Žemės ūkio naujienos

Naujienų apžvalga: 2021-02-26

NMA parama, žemės ūkio naujienos, pieno ukis

Ministerija išgirdo žemdirbių nuogąstavimus dėl mėšlo laikymo tvarkos. Pastaruoju metu žemdirbių bendruomenėje emocingai aptarinėjami buvusios Vyriausybės aplinkos ir žemės ūkio ministrų bendru įsakymu patvirtinti naujieji reikalavimai mėšlo laikymui, kurie turėtų įsigalioti jau šį rudenį. Žemės ūkio ministerija išgirdo žemdirbių nuogąstavimus ir su Aplinkos ministerijos, žemės ūkio sektoriaus atstovus vienijančių organizacijų atstovais, mokslininkais rengia susitikimus, kuriuose analizuojamos įvairios mėšlo tvarkymo alternatyvos, diskutuojama ir įsiklausoma į visus argumentus.Lietuvai įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, didelis dėmesys bus skiriamas oro, dirvožemio ir vandens užterštumui mažinti. Žemės ūkis turi tikrai daug įrankių pagerinti dirvožemio sveikatą. Vienas iš jų – tvarkingas mėšlo tvarkymas. Remiantis Nitratų direktyva, visa Lietuvos teritorija pripažinta nitratams jautria zona. Tokiose zonose privaloma sumažinti vandenų taršą. Mėšlas nėra tik nekalta trąša. Jis vertingas tik tuomet, jeigu tinkamai laikomas, kol pateks į dirvą. Deja, Lietuvoje daugeliu atvejų mėšlas vis dar nėra tinkamai tvarkomas. Plačiau

Kaip valstybei pavyks susitarti su savininkais dėl saugomų teritorijų plėtros. Briuselis reikalauja, kad „Natura 2000“ teritorijos apimtų daugiau miškų ir pievų. Vyriausybė užsibrėžusi miškingumą išauginti iki 35 proc. šalies teritorijos, o saugomų teritorijų plotą padidinti iki 20 proc. – kas penktas hektaras Lietuvoje būtų saugomas. Viena iš užsitęsusių Lietuvos problemų – vėluojama plėsti europinio ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas. Dėl to Europos Komisija (EK) 2018 m. pradėjo ES teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Vengdama Briuselio sankcijų, Aplinkos ministerija ėmėsi įtraukti į tinklą papildomas teritorijas, tarp jų – nemažai miškų. Pirmiausia žiūrima į valstybinius miškus, tačiau šiam tinklui bus priskirta ir dalis privačių miškų bei žemės plotų. Miškų ir žemės savininkų asociacija kreipėsi į aplinkos ministrą, ragindama užtikrinti teisėtą bei sklandų procesą ir teisingas kompensacijas už praradimus dėl veiklos apribojimų. Plačiau

Gamtos siaubūnai – keturračiai. Seime įregistruotos Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, kuriomis bus siekiama iš miškų išguiti žalą aplinkai darančius keturračius. O kodėl tik iš miškų? Ar šie XXI amžiaus monstrai niekur kitur žalos nedaro? Jau prieš keletą metų, klajodama Tytuvėnų regioniniame parke esančių miškų takais, pastebėjau klaikiai išmaurotas miškų proskynas, pasivaikščiojimų takus, miškų keliukus, visiškai sudarkytas miškų paklotes. Tik kurį laiką nesupratau, kas tas darkytojas? Vėliau ant pasivaikščiojimo takų rasdavau užverstų medžių. Ne šiaip nuvirtusių, o specialiai užverstų. Supratau, kad kažkas (gal miškininkai, gal regioninio parko darbuotojai) šitaip gina mišką nuo niokotojų. Kitose vietose rasdavau ant takų užridentus didžiulius akmenis, stulpelius įkastus. Tačiau jokie atitvarai ne ilgai teatlaikydavo. Panašu, kad Gamtos darkytojai net benzininius pjūklus ėmė vežiotis ir sau kelius bemat atsilaisvindavo. Net Tytuvos upeliuką, čiurenantį per mišką, ištaškytą rasdavau. Plačiau

Viešoji diskusija: Žaliasis kursas. Vyriausybė siekia diskusijomis grįstų sprendimų, tad visą šią savaitę su visuomenės grupėmis, socialiniais bei ekonominiais partneriais vyksta viešosios nacionalinės konsultacijos dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano prioritetų ir šalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės parengimo. Šiandien vykusioje nacionalinio lygio viešojoje konsultacijoje Žaliojo kurso tema planus ir prioritetus pristatė ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Pirminė žemės ūkio paskirtis, pabrėžė ministras, yra aprūpinti žmones įperkamu ir sveiku maistu, tačiau ir šiame sektoriuje galima ir būtina kalbėti apie Žaliojo kurso siekius. Žemės ūkio ministras, kalbėdamas apie tvarų žemės ūkį, maisto sistemas ir kaimo plėtrą, pristatė planuojamus būdus klimato kaitos, gamtos nykimo, oro, vandens ir dirvožemio taršos keliamoms problemoms spręsti. Plačiau

