Didelis praėjusių metų derlius nesumažino supirkimo kainų. Praėjusiais metais šalies žemdirbiai nuėmė gausesnį žemės ūkio augalų derlių, tačiau supirkimo kainų tai nesumažino, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Ministerija, remdamasi išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, nurodo, kad sausio mėnesį vidutinės grūdų ir rapsų supirkimo kainos didėjo, labiausiai, palyginti su 2020 metų gruodžiu, išaugo pašarinių kviečių kaina – ji kilo 12,7 proc. Pasak ŽŪM, grūdų ir rapsų kainos nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio nuolat auga. Nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šių metų sausio maistinių kviečių kaina išaugo 27 proc. ir pasiekė vieną iš aukščiausių lygių per visą stebėjimo laikotarpį (nuo 2004 metų). Plačiau
Europos Komisijos prašys leisti ūkininkams perdirbti daugiau. Ūkininkai savo rankose turi priemonių, kurių pagalba galima sustiprinti vietinės produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje. Viena tokių priemonių yra trumposios maisto tiekimo grandinės. Norėdama, kad ūkininkai aktyviau jas kurtų, Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), inicijavo teisės aktų pakeitimus dėl galimybės smulkiesiems gamintojams vietos rinkai tiekti didesnius nei dabar gyvūninio maisto produktų kiekius. Siekiant šiuos pakeitimus įteisinti, nacionalinę poziciją dar reikės suderinti su Europos Komisija (EK) ir visomis ES valstybėmis, rašoma pranešime. Plačiau
ŽŪM keičia nuomonę dėl mėšlo. Pastaruoju metu žemdirbių bendruomenėje emocingai aptarinėjami buvusios Vyriausybės aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru įsakymu patvirtinti naujieji reikalavimai mėšlo laikymui, kurie turėtų įsigalioti jau šį rudenį. Žemės ūkio ministerija išgirdo žemdirbių nuogąstavimus ir su Aplinkos ministerijos, žemės ūkio sektoriaus atstovus vienijančių organizacijų atstovais, mokslininkais rengia susitikimus, kuriuose analizuojamos įvairios mėšlo tvarkymo alternatyvos, diskutuojama ir įsiklausoma į visus argumentus. Lietuvai įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, didelis dėmesys bus skiriamas oro, dirvožemio ir vandens užterštumui mažinti. Žemės ūkis turi tikrai daug įrankių pagerinti dirvožemio sveikatą. Vienas iš jų – tvarkingas mėšlo tvarkymas. Plačiau
Penkių ministrų viešųjų konsultacijų tema – Žaliasis kursas. Vartosime elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, važiuosime elektromobiliais, valgysime sveiką ir įperkamą maistą, gyvensime energiją taupančiuose namuose, mėgausimės natūralia gamta – visos šios ambicijos turės būti įgyvendintos per artimiausius trisdešimt metų. Lietuva, kaip ir kitos ES narės, siekia iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos – tai yra iš esmės pakeisti dabar iškastiniu kuru pagrįstą ekonomiką. Tad pokyčiai palies visų žmonių gyvenimą. Lietuva kuria artimiausius planus, kaip viso to sieksime: rengiamas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, parengta Nacionalinė klimato kaitos valdymo darbotvarkė ir pan. Šiomis dienomis su visuomenės grupėmis, socialiniais bei ekonominiais partneriais vyksta viešosios nacionalinės konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės parengimo. Plačiau
Smulkiesiems maisto gamintojams – didesnės galimybės. Ūkininkai savo rankose turi priemonių, kurių pagalba galima sustiprinti vietinės produkcijos konkurencingumą vietos rinkoje. Viena tokių priemonių yra trumposios maisto tiekimo grandinės. Norėdama, kad ūkininkai aktyviau jas kurtų, Žemės ūkio ministerija, bendradarbiaudama su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), inicijavo teisės aktų pakeitimus dėl galimybės smulkiesiems gamintojams vietos rinkai tiekti didesnius nei dabar gyvūninio maisto produktų kiekius. Siekiant šiuos pakeitimus įteisinti, nacionalinę poziciją dar reikės suderinti su Europos Komisija (EK) ir visomis ES valstybėmis. Lietuvoje mažais kiekiais tvarko maistą ir tiesiogiai jį vartotojams parduoda apie pusė tūkstančio smulkiųjų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. Norinčiųjų užsiimti tokia veikla kasmet vis daugėja. „Auga susidomėjimas galimybe steigti mažąsias maisto tvarkymo įmones, kurti šeimos verslą, gaminti tradicinius maisto produktus, todėl turime reaguoti į vartotojų poreikius ir smulkiųjų verslininkų lūkesčius“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Plačiau
Augalininkai kviečiami teikti paraiškas dėl pasėlių draudimo nuo sausros įmokų kompensavimo. Nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. renkamos paraiškos pasėlių ir augalų draudimo nuo sausros įmokų daliai kompensuoti. Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui skirta 2 241 967 Eur paramos lėšų. Tai pirmas paraiškų teikimo etapas šiais metais, šiuo laikotarpiu kviečiami teikti paraiškas ūkininkai, norintys gauti kompensacijas už pasėlių nuo sausros draudimą. Antras paraiškų priėmimo etapas numatytas rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. Paraiškos renkamos savivaldybėse, kuriose įregistruotos pareiškėjų žemės ūkio valdos. Paraiška teikiama prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas. Plačiau
Kunigas A. Toliatas: ūkininko ir žemės ryšys – didelis gėris. Kokiu žvilgsniu į kaimą, žemės ūkį, ūkininkus žvelgia žinomi menininkai, dvasininkai, rašytojai? Portalo manoūkis.lt pašnekovas – kunigas Algirdas TOLIATAS, Lietuvos policijos kapelionas, Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios Vilniuje kapelionas. Charizmatiškas dvasininkas žinomas visoje Lietuvoje, o tūkstantiniai knygų tiražai rodo, kad A. Toliatas – vienas populiariausių autorių mūsų šalyje. Kunigas Algirdas portalui manoūkis.lt sakė esąs menkas žemės ūkio žinovas – gimė ir augo Vilniuje. Kartais pas močiutę į kaimą nuvažiuodavo, bet liko miesto vaikas. Plačiau
