsigyti galės gauti nebe 26, o 43 savivaldybių sklypų savininkai. Šis sprendimas priimtas Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Lietuvos kaimo plėtros programų valdymo komiteto posėdyje. Minėtoji parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“. Į ją pretenduoti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys žemės sklypus, kuriuose ketinama įrengti apsaugos nuo vilkų priemones. Plačiau

Ūkininkai kviečiami kreiptis dėl draudimo išlaidų kompensavimo. Vasario 15 d. savivaldybėse pradedamos rinkti paraiškos dėl ūkinių gyvūnų draudimo įmokų dalies kompensavimo. Įmokos kompensuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos lėšomis. Supažindiname su pareiškėjams aktualiais reikalavimais. Atkreipiame dėmesį į būtinus atlikti veiksmus prieš teikiant paraišką. Parama draudimo išmokoms kompensuoti teikiama pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, susijusios su ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimu“. Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. Paraiškas ūkinių gyvūnų laikytojai galės teikti iki šių metų pabaigos – gruodžio 31 d. 2021 metų paraiškų rinkimui skirta 522 909 Eur paramos lėšų. Prieš teikiant paraiškas rekomenduojama dėl įgyvendinimo taisyklių pasikonsultuoti su savivaldybių žemės ūkio skyrių kompetentingais specialistais. Plačiau

Ar galima sodinti valstybinėje žemėje? Atsako Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus vedėja Elva DRUKTENIENĖ: „Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimą visoje valstybinėje žemėje nustato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, kuriose nurodyta, kad draudžiama veisti medžius ir krūmus valstybinėje žemėje, nesuderinus su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju, naudotoju ar neturint įgaliojimų tame sklype tvarkyti želdinius. Šis draudimas galioja ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatytose apsaugos juostose ir zonose, melioracijos griovių ir vandens telkinių dugnuose, melioracijos griovių ir pylimų šlaituose. Plačiau