Jau rytoj ūkininkus pasieks 22 mln. Eur susietosios paramos už gyvulius. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) vasario 24 d. ūkininkams pradeda mokėti susietąją paramą už 2020 m. laikytus mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Didžiąją daugumą gyvulių laikytojų parama pasieks jau rytoj. NMA ūkininkų sąskaitas papildys 22,2 mln. Eur parama. Iš viso išmokų už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas sulauks beveik 26 tūkst. ūkininkų (98 proc.). Nors pagal teisės aktus išmokų mokėjimo termino pabaiga – š. m. birželio 30 d., NMA planuoja iki kovo pabaigos susietąją paramą už gyvulius išmokėti visiems pareiškėjams, atitinkantiems susietosios paramos reikalavimus. Primename, kad susietoji parama už gyvulius mokama ūkininkams, nepertraukiamai išlaikiusiems gyvulius 60 kalendorinių dienų ir įvykdžiusiems susietosios paramos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas administravimo, kontrolės bei mokėjimo taisyklių reikalavimus. Plačiau
Finansų ministerija: gali būti peržiūrimos lengvatos žemės ūkiui. Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė ketina peržiūrėti galiojančias pelno mokesčio lengvatas žemės ūkiui, smulkiam verslui, filmų gamybai, sveikatos įstaigoms bei viešbučiams. Pasak finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės, lengvatų neketinama panaikinti, tačiau reikia išanalizuoti, ar jos atitinka Vyriausybės tikslus. „Galbūt (būtų pereinama – BNS) prie tam tikrų lengvatų laipsniško atsisakymo, galbūt lengvatų išplėtimo arba tinkamesnio lengvatos modelio parinkimo arba tiesiog palikimo taip, kaip yra. Tai nereiškia, kad lengvatos visos būtų naikinamos“, – Finansų ministerijos surengtame pirmajame Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikime sakė viceministrė. Anot jos, taip pat svarstoma peržiūrėti paskatas skatinti reinvestuoti pelną, nes dabartinė lengvata neišnaudoja savo potencialo. Plačiau
Gyvūnų gaišenas tvarkančios įmonės ateitis – kreditorių rankose. Uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ prieš porą mėnesių iškėlus bankroto bylą, galvijų, kiaulių, paukščių augintojai sunerimo, ar nestrigs šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) – gyvūnų gaišenų, jų dalių – ir gyvūninių maisto produktų atliekų surinkimas, utilizavimas, tvarkymas. Visgi bendrovė dirba toliau, iš ūkininkų, bendrovių priima ūkinių gyvūnų gaišenas bei kitus šalutinius gyvūninius produktus ir tikisi išsikapstyti iš bankroto duobės. „Problemų dėl gyvūnų gaišenų surinkimo kol kas nekilo, bet situacija yra neaiški. Mes į susidariusią padėtį žiūrime su nerimu, norime būti garantuoti, jog ŠGP kažkas surinks ir ūkininkams, bendrovėms nereikės sukti galvų, kur juos dėti. Daug metų kalbame, jog ŠGP surinkimo ir tvarkymo sistema yra problemiška, ji neišspręsta, neaišku, kokia jos ateitis, bet valdžia apie tai su žemdirbiais nekalba“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius,Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Algis Baravykas. Plačiau
Suomius sudomino anglies pėdsako skaičiavimas ūkyje. Produktyvūs ir sveiki laukai, gyvūnai ir miškai yra kasdienis pažangaus klimato valdymo darbas visuose ūkiuose. Tokiu keliu bando eiti Suomijos žemdirbiai. Suomijos patirtimi tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, kurią surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), dalijosi Suomijos žemdirbių konsultavimo organizacijos „ProAgria“ vyriausioji augalininkystės specialistė Sari Peltonen. Ji pasakojoa, kas Suomijos žemės ūkyje daroma, diegiant tvarias, aplinkai draugiškas technologijas, kurios padėtų kurti pridėtinę vertę, ypač kalbant apie dirvožemį. Pasak lektorės, ūkininkavimas gali būti draugiškas aplinkai ir naudingas žemdirbiams. Plačiau
Stambiuosius ūkininkus šokiravo, kai Seimo švietimo ir mokslo komitete juos sulygino su feodalais. Žemės ūkio verslą vienijančių organizacijų vadovai jau kuris laikas Seimą ir Vyriausybę bando įspėti, kad ekonominėms krizėms atspariausią Lietuvos sektorių, jei valdžia nesiims skubių sprendimų, netrukus ant kelių parklupdys aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas. Praėjusią savaitę posėdžiavęs Seimo Švietimo ir mokslo komitetas dalį laiko skyrė šiam klausimui svarstyti. Tačiau išgirstos nuostatos agroverslą šokiravo. Paaiškėjo, kad aukštojo mokslo politikos formuotojai šiandien nė nenutuokia, kokią atskirtį išgyvena regionų vaikai ir kodėl moderniame žemės ūkyje reikia atitinkamo skaičiaus universitetinį išsilavinimą įgijusių specialistų, rašoma Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime. Plačiau
Praėję metai tapo mėsininkų aukso laikais: prisidėjo ir karantinas. Lietuvos mėsos perdirbėjai gali džiaugtis rezultatais – pagal išankstinius Statistikos departamento duomenis, 2020 m. mėsos produktų pardavimai Lietuvoje didėjo tiek kiekiu, kiek apimtimis. Didele dalimi tai šalutinė karantino pasekmė – uždarius sieną su Lenkiją ir apribojus prekybą turgavietėse, ženkliai sumažėjo šešėlinė rinka ir tuo pačiu žmonės daugiau pirko iš mūsų perdirbėjų ir parduotuvių. Šešėlinė rinka, pasak Egidijaus Mackevičiaus, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus, pas mus vertinama maždaug trečdaliu visos rinkos. Plačiau
„Taršus žemės ūkis privalės keistis“ – Klimato kaitos darbotvarkė. Aplinkos ministerija (AM) viešam įvertinimui pateikė Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę (NKKVD), numatančią tikslus ir uždavinius, kaip Lietuvai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Pagal darbotvarkę, didžiausias šalies laukiantis iššūkis – transporto sektoriaus pertvarka, tačiau šiame dokumente nemažai dėmesio skiriama ir žemės ūkiui. Pasak AM, artimiausias pagrindinis darbotvarkės tikslas – per ateinantį dešimtmetį sumažinti Lietuvoje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. Vadovaudamasi šia ambicija, AM kurs sąlygas, kad iki 2030 m. pusė šalyje suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, pusę transporto priemonių parko sudarytų elektromobiliai ir mažataršės transporto priemonės. Plačiau