Australijoj išgelbėta nė karto nekirpta laukinė avis. Viename Australijos miške atsitiktinai aptikta pasiligojusi laukinė avis. Gelbėtojai jai davė Baarack vardą. Nė karto nekirpta avis po procedūros turėjo pajusti didžiulį palengvėjimą – pasirodo, ji nešiojo net 35 kilogramų vilnos naštą. Tai net pusė suaugusios kengūros svorio. Plačiau

Baigiamas vertinti didžiausias NMA istorijoje pateiktų paraiškų kiekis. 2020 m. NMA buvo pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 386 606 paraiškos paramai gauti. Ūkininkus, kaimo verslininkus ir kitus paramos gavėjus pasiekė beveik 1 mlrd. (963 377 284) Eur paramos. Tai antra didžiausia NMA istorijoje per metus išmokėta paramos suma. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) administravimas tęsiasi, tačiau jau dabar patvirtinta 87 proc. programai įgyvendinti skirtų paramos lėšų. Praėjusiais metais mūsų šalį suspaudus COVID 19 gniaužtams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ieškojo būdų, kaip toliau sklandžiai administruoti paraiškas, kad Europos Sąjungos ir valstybės skirtos paramos lėšos laiku pasiektų paramos gavėjus. 2020 m. NMA pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) investicines priemones išmokėjo 180 mln. Eur paramos, kai 2019 m. paramos gavėjus pasiekė 125 mln. Eur. Plačiau

Nacionalinio klimato plano korekcijos bus negreit. Aplinkos ministerija teigia, kad daug žemdirbių asociacijų kritikos sulaukusio Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. korekcijos bus galimos tik kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis – 2023 metais. Prieš kiek daugiau nei metus Europos Komisijai jau pateiktas planas sukėlė pasipiktinimą: asociacijos teigė, kad tai buvo padaryta skubotai ir neišdiskutavus siūlomų sprendimų su socialiniais partneriais. Vėliau ne kartą prie plano, jo tobulinimo ar atnaujinimų teikimo Europos Komisijai buvo grįžta, tačiau ryškaus postūmio sprendžiant šį klausimą taip ir nebuvo. Plačiau

Kviečiame įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines. Vis daugiau ūkininkų, siekdami išsaugoti gamtos vertybes, renkasi palankų gamtai ūkininkavimo būdą. Laikydamiesi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų jie rūpinasi mūsų šalies kraštovaizdžiu, saugo išlikusius natūralius gamtos kampelius – gyvųjų organizmų buveines, augalų ir gyvūnų namus. Meldinė nendrinukė – viena rečiausių Europos giesmininkių, peri vos keturiose pasaulio šalyse, tarp kurių ir Lietuvoje. Mažam paukšteliui gresia išnykimas. Rūšys nyksta ne po vieną, tad, saugant meldines nendrinukes, sukuriamos palankios gyvavimo sąlygos ir jos kaimynams – vietos augmenijai bei kitoms paukščių rūšims. Meldinių nendrinukių buveinės yra Ignalinos, Alytaus, Šilutės, Klaipėdos, Pagėgių, Marijampolės savivaldybėse, o jų išsaugojimu jau rūpinasi apie 200 šalies ūkininkų. Parama už rūpestingą ūkininkavimą saugant rečiausius Europos giesmininkus teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Plačiau

Pandemija jaunas šeimas paragino atsigręžti į kaimą. Dabar jau įprasta sakyti, kad Lietuvoje kaimai neturi ateities, regionai traukiasi, o visas gyvenimas koncentruojasi vien didžiuosiuose šalies miestuose. Keista, tačiau dėl COVID-19 pandemijos įsivyravusi suirutė, karantinas gyventojus ne tik keliaujant ir pramogaujant vis dažniau verčia atsigręžti į mūsų šalies kampelius – gana dažnai jaunimas savo gyvenamąja vieta ėmė rinktis kaimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,795 mln. žmonių. Didžioji dalis iš jų savo namais nurodė miestą. Jų skaičius sudaro šiek tiek daugiau nei du trečdalius visų šalies gyventojų – 1,886mln. Gyvenančiųjų kaime skaičius sausio mėnesio duomenimis siekė 32,4 proc. visų šalies gyventojų – 909 tūkst. Panašūs skaičiai buvo ir pernai tuo pačiu metu. Lygiai prieš metus šalies kaimuose gyveno 2,3 tūkst. žmonių daugiau, mieste – 3,4 tūkst. mažiau. Vadinasi, šiais metais Lietuvoje gyventojų netgi šiek tiek padaugėjo. Plačiau