Naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-02-12

Pieno ūkio ateitis – karvės dėl turistų? Pieno gamintojams kaip iš gausybės rago pasipylė naujų reikalavimų ir draudimų. Žemės ūkio ministras žada remti smulkiuosius ūkininkus, kurie yra svarbūs kaimo gyvybingumui, tačiau aplinkosaugos veržiama kilpa pirmiausia pasmaugs būtent mažus ūkius, neturinčius galimybių investuoti ir atitikti visus įpareigojimus. Dabar politikai ir valdininkai daug kalba apie žemės ūkio transformaciją, tad žemdirbiams –nerimo dienos ir naktys. Jie gaudo kiekvieną valdžios, ypač žemės ūkio ministro, viešai ištartą žodį ir bando susivokti, kokie vėjai pūs viename ar kitame žemės ūkio sektoriuje. Plačiau

Krosnos pienas“ nebegalės supirkinėti žaliavinio pieno. Nustačius, kad Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Krosnos pienas“ sistemingai daro pažeidimus ir nesilaiko privalomų teisės aktų reikalavimų, nešalina ankstesnių patikrinimų metu nustatytų trūkumų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nurodė kooperatyvui stabdyti veiklą. Leidimus dėl pieno supirkimo veiklos vasario 9 dieną VMVT panaikino trijuose „Krosnos pienas“ priklausančiuose punktuose – Alytaus rajono „Pošnios“, Lazdijų rajono „Krasenos“ ir „Ramanavo“ pieno supirkimo punktams. Kaip skelbia VMVT, patikrinimų metu nuolat būdavo konstatuojama, kad privalomi nurodymai pašalinti pažeidimus nebuvo vykdomi. ŽŪK „Krosnos pienas“ už reikalavimų pažeidimus ne kartą buvo pritaikytos kitos priemonės – raginimai ir įspėjimai kuo skubiau pašalinti nustatytus pažeidimus, skirtos baudos. Plačiau

Siūlo atšaukti mėšlo tvarkymo aprašą. Žemdirbių pasipiktinimas dėl pakeisto mėšlo ir srutų tvarkymo aprašo pasiekė politikus – šią savaitę nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje priimtas sprendimas siūlyti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms šį įsakymą keisti. Pasak parlamentinio komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio, sulaukta nemažai žemdirbių ir jų asociacijų raštų bei siūlymų dėl paskutinėmis anos Vyriausybės darbo dienomis pasirašyto ministrų įsakymo „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Anot V. Pranckiečio, „įsakymas yra pagrįstas nuomonėmis, o ne konkrečiais faktais, turbūt todėl ir sukėlė dideles reakcijas“. Žemdirbiai tikina, jog pakeitimai, numatantys, kad laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu (nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos), gali itin apsunkinti pieno ūkių gyvenimą. Plačiau

Ekonomikos gaivinimo pinigai: ar bus pateisinti ūkininkų lūkesčiai? Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai nuotoliniame posėdyje aiškinosi, kokią naudą žemdirbiai gaus iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF)lėšų. Optimizmu jie netryško – patyrę agrarininkai mano, kad pinigų žemės ūkiui yra daug mažiau, negu reikia. Kai Vyriausybė panaikino konkretaus finansavimo šaltinio neturėjusį 5,8 mlrd. Eur Ateities ekonomikos DNR planą, jį pakeitė veiksmų ir projektų, kurie bus finansuojami 2021–2027 m. ES fondų lėšomis, sąrašas. Visos žemės ūkio priemonės buvo orientuotos į būsimąjį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) projektą. „Čia visos mūsų viltys“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovė Virginija Žoštautienė. Plačiau

Nacionalinę žemės tarnybą norėtų perimti Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė apie planus iki 2022 metų pradžios pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kai kurias jos funkcijas perduodant savivaldybėms, o pačią tarnybą – Aplinkos ministerijai. „Vyriausybės programoje yra numatyta savivaldai atiduoti žemės formavimo klausimus ir iš esmės perduoti pavaldumą Nacionalinės žemės tarnybos Aplinkos ministerijai, kuri sutelktų savo įrankius vienoje dėžutėje: nuo statybų planavimo iki žemės politikos formavimo“, – Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos konferencijoje „Precore“ sakė S. Gentvilas. Plačiau

Viceministras P. Lukševičius: Ko reikia, kad skaitmeninimas žemės ūkyje taptų kasdienybe? Žemės ūkis yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje, tačiau ir čia stebimi ženklūs teigiami pokyčiai. Apie tai nuotoliniame renginyje „Skaitmenizacija – galimybė žemės ūkio ir maisto sektoriui“ kalbėjo žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius. Pasak viceministro Pauliaus Lukševičiaus, viena iš Europos Sąjungos ambicijų – skaitmenizacijos diegimas žemės ūkyje. „Dronai ir automatizuotos mašinos, tikslusis ūkininkavimas teikia galimybes ūkiu rūpintis pažangiai, tiksliai ir efektyviai. Ir tai tik pradžia. Todėl drąsiai galima teigti, kad, diegiant skaitmenines technologijas, vienas iš pagrindinių uždavinių – modernus žemės ūkis“, – teigė žemės ūkio viceministras P. Lukševičius Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir skaitmeninių inovacijų centro „AgriFood Lithuania DIH“ renginyje. Plačiau

Susitikime su žuvininkystės sektoriaus atstovais aptarti svarbūs klausimai. Vasario 11 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pakvietė žuvininkystės sektoriaus atstovus į apskritojo stalo diskusiją, kurioje buvo apžvelgtos 2020 metų paramos žuvininkystės sektoriui aktualijos, pristatytos šio sektoriaus paramos administravimo gairės 2021 metams, diskutuota įvairiais aktualiais žuvininkystės sektoriui klausimais. Susitikimą pradėjęs NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius pasveikino susirinkusiuosius teigdamas, jog žuvininkystės sektoriaus atstovai – tai viena aktyviausių socialinių partnerių grupių, kuri visada pasirengusi diskutuoti ir teikti pasiūlymus, o NMA – aktyviai į juos reaguoti. A. Muzikevičius pabrėžė šių susitikimų svarbą bei išreiškė lūkestį dėl būsimos diskusijos naudingumo. Direktorius taip pat pristatė prioritetinius NMA uždavinius, administruojant Veiksmų programos priemones, tai – paraiškų bei kitų dokumentų vertinimo greitis, administracinės naštos bei sankcijų mažinimas. Plačiau