Vietoje lengvatų naikinimo, ūkininkai jų tikisi daugiau: pateikė siūlymus dėl naujų. Vyriausybei pradėjus kalbėti apie mokesčių lengvatų naikinimą ūkininkai sunerimo, nes juos ši reforma gali paliesti. Jie, kaip tikslinė grupė naikinant lengvatas, įrašyta ir Vyriausybės programoje. Nors Finansų ministerija siūlo atsisakyti ir mažinti įvairių lengvatų, ūkininkai atvirkščiai – siūlo jų skaičių didinti. Žemės ūkio ministerija savo pozicijos kol kas neturi. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad jų dėmesio centre yra maždaug trečdalis 2,2 mlrd. eurų per metus kainuojančių lengvatų. Siūloma, pavyzdžiui, peržiūrėti lengvatą žemdirbių naudojamam vadinamajam „žaliajam dyzelinui“, kuris neapmokestinamas akcizu ir valstybė dėl to per metus netenka 82,9 mln. eurų. Plačiau
K. Navickas: dyzelinio kuro lengvata nebus naikinama. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto nuotoliniame posėdyje kalbėjo apie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projektą, tačiau klausimuose tiek parlamentarai, tiek socialiniai partneriai teiravosi ir apie aktualijas. Visų pirma – lengvatų dyzeliniam kurui peržiūrėjimą. Po vakar pasirodžiusios informacijos apie Finansų ministerijos ketinamas peržiūrėti mokestines lengvatas įvairiems sektoriams, sunerimta dėl lengvatų žemės ūkiui. Posėdyje dalyvavęs parlamentaras Giedrius Surplys tikslinosi, kokia yra situacija, nes jų pasitarime su aplinkos ministru buvo „ryškus štrichas“, kad lengvatos dyzeliniam kurui naikinamos nebus. „Ar jau galima sakyti šią žinią kaip tikrą ir nuraminti ūkininkus?“, – teiravosi G. Surplys. Plačiau
Vidutinės faktinės bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos gruodžio mėnesį. Informuojame apie vidutines faktines (įskaitant priedus, priemokas ir nuoskaitas) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas, mokėtas pieno gamintojams ir kitoms pieną supirkusioms įmonėms 2020 m. gruodžio mėn. Žalio pieno pardavėjų grupės nustatytos Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme. Informacija yra čia. Plačiau
Koks būna ūkio kelias iki tarptautinio sertifikato ir ką jis duoda. Raseinių rajone esančiam Plikių kaimui jau aštuonerius metus netrūksta šviežių salotų, nes čia 2012 m. buvo įkurtas specializuotas Vaido ir Irmos Nagreckių salotų ūkis. Nors iki pirmojo šių metų derliaus dar bene trys mėnesiai, o žemę ką tik baigė kaustyti įšalas, darbų ūkyje netrūksta jau nuo gruodžio mėnesio. Pasak V. Nagreckio, nors salotų auginimas yra sudėtingas procesas, tačiau susitvarkyti su ištisus metus ant pečių krintančia našta ir laikytis atsakingo ūkininkavimo principų padeda GlobalG.A.P. (angl. „Good Agricultural Practice“) gerosios žemės ūkio praktikos standartas, rašoma pranešime. Ūkininkas pasakoja, kad šiuo metu jo ūkis – net 400 hektarų, iš jų salotos yra auginamos maždaug 50 hektarų plote. Plačiau
Tėtis su dukra gyvenimu ir darbais ūkyje nesiskundžia. Blaškevičių šeimos ūkį, kurio vairą laiko tėtis Antanas, sudaro melžiamos karvės, veršeliai, mėsiniai jaučiai ir per 100 ha žemės. Ūkį tėtis su dukra yra pasidalinę per pusę, bet kol kas rūpesčiai daugiau krinta ant vyriškų Antano pečių, nes žento dar neturi. A.Blaškevičius džiaugiasi, kad vyriausioji iš trijų dukterų jau seka jo pėdomis – dirba ūkyje. Ūkio šeimininkas susitvarkęs taip, kad nekiltų aplinkosauginių problemų ir pačiam bei jo šeimai būtų lengviau dirbti, mažiau rankų darbo. Prieš 5 metus pastatytoje Blaškevičių fermoje melžiama 31 karvė. Ūkyje dirba pieno linijos, kurios leidžia lengvai transportuoti pieną – iš karvės tešmens pienas vamzdeliais teka tiesiai į šaldytuvą. Pieno linijomis Blaškevičiai karves pamelžia greičiau, kokybiškesnis ir pats pienas. Šaldytuvas didelis, jame sutelpa dviejų parų primelžtas pienas, todėl iš ūkio jis paimamas kas antrą dieną. Prieš įsigydami šaldytuvą Blaškevičiai pasiskaičiavo galimus pieno kiekius, tada rinkosi pagal poreikius. Plačiau
Vyriausybė svarstys žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų bei pirkėjų reguliavimą. Vyriausybė trečiadienį turėtų svarstyti griežtesnį prekybos žemės ūkio ir maisto produktais reguliavimą, siekiant išlaikyti derybinės galios pusiausvyrą tarp maisto tiekėjų ir pirkėjų. Šį klausimą Vyriausybė jau du kartus buvo atidėjusi. Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų. Didesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių sąlygų su stambesniais pirkėjais. Plačiau
Ant slenksčio – pagalba kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti. Visą kovo mėnesį bus priimamos paraiškos pagalbai pagal Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisykles gauti. Priemonei šiais metais skirta 96 tūkstančiai eurų. Ši valstybės pagalba teikiama žemės ūkio ir maisto produktų, kurių kokybė oficialiai pripažinta arba siekiama pripažinti Europos Sąjungos ar nacionaliniu lygiu, pirminei gamybai ir prekiniam paruošimui. Pagalba gali būti skiriama tik žmonėms vartoti skirtiems žemės ūkio ir maisto produktams. Pagalba teikiama saugomų kilmės vietos ar geografinių nuorodų, garantuoto tradicinio gaminio registravimo paraiškų parengimo išlaidoms bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) gaminamų žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų parengimui. Taip pat atlyginamos kokybiško produkto etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimo, prekinės pakuotės gamybos bei etikečių spausdinimo išlaidos. Plačiau